Darbas
Pakeistos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ (47 punktas keičiamas nuo 2026 08 29, 61 punktas keičiamas nuo 2026 10 01).
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 08 29 - keičiamas Taisyklių 47 punktas („Mano VDI“). Iki pakeitimo apie Reikalavimo pašalinti pažeidimus R1 ar atskirų jo nurodymų įvykdymą ūkio subjektas turėjo pranešti prisijungęs prie Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS) ir nurodyti konkretaus pažeidimo pašalinimo datą.
Naujojoje redakcijoje EPDS pakeičiama Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos elektroninių paslaugų posisteme „Mano VDI“. Per įmonės paskyrą „Mano VDI“ ir toliau bus nurodoma konkretaus R1 pažeidimo pašalinimo data, tačiau atsiranda ir papildoma funkcija – per „Mano VDI“ galima pateikti prašymą pratęsti R1 nustatytą pažeidimų pašalinimo terminą.
Praktiškai tai reiškia, kad ūkio subjektui nebereikės naudoti senos EPDS aplinkos: R1 vykdymas ir termino pratęsimo prašymas koncentruojami vienoje „Mano VDI“ paskyroje. Svarbu tai, kad pats R1 termino pratęsimo institutas nėra naujas – Taisyklių 43 punkte jau buvo numatyta teisė prašyti pratęsti terminą, pateikiant motyvuotą prašymą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos. Keičiasi pirmiausia prašymo pateikimo kanalas ir elektroninis procesas, o ne pati teisė prašyti pratęsimo.
Nuo 2026 10 01 - keičiamas Taisyklių 61 punktas dėl asbesto. Dabartinis 61 punktas nustato, kad VDI inspektoriai, be planinių ir neplaninių patikrinimų bei tyrimų, gali atlikti ir kitus inspekcinius veiksmus: konsultuoti ūkio subjektus, organizuoti ar dalyvauti švietėjiškuose renginiuose, dalyvauti statybos užbaigimo komisijose ir pan.
Nuo spalio 1 d. prie šio sąrašo aiškiai pridedama nauja funkcija – VDI nagrinės įmonių, įstaigų ir organizacijų prašymus išduoti leidimus vykdyti statybos darbus veikiant asbestui.
Be to, 61 punkte ne tik įvardijama ši nauja VDI funkcija, bet ir tiesiogiai nustatoma, pagal kokią tvarką tokie prašymai bus nagrinėjami – pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2026 08 11 įsakymu Nr. A1-480 patvirtintą Leidimo vykdyti statybos darbus veikiant asbestui išdavimo, galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir išdavimo sąlygų laikymosi priežiūros tvarkos aprašą.
Svarbus įsigaliojimo skirtumas: pats Nr. EV-144 įsakymas priimtas 2026 08 28, tačiau specialiai atidėtas tik 1.2 papunkčio, t. y. 61 punkto pakeitimo, įsigaliojimas iki 2026 10 01. Todėl 47 punkto pakeitimas taikomas nuo 2026 08 29, o asbesto leidimų reguliavimas pagal pakeistą 61 punktą – tik nuo spalio 1 d.
TAR, 2026 08 28, Identifikacinis kodas 2026-13333.
Valstybinė darbo inspekcija paaiškina, kas pirmąją mokslo metų dieną gali pasinaudoti apmokamu laisvu pusdieniu, o kas – papildoma poilsio diena
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 08 24.
Valstybinės darbo inspekcija teikia rekomendacijas dėl statinio statybos saugos ir sveikatos koordinatorių skyrimo ir jų funkcijų apimties
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 08 25.
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad Darbo kodeksas numato teisę į mokymosi atostogas, galimybę darbo laiką derinti su studijomis ir įgyti kvalifikaciją pagal pameistrystės darbo sutartį
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 08 28.
Dokumentų valdymas
Pakeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas:
„5 straipsnis. Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas
...
2. Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo mastas:
...
2) viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir asociacijoms, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytas asociacijas, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos ar asociacijos veiklos tikslais ir kai nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti; viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra savivaldybė ir kurios atliks tai savivaldybei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje 56 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju perduotas funkcijas, ir viešosioms įstaigoms, kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas ir šio įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nustatytoje viešojo administravimo srityje;
...“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 10 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimas labai konkretus: „Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis“ keičiama į „Vietos savivaldos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis“. Visa kita 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė išlieka tokia pati.
Ką tai reiškia praktiškai?
Viešojo administravimo įstatymas nesukuria naujos viešųjų įstaigų kategorijos ir nekeičia joms galimų suteikti viešojo administravimo įgaliojimų apimties. Ir iki pakeitimo, ir po jo šioms savivaldybių viešosioms įstaigoms bei viešosioms įstaigoms, kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, gali būti suteikiami įgaliojimai ir Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 5 punkto srityje, t. y. viešųjų paslaugų teikimo administravimo srityje.
Realus poveikis yra ne tas, kad viešosios įstaigos staiga gauna naują viešojo administravimo sritį. VAĮ ir iki pakeitimo leidžia tam tikroms savivaldybių viešosioms įstaigoms suteikti įgaliojimus ir 6 str. 5 p. srityje – viešųjų paslaugų teikimo administravimo srityje. Esminis pokytis yra tas, kad nuo 2026 10 01 pats tokių funkcijų perdavimo mechanizmas Vietos savivaldos įstatyme tampa specialiai ir išsamiai reglamentuotas.
Naujajame modelyje Vietos savivaldos įstatymo 56 str. 6 d. tiesiogiai nustatoma, kad savivaldybė gali perduoti viešosios paslaugos teikimo administravimo funkcijas regiono plėtros tarybai, kitai savivaldybei arba jos įsteigtam atitinkamam juridiniam asmeniui, taip pat juridiniam asmeniui, kuriame savivaldybė dalyvauja kartu su kitomis savivaldybėmis. Perdavimo pagrindas – savivaldybės tarybos sprendimas.
Tai svarbu todėl, kad senoji Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 4 d. buvo gana bendra: ji leido savivaldybei perduoti kitai savivaldybei administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas abipusiu tarybų sutarimu, taip pat perduoti tam tikrus viešųjų paslaugų administravimo įgaliojimus regiono plėtros tarybai. Naujoje sistemoje ši bendro pobūdžio norma naikinama, o viešųjų paslaugų administravimo perdavimas iškeliamas į atskirą 56 straipsnio reguliavimą.
Praktiškai tai reiškia kelis dalykus.
Savivaldybės galės aiškiau centralizuoti ar regioniniu mastu organizuoti viešųjų paslaugų administravimą. Pavyzdžiui, kelios savivaldybės galės naudoti bendrą juridinį asmenį, kuris administruos tam tikros viešosios paslaugos teikimą, užuot kiekvienai savivaldybei atskirai kuriant savo administravimo struktūrą. Naujas reguliavimas tiesiogiai numato ir juridinį asmenį, kuriame dalyvauja kelios savivaldybės.
Savivaldybė nebegalės tiesiog abstrakčiai „perduoti funkcijų“. Naujajame reguliavime numatyta, kad tarybos sprendime turi būti identifikuojama perduodama paslauga, konkretus gavėjas, perduodamos funkcijos, terminas, reikalavimai jų vykdymui, finansavimas ir priemonės, taikomos, jeigu funkcijos atliekamos netinkamai.
Atsakomybė iš savivaldybės neišnyksta. Platesniame Vietos savivaldos įstatymo pakeitime įtvirtinama, kad savivaldybė išlieka atsakinga už bendrųjų viešosioms paslaugoms keliamų reikalavimų įgyvendinimą ir tada, kai paslaugos teikimas arba jos administravimas perduotas kitam subjektui.
Ne viską bus galima perduoti. Pagal numatytą 56 straipsnio sistemą savivaldybė negali perduoti administravimo funkcijų, susijusių su viešosios paslaugos teikimo taisyklių ar tvarkos nustatymu, jeigu jos nėra nustatytos aukštesnės galios teisės aktu. Visas administravimo funkcijas perduoti galima tik tada, kai tokią teisę suteikia atitinkamos paslaugos teikimą reglamentuojantis įstatymas ar kitas numatytas norminis pagrindas.
Trumpiausia praktinė išvada tokia: nuo 2026 10 01 savivaldybių viešosioms įstaigoms ne tiek „suteikiama nauja teisė“, kiek sukuriamas aiškesnis ir griežčiau formalizuotas būdas teisėtai perduoti joms viešųjų paslaugų administravimo funkcijas, ypač kai tai daroma tarp kelių savivaldybių ar per bendrus juridinius asmenis. Kartu savivaldybė turės aiškiau apibrėžti funkcijų apimtį, kontrolę, finansavimą ir atsakomybę.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 07 15, Identifikacinis kodas 2026-11972.
Mokesčių administravimas
Pakeistas Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, kodų sąrašas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-57/1B-160 „Dėl Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo“
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimai įsigalioja dviem etapais: didžioji dalis – 2026 09 01, o paveldimo turto mokesčio pakeitimas – 2026 10 01.
Taigi nuo rugsėjo atsiranda trys nauji įmokų kodai: 8340, 7092 ir 7093. Du pastarieji atskiria savanorišką Užimtumo tarnybos pagalbos ir su ja susijusių palūkanų grąžinimą, o 8340 naudojamas, kai tokią pagalbą jau išieško antstolis. Be to, 8270 iš esmės tik redakciškai patikslinamas, o 5446 praplečiama paskirtis.
Nuo 2026 10 01 – svarbus paveldimo turto mokesčio pakeitimas.
Dabartinėje suvestinėje redakcijoje yra:
19 punktas – „Paveldimo turto mokestis paveldint turtą Lietuvos Respublikoje“ – kodas 3311.
Nuo 2026 10 01 įterpiamas naujas 19¹ punktas:
„Paveldimo turto mokestis paveldint turtą Lietuvos Respublikoje nuo 2026 10 01“ – kodas 3300.
Vadinasi, čia jau ne vien pavadinimo patikslinimas – nuo spalio 1 d. paveldimo turto mokesčiui, paveldint turtą Lietuvoje, atsiranda naujas įmokos kodas 3300. Senasis 3311 nėra šiuo įsakymu išbraukiamas; naujasis punktas aiškiai apribotas laikotarpiu „nuo 2026 10 01“. Todėl praktiškai mokant paveldimo turto mokestį už naująjį laikotarpį reikės naudoti 3300, o ne 3311.
TAR, 2026 08 27, Identifikacinis kodas 2026-13235.
VMI informuoja, kad nuo rugsėjo 1 d. keisis prisijungimo prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) tvarka
Bus naudojami tik „Elektroninių valdžios vartų“ portalo siūlomi prisijungimo būdai, o tiesioginis prisijungimas per bankus ar kitas įstaigas bus panaikintas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2026 08 27.
VMI informuoja, kad pastebimas VMI vardu bandančių prisidengti sukčių suaktyvėjimas
VMI rekomenduoja visais atvejais, jei kyla įtarimas dėl melagingų pranešimų, nespausti ant nuorodų, nevesti savo asmens duomenų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2026 08 27.
Mokestis už aplinkos teršimą
Pakeistas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnis ir 3 bei 9 priedai
Pakeitimai įsigalioja 2026 10 01.
Pakeitimų paaiškinimai
1. Iš įstatymo išbraukiamos sąvokos „akumuliatorius“ ir „galvaninis elementas (baterija)“.
Iki 2026 09 30 2 straipsnio 1 dalyje „akumuliatorius“ apibrėžiamas kaip daugkartinis cheminis elektros srovės šaltinis, kurį iškrautą galima vėl įkrauti. 2 dalyje „galvaninis elementas (baterija)“ apibrėžiamas kaip vienkartinis neįkraunamas cheminis elektros srovės šaltinis. Abi šios dalys pripažįstamos netekusiomis galios.
Taigi nuo 2026 10 01 pats Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas šių dviejų sąvokų nebeapibrėš.
2. Akumuliatoriai ir baterijos išbraukiami iš apmokestinamųjų gaminių sąrašo. Tai yra esminis praktinis pakeitimas.
Iki 2026 09 30 įstatymo 3 priede nustatyta:
Gaminys KN kodas Mokesčio tarifas
Akumuliatoriai 8507 222 Eur/t
Baterijos (galvaniniai elementai) 8506 4469 Eur/t
Tai tiesiogiai matyti galiojančios redakcijos 3 priede. Pakeitimai nustato, kad 3 priedo 3 ir 4 punktai pripažįstami netekusiais galios.
Vadinasi, nuo 2026-10-01 akumuliatoriai ir baterijos (galvaniniai elementai) pašalinami iš Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedo apmokestinamųjų gaminių sąrašo. Kartu nebelieka šiame įstatyme jiems nustatytų 222 Eur/t ir 4469 Eur/t tarifų.
Praktiškai tai reiškia, kad pagal šį įstatymą nebelieka mokesčio už aplinkos teršimą akumuliatorių ir baterijų atliekomis pagal 3 priedą. Sąraše lieka, be kita ko, padangos, vidaus degimo variklių filtrai ir jų dalys bei komponentai ir autotransporto priemonių amortizatoriai.
3. Iš 9 priedo pašalinama ES Baterijų direktyva.
Iki 2026 09 30 įstatymo 9 priedo 2 punkte nurodyta Direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų, su vėlesniais pakeitimais. Pakeitimas šį 9 priedo 2 punktą pripažįsta netekusiu galios.
Tai yra sistemiškai susiję su dviem pirmiau aptartais pakeitimais: iš nacionalinio Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pašalinamos baterijų ir akumuliatorių sąvokos, šie gaminiai išbraukiami iš 3 priedo ir kartu pašalinama nuoroda į ankstesnę ES Baterijų direktyvą.
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 07 14, Identifikacinis kodas 2026-11905.
Švietimas ir švietimo įstaigos. Bendrasis ugdymas
Pakeistas Klasių paskirčių klasifikatorius, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-856 „Dėl Klasių paskirčių klasifikatoriaus patvirtinimo“, ir jis papildytas 71 punktu
Pakeitimai įsigalioja 2026 08 28.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 08 28 pakeitimas yra labai konkretus: klasifikatorius papildomas viena nauja – 71-ąja – klasės paskirtimi „Klasikinė klasė“. Kitų klasifikatoriaus punktų šiuo įsakymu nekeičiama.
Svarbiausia – nepainioti dviejų panašiai pavadintų klasių. Čia yra esminis praktinis pakeitimo aspektas. Iki šiol klasifikatoriuje jau buvo „Klasikinio ugdymo klasė“, todėl naujoji „Klasikinė klasė“ nėra jos pervadinimas. Tai visiškai nauja, papildoma klasės paskirtis.
Senojoje redakcijoje yra 61 punktas, kodas 111301 – „Klasikinio ugdymo klasė“. Ji skirta nevalstybinės mokyklos mokiniams, ugdomiems pagal bendrąsias programas ir mokyklos parengtas programas, kai ugdymas grindžiamas Klasikinio ugdymo samprata.
Taip pat išlieka „Klasikinio ugdymo elementų klasė“, skirta savivaldybės ar valstybinėje mokykloje (viešojoje įstaigoje) besimokantiems mokiniams, kai ugdymas grindžiamas atskirais Klasikinio ugdymo sampratos elementais.
Nuo 2026 08 28 greta jų atsiranda 210106 „Klasikinė klasė“, kurios požymis yra visai kitas: ji skirta išskirtinių gabumų turintiems mokiniams ir joje vykdomos specializuoto ugdymo krypties programos kartu su klasikiniu ugdymu.
TAR, 2026 08 27, Identifikacinis kodas 2026-13217.
Pakeistas Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų dalykų klasifikatoriius, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1951 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų dalykų klasifikatoriaus patvirtinimo“, ir jis papildytas 161–169 punktais
Pakeitimai įsigalioja 2026 08 28.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 08 28 esminis pakeitimas yra vienas: galiojantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų dalykų klasifikatorius papildomas 9 naujais dalykais, skirtais klasikiniam ugdymui.
Pirmųjų septynių naujų dalykų kodai ir paskirtis nustatyti pakeitimo 161–167 punktuose. Kultūros istorija ir Senovės graikų kalba įtraukiamos 168–169 punktais.
Ką tai reiškia praktiškai?
Iki šiol klasifikatoriuje buvo 160 pozicijų; jo pabaigoje buvo meninio ugdymo ir kadetų ugdymo dalykai, o 157–160 pozicijas sudarė Kadetų ugdymas, Sausumos kadetų ugdymas, Jūrų kadetų ugdymas ir Oro kadetų ugdymas. Nė vienas iš šių ankstesnių 160 punktų šiuo įsakymu nėra naikinamas ar keičiamas – tiesiog pridedamos 9 naujos pozicijos.
Svarbiausia naujovė – klasifikatoriuje atsiranda atskira specializuoto ugdymo kryptis „ugdymas kartu su klasikiniu ugdymu“ ir jai skirti dalykų kodai 24091–24099.
Yra ir svarbus niuansas: kai kurie pavadinimai klasifikatoriuje egzistavo ir anksčiau, tačiau kitokia paskirtimi. Pavyzdžiui, anksčiau jau buvo Filosofija (05402) kaip bendras vidurinio ugdymo programos dalykas ir „Lotynų kalba ir Antikos kultūra“ (05407) kaip vidurinio ugdymo programos dalykas. Dabar papildomai atsiranda atskiri klasikinio ugdymo dalykai „Antikos kultūra“ (24091), „Lotynų kalba“ (24092) ir „Filosofija“ (24093). Tai nėra tiesiog senųjų dalykų pervadinimas – sukuriamos naujos klasifikatoriaus pozicijos su naujais kodais ir specialiai klasikiniam ugdymui apibrėžta paskirtimi.
TAR, 2026 08 27, Identifikacinis kodas 2026-13218.
Valstybės tarnyba
Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 08 25.
Pakeitimų paaiškinimai
Kas iš esmės keičiasi nuo 2026 08 25?
1. Atsiranda dvi visiškai naujos reguliavimo sritys. Nutarimas Nr. 820 papildomas 1.10 ir 1.11 papunkčiais, t.y. Vyriausybės lygmeniu patvirtinami Detalių įslaptinamos informacijos sąrašų rengimo tvarkos aprašas bei Pareigybių, susijusių su didelėmis grėsmėmis įslaptintos informacijos saugumui, sąrašų sudarymo kriterijai.
Pirmasis naujas aprašas standartizuoja, kaip paslapčių subjektai turi sudaryti savo detalius įslaptinamos informacijos sąrašus. Juose privalės būti bent „Įslaptinama informacija“, „Slaptumo žyma“ ir „Įslaptinimo pagrindas“; turės būti konkrečiai aprašyta įslaptinama informacija ir nurodytas konkretus teisinis įslaptinimo pagrindas. Projektą pirmiausia vertins specialioji ekspertų komisija (iki 40 darbo dienų), paskui jis bus teikiamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkui, kuris turės apsispręsti per 30 darbo dienų.
2. Atsiranda „didelės grėsmės“ pareigybių identifikavimas. Nustatomi konkretūs kriterijai, pagal kuriuos institucijos turės atsirinkti pareigybes, keliančias didesnę riziką įslaptintos informacijos saugumui. Automatiškai patenka pareigybės, kurioms būtinas „Visiškai slaptai“ lygio leidimas. „Slaptai“ ir dalis „Konfidencialiai“ pareigybių patenka priklausomai nuo atliekamų funkcijų.
Prie rizikingų funkcijų priskiriama, be kita ko, užsienio, saugumo ir gynybos politikos formavimas, žvalgyba, darbas ne NATO / ne ES valstybėse, „Slaptai“ ĮIRIS administravimas ir kriptografinių priemonių administravimas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, operacijų ir situacijų valdymas, kariniai ir diplomatiniai kurjeriai, valstybės vadovybės ir svarbių objektų apsauga, sienos apsauga, darbas su žvalgybos informacija, gynybos operaciniais planais, mobilizacija, valstybės rezervu ir pan.
3. Išplečiamas asmenų patikimumo tikrinimo mechanizmas. Iki šiol aprašas iš esmės reglamentavo pretenduojančių gauti leidimą asmenų tikrinimą ir teisės dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija suteikimą. Nuo 2026 08 25 jo paskirtis išplečiama: jis reglamentuos ir jau turinčių leidimą asmenų pakartotinį bei papildomą tikrinimą, taip pat Įstatymo 17 straipsnio 8¹ dalyje numatytą tikrinimą.
Tai svarbus konceptualus pokytis: patikimumo kontrolė aiškiau tampa ne vien „įėjimo“ į įslaptintos informacijos sistemą patikrinimu, bet ir tęstine leidimą jau turinčio asmens kontrole.
4. Atsiranda speciali supaprastinta procedūra komisijų, darbo grupių nariams ir ekspertams. Jei kolegialaus darinio narys ar paslapčių subjekto pakviestas ekspertas nėra to subjekto darbuotojas ir taikoma Įstatymo 17 straipsnio 7 dalis, jis nepildo klausimyno. Paslapčių subjektas per 5 darbo dienas kreipiasi į tikrinančią instituciją, o ši per 10 darbo dienų turi pranešti, ar leidimas gali būti išduotas specialiąja tvarka.
5. Patikslinamos Lietuvos šaulių sąjungos narių procedūros. Šaulio klausimynas perduodamas LŠS atsakingam asmeniui, o šis per 5 darbo dienas jį kartu su LŠS vado lydraščiu perduoda Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui. Taip pat atskirai sureguliuojami atvejai, kai tikrinimas sustabdomas ar nutraukiamas, ir informacijos apie anksčiau turėtą leidimą gavimas.
6. „Riboto naudojimo“ teisės suteikimas tiekėjų darbuotojams aiškiau atskiriamas nuo įprasto paslapčių subjekto darbuotojų tikrinimo. Tiekėjo darbuotojo prašymą tiekėjas dabar pateikia įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai, o ši atlieka atitinkamą tikrinimą ir suteikia teisę.
7. Visa Tiekėjų patikimumo vertinimo tvarka išdėstoma nauja redakcija.
Iki šiol juridiniam asmeniui dėl „Riboto naudojimo“ buvo numatyta atskira apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma. Senajame apraše ji buvo viena iš pagrindinių tiekėjo procedūros rezultatų. Jos vertinimui buvo nustatytas ir atskiras 15 darbo dienų terminas.
Naujoje redakcijoje ši „Riboto naudojimo“ pažyma kaip atskiras dokumentas išnyksta. Vietoje jos atsiranda atskiras III skyrius dėl tiekėjo atitikties „Riboto naudojimo“ apsaugos reikalavimams vertinimo: atskirai sprendžiama dėl darbuotojų teisės, patalpų ir, jei reikia, ĮIRIS.
Kitaip tariant, sistema tampa labiau modulinė: tiekėjo patikimumas, jo darbuotojų teisės, patalpų tinkamumas ir ĮIRIS leidimas yra atskiri elementai. Net tiekėjo patikimumo pažymėjime aiškiai nurodoma, kad pats pažymėjimas nesuteikia teisės nei dirbti su įslaptinta informacija tiekėjo patalpose, nei ją apdoroti tiekėjo informacinėse sistemose – tam reikalingi atskiri sprendimai.
8. Atskiras reguliavimas tiekėjui – fiziniam asmeniui. Naujoje redakcijoje aiškiai nustatoma, kad VSD tikrina fizinį asmenį-tiekėją ir gali jam išduoti tiekėjo leidimą aukštesnio slaptumo informacijai arba suteikti teisę dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija. „Riboto naudojimo“ atveju sprendimas turi būti priimamas per 20 darbo dienų, aukštesnio slaptumo tiekėjo leidimo atveju – per 6 mėnesius; tam tikrais atvejais terminai gali būti pratęsti.
Pati tiekėjo leidimo forma taip pat pasikeičia: naujoje formoje leidimas apima tik „Konfidencialiai“, „Slaptai“ ir „Visiškai slaptai“, o senoje formoje tarp pasirinkimų dar buvo ir „Riboto naudojimo“. Tai atspindi minėtą teisinį atskyrimą – „Riboto naudojimo“ atveju suteikiama teisė, o ne toks pats tiekėjo leidimas kaip aukštesnėms slaptumo žymoms.
Įslaptintų dokumentų administravimas.
9. Atsiranda žyma „Skirta ... / Releasable to ...“. Programos, projekto, susitarimo ar sandorio metu rengiamo įslaptinto dokumento pirmajame lape šalia slaptumo žymos bus galima nurodyti, kam informacija skirta, pvz., „Skirta ReArm Europe“ arba „Releasable to NATO“.
10. Iš esmės palengvinama užbaigtų įslaptintų bylų inventorizacija. Atsiranda galimybė užbaigtas „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“ bylas laikyti plombuotose talpyklose ir per eilinę inventorizaciją nebeatidarinėti kiekvienos bylos bei fiziškai netikrinti kiekvieno dokumento. Tikrinamas plombos unikalus numeris ir jos nepažeistumas, o dokumentų faktas nustatomas pagal sąrašą arba bylos vidaus apyrašą.
Dar svarbiau – taip užplombuotose talpyklose esantys dokumentai išsamiai inventorizuojami ne rečiau kaip kartą per 8 metus nuo plombavimo. Praktikoje tai turėtų reikšmingai sumažinti administracinį darbą su senomis, užbaigtomis įslaptintomis bylomis.
11. Keičiamos su inventorizacija susijusios formos – Įslaptintos informacijos administravimo ir išslaptinimo tvarkos aprašo 3, 12 ir 13 priedai išdėstomi nauja redakcija.
12. NATO ir ES įslaptintos informacijos inventorizacija susiejama tiesiogiai su Įstatymo tvarka. Nuo šiol „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“ atitikmenimis pažymėta NATO ir ES informacija inventorizuojama pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 46 straipsnyje nustatytą tvarką ir terminus. NATO ir ES dokumentų inventorizacijos aktai ir toliau rengiami atskirai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 08 13 nutarimas Nr. 820 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 08 24, Identifikacinis kodas 2026-12947.
Viešieji pirkimai
Viešųjų pirkimų tarnyba kviečia į nuotolinį renginį apie medicinos srities inovacijas ir jų pritaikymo galimybes viešuosiuose pirkimuose
Viešųjų pirkimų tarnybos informacija, 2026 08 28.
Kiti
Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos PRIEVOLIŲ TEISĖ 6.228-1, 6.228-6, 6.228-7, 6.228-8, 6.228-14 straipsniai ir priedas
Pakeitimai įsigalioja 2026 09 27.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimai daugiausia susiję su vartotojų informavimu apie prekių garantiją, patvarumą, taisomumą, atsargines dalis ir programinės įrangos naujinius. Kitaip tariant, pardavėjams ir kitiems verslininkams atsiranda gerokai išsamesnės ikisutartinės informavimo pareigos.
Atsiranda 3 naujos sąvokos. CK 6.228¹ papildomas „gamintojo“, „taisomumo įverčio“ ir „nemokamo naujinio“ sąvokomis. Nemokamu naujiniu laikomas ir saugumo naujinys, būtinas skaitmeninių elementų turinčios prekės, skaitmeninio turinio ar paslaugos kokybės reikalavimams užtikrinti. Iki 2026 09 26 6.228¹ straipsnyje buvo 15 sąvokų; nuo rugsėjo 27 d. atsiras 16–18 dalys.
Fizinėje prekyboje smarkiai išplečiama informacija, kurią reikia pateikti prieš pirkimą. Dabartinis CK 6.228⁶ straipsnis iš esmės reikalauja informuoti apie pagrindines savybes, pardavėją, kainą, atsiskaitymą/pristatymą, garantinį aptarnavimą ir sutarties trukmę. Nuo rugsėjo 27 d. šis sąrašas išplečiamas iki 14 punktų. Ypač svarbu, kad apie įstatyminę garantiją reikės priminti pastebimu būdu naudojant ES teisės akte nustatytą pranešimą.
Atsiranda specialus informavimas apie ilgesnę gamintojo patvarumo garantiją. Jeigu gamintojas informuoja pardavėją, kad visai prekei nemokamai suteikia ilgesnę nei 2 metų patvarumo garantiją, vartotojui turės būti nurodyta jos trukmė ir kartu priminta apie įstatyminę garantiją. Tam numatytas ES teisės akte nustatytas ženklas.
Skaitmeninėms prekėms ir paslaugoms – informacija apie naujinių laikotarpį. Parduodant skaitmeninių elementų turinčią prekę (pvz., išmanųjį įrenginį) arba skaitmeninį turinį/paslaugą, tam tikrais atvejais reikės nurodyti trumpiausią laikotarpį arba konkrečią datą, iki kada bus teikiami nemokami naujiniai.
Atsiranda „taisomumo“ informacija. Kai taikoma, prieš pirkimą vartotojui reikės pateikti prekės taisomumo įvertį. Jei konkrečiai prekei toks įvertis netaikomas, tam tikrais atvejais reikės pateikti gamintojo perduotą informaciją apie atsarginių dalių prieinamumą, numatomas jų išlaidas, užsakymo tvarką, taisymo ir techninės priežiūros instrukcijų prieinamumą bei taisymo apribojimus.
Analogiškai išplečiamos elektroninės ir kitos nuotolinės prekybos pareigos. CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje dabar yra 16 informacijos punktų, o naujoje redakcijoje jų bus 24. Be kita ko, atsiras išsamesnis įstatyminės garantijos priminimas, patvarumo garantija, nemokamų naujinių laikotarpis, taisomumo įvertis ir informacija apie atsargines dalis. Pavyzdžiui, naujos redakcijos 10–13 punktai apima įstatyminę garantiją, ilgesnę gamintojo patvarumo garantiją ir nemokamų naujinių terminą. O 23–24 punktai nustato taisomumo įverčio ir, kai jis netaikomas, atsarginių dalių bei taisymo informacijos reikalavimus.
Keičiasi CK 6.228⁸ nuorodos dėl elektroninio užsakymo. Kadangi CK 6.228⁷ straipsnio punktai pernumeruojami ir papildomi, atitinkamai keičiama, kokią informaciją būtina parodyti vartotojui prieš pat paspaudžiant mokamo užsakymo mygtuką. Naujoje redakcijoje tai bus 6.228⁷ straipsnio 1 d. 1, 4, 11, 16 ir 17 punktai. Taip pat ribotos vietos / laiko ryšio priemonėse bus pateikiami 1, 2, 4, 7 ir 16 punktai.
Į CK įvedama atskira „prekės patvarumo garantija“. CK 6.228¹⁴ straipsnis papildomas 6 dalimi: tai gamintojo kokybės garantija, pagal kurią gamintojas pats tiesiogiai atsako vartotojui, kad patvarumo neišlaikiusi prekė garantijos laikotarpiu būtų pataisyta arba pakeista. Dabartinėje redakcijoje 6.228¹⁴ straipsnis apskritai reglamentuoja komercinę garantiją ir turi tik 1–5 dalis.
TAR, 2025 12 01, Identifikacinis kodas 2025-20385.
Kai dingsta elektra, svarbus tampa šaltis: kaip įvertinti maisto saugą?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija, 2026 08 24.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Vyriausybė priėmė naujas licencijavimo teisės aktų rengimo taisykles
Taisyklės padės atsisakyti perteklinių reikalavimų, supaprastins licencijų išdavimo procedūras ir leis greičiau gauti licencijas elektroniniu būdu.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija, 2026 08 26.
Vidaus reikalų ministerija atsako į svarbiausius klausimus, kas vyko su numeriu 112 per savaitgalį praūžusią audrą
Vidaus reikalų ministerijos informacija, 2025 08 25.
Valstybės duomenų agentūra atveria naująjį Lietuvos duomenų portalą – naują erdvę, kurioje valstybės duomenis galima surasti ir naudoti
Valstybės duomenų agentūros informacija, 2026 08 25.
Mokestinių ginčų komisija (toliau – Komisija) informuoja, kada gyvenamosios vietos deklaravimas neužtikrina gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) lengvatos
Komisija informuoja, kad GPM lengvata gali būti netaikoma nustačius, kad deklaravimas buvo tik formalus ir buvo naudojamas, siekiant mokestinės naudos.
Mokestinių ginčų komisijos informacija, 2026 08 24.