Apskaita
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC) rekomenduoja, kaip atpažinti sukčiavimo atvejus, kai bandoma apsimesti SABIS (Sąskaitų administravimo bendrąja informacine sistema)
Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro informacija, 2026 08 21.
Darbas
Valstybinė darbo inspekcija atsako, ką svarbu žinoti darbuotojams, jeigu įmonei pritaikyta sankcija
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 08 18.
Miškas, miškininkystė, mediena
Pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. D1-71 „Dėl Nenukirsto valstybinio miško kainų sąrašo patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 08 21.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 08 21 esminis praktinis pakeitimas – nustatomos naujos nenukirsto valstybinio miško kainos. Be to, techniškai patikslinama įsakymo preambulė.
Bendra kryptis – kainų didėjimas, ypač smulkios padarinės ir malkinės medienos. Ryškiausias pokytis yra uosio ir klevo: stambios ir vidutinės padarinės medienos kaina kyla nuo 143,07 iki 267,36 Eur/ktm, t. y. apie 86,9 %. Ąžuolo smulki ir malkinė mediena brangsta apie 45,2 %.
Yra kelios išimtys, kai kainos mažėja: pušies ir maumedžio stambi mediena 66,29 → 65,09 Eur/ktm (−1,8 %); beržo stambi 89,83 → 71,32 Eur/ktm (−20,6 %), o beržo vidutinė – 56,34 → 54,41 Eur/ktm (−3,4 %).
Kas dar pakeista?
Pakeičiama įsakymo preambulė. Esmė daugiausia redakcinė - ankstesnėje redakcijoje buvo nuoroda į „Nenukirsto valstybinio miško kainų nustatymo tvarkos aprašą“, o naujoje – į „Nenukirsto valstybinio miško kainų sąrašo nustatymo tvarkos aprašą“.
30 proc. lengvata nesikeičia. Ir senojoje, ir naujojoje redakcijoje nustatyta, kad kainos mažinamos 30 proc., jeigu kirsti planuojama ugdomaisiais ir atrankiniais sanitariniais miško kirtimais.
LR aplinkos ministro 2024 03 05 įsakymas Nr. D1-71 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 08 20, Identifikacinis kodas 2026-12864.
Pakeistas Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jis išdėstytas nauja redakcija
Pakeitimai įsigalioja 2026 09 11.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 m. rugsėjo 11 d. iš esmės pertvarkomas medienos aukcionų mechanizmas, ypač pasiūlymų teikimas, jų palyginimas ir medienos paskirstymas pirkėjams.
Naujas reguliavimas taikomas procedūroms, pradėtoms nuo 2026 09 11. Procedūros, pradėtos iki 2026 09 10, užbaigiamos pagal senąją tvarką.
Kas svarbiausia keičiasi
1. Atsiranda naujas „krepšelio pasiūlymo“ mechanizmas. Tai yra esminis pakeitimas. Naujoje redakcijoje įvedamos visiškai naujos sąvokos: krepšelio pasiūlymas, krepšelio kainos papildinys, krepšelio nuokrypio riba, preliminaraus sandorio kiekis ir kaina, papildomas kiekis pagal krepšelio pasiūlymą.
Praktiškai pirkėjas nebėra vertinamas vien pagal paprastą konkretaus regioninio padalinio kainos pasiūlymą. Nauja sistema leidžia pasiūlyme įvertinti transportavimo iki pirkėjo sandėlio išlaidas ir nustatyti, kiek pirkėjas pasirengęs „pasikelti“ kainą, kad gautų medieną iš kito regioninio padalinio. Naujojoje redakcijoje dėl to atskirai apibrėžta kaina su transportavimo išlaidomis ir kaina be transportavimo išlaidų.
2. Aukcionas tampa labiau centralizuotu visos Valstybinės miškų urėdijos pasiūlos paskirstymu. Ypač aiškiai tai matyti trumpalaikiuose aukcionuose: naujoje tvarkoje aukcionas vykdomas dėl visos urėdijos regioniniuose padaliniuose parduodamos atitinkamos medienos, kiekvienas regioninis padalinys pateikia savo pardavimo pasiūlymą, o pirkėjas teikia vieną norimos medienos pirkimo pasiūlymą.
Tai reiškia, kad sistema labiau optimizuos, iš kurio regioninio padalinio konkrečiam pirkėjui ekonomiškai racionaliausia priskirti medieną, o ne tik vertins atskirus izoliuotus pasiūlymus.
3. Transportavimo kaštai tampa viena pagrindinių aukciono dedamųjų. Senojoje tvarkoje transportavimo išlaidos jau buvo naudojamos pasiūlymams palyginti – preliminari sandorio kaina buvo nustatoma vertinant pasiūlymo kainą, iš jos atėmus transportavimo išlaidas.
Tačiau nuo rugsėjo 11 d. ši logika išplėtojama į visą pasiūlymų sistemą: pirkėjas nurodo transportavimo išlaidas iki savo sandėlio, pasiūlymai lyginami pagal kainą su transportavimu, o krepšelio mechanizmas leidžia paskirstyti papildomą kiekį tarp regioninių padalinių. Taigi pirkėjo geografinė padėtis ir logistika turės dar didesnę įtaką tam, iš kur jis gaus medieną.
4. Keičiasi pats konkuravimo aukcione principas. Naujoje sistemoje aukcionai vyksta etapais. Pirkėjas aukciono metu gali didinti pasiūlymo kainą, tačiau negali mažinti kainos ar keisti norimo kiekio, transportavimo išlaidų ir krepšelio nuokrypio ribos.
5. Keičiasi ilgalaikių sutarčių kainos perskaičiavimo logika. Naujoje redakcijoje aiškiau susiejamos ilgalaikių sutarčių kainos su pusmetinių aukcionų rezultatais. Jei pusmetiniame ir pakartotiniame aukcione parduodama mažiau kaip 50 proc. pasiūlyto kiekio, rengiamas dar vienas pakartotinis aukcionas, o pusmečio svertinė kaina nustatoma pagal aukcionus, kuriuose realizuota bent 50 proc. kiekio. Pagal šią kainą tikslinamos ir ilgalaikių sutarčių kainos.
Tai svarbu ilgalaikių sutarčių turėtojams – rinkos kainos atskaitos taškas ir jos nustatymo patikimumas tampa detaliau reglamentuotas.
6. Ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims skiriamos medienos proporcijos iš esmės nesikeičia. Ir toliau ilgalaikėms sutartims numatoma teikti ne mažiau kaip 50 %, pusmetinėms – ne mažiau kaip 30 %, o trumpalaikėms – pagamintą bei ilgalaikiuose ir pusmetiniuose aukcionuose nenupirktą medieną.
Taigi reforma nėra perėjimas nuo ilgalaikių prie trumpalaikių sutarčių – pagrindinis pokytis yra ne sutarčių rūšys, o aukciono algoritmas ir kainų/pasiūlymų vertinimas.
7. Pradinių įnašų dydžiai ilgalaikiuose ir pusmetiniuose aukcionuose iš esmės išlieka tie patys. Lieka 100 / 1000 / 3000 / 5000 / 10000 Eur pakopos pagal ketinamą įsigyti medienos kiekį.
Tačiau trumpalaikiuose aukcionuose keičiasi įnašo panaudojimo logika: senoji tvarka numatė laimėtojo įnašo dalies pervedimą pardavėjui; naujoje redakcijoje po rezultatų paskelbimo rezervacija panaikinama ir pirkėjas gali įnašą susigrąžinti arba panaudoti kituose aukcionuose.
8. Atsiskaitymo terminai ir pagrindinės sankcijos iš esmės nesikeičia. Ir toliau standartinis terminas yra 15 kalendorinių dienų, jis su tinkamu užtikrinimu gali būti pratęstas dar iki 45 dienų, tačiau bendras terminas negali viršyti 60 kalendorinių dienų. Senojoje redakcijoje buvo nustatyti tokie patys terminai.
Taip pat išlieka principas, kad daugiau kaip 14 dienų vėluojant atsiskaityti arba nepriimant sutarto kiekio sutartis nutraukiama, o pirkėjui metus taikomas dvigubas pradinis įnašas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 11 30 nutarimas Nr. 972 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 08 21, Identifikacinis kodas 2026-12914.
SoDra
Pakeistos Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 „Dėl Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“ ir jos išdėstos nauja redakcija
Pakeitimai įsigalioja 2026 08 18.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 08 18 pradedama taikyti iš esmės perrašyta priverstinio skolų išieškojimo tvarka.
Nebebus principo „jei skola didesnė kaip 3 Eur, tai po 5 darbo dienų pradedamas nurašymas“. Senoje redakcijoje, praėjus 5 darbo dienoms nuo didesnės nei 3 Eur skolos atsiradimo, per 8 darbo dienas turėjo būti priimamas sprendimas ir pateikiamas mokėjimo nurodymas bankui. Naujoje redakcijoje pirmiausia į EGAS arba EDAS siunčiamas informacinis pranešimas apie skolą ir galimas nesumokėjimo pasekmes, o nurašymas inicijuojamas tik pasibaigus jame nurodytam terminui.
Atsiranda aiškios skolų sumų ribos ir periodinis, o ne nuolatinis mažų skolų išieškojimas. Skoloms už apdraustuosius nuo 125 Eur nurašymo nurodymai teikiami kartą per mėnesį; savarankiškai dirbančių asmenų skoloms nuo 125 Eur – kartą per ketvirtį; skoloms, didesnėms kaip 10 ir mažesnėms kaip 125 Eur – 2 kartus per metus; savarankiškai dirbančių asmenų skoloms, didesnėms kaip >3 ir nedidesnėms kaip 10 Eur – tik kartą per metus. Kai kurioms grupėms, įskaitant savarankiškai PSD besidraudžiančius ir vaikų išlaikymo išmokų skolininkus, didesnės kaip 10 Eur skolos išieškomos kartą per ketvirtį. Tai vienas reikšmingiausių pakeitimų: labai mažos skolos nebebus iš karto automatiškai nurašinėjamos.
Labai smarkiai pakeliamos ribos, nuo kurių pradedamas aktyvus skolininko turto ir pajamų tyrimas. Senoje redakcijoje tam tikrų skolininkų atveju duomenys apie turtą buvo renkami, kai skola viršijo 1000 Eur, o kitų skolininkų – kai po 30 dienų skola buvo didesnė nei 3000 Eur. Nuo 2026 08 18 atitinkamos ribos tampa 15000 Eur ir 30000 Eur. Vadinasi, smulkesnių skolų atveju „Sodra“ gerokai rečiau iš karto pereis prie turto paieškos.
Keičiasi kelias iki antstolio. Naujoje tvarkoje, jei nurašymo nurodymas per 60 kalendorinių dienų neįvykdomas arba skola sumažėja mažiau kaip 30 proc., dėl didesnės nei 125 Eur skolos skolininkui siunčiamas raginimas. Jei ir po raginimo skola sumažėja mažiau nei 30 proc., per 5 darbo dienas sprendimas perduodamas antstoliui. Taigi naujoje sistemoje atsiranda aiškesnė seka informavimas → nurašymas → 60 dienų stebėjimas / raginimas → antstolis.
Daug daugiau procesų perkeliama į elektroninę erdvę. AN protokolai, nutarimai, prašymai ir kiti dokumentai galės būti siunčiami per E. pristatymo sistemą, el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, ne vien registruotu paštu. Analogiškai EDAS ir EGAS tampa pagrindiniais kanalais skolų išieškojimo procedūrose.
Keičiasi administracinių nusižengimų procedūra. Anksčiau AN protokolą nedalyvaujant asmeniui buvo galima surašyti, kai jis ne mažiau kaip du kartus šauktas neatvyko; dabar pakanka, kad šaukiamas asmuo neatvyko – reikalavimo dėl dviejų kvietimų nebelieka. Naujoje redakcijoje, kai protokolas su administraciniu nurodymu surašomas asmeniui nedalyvaujant, baudai sumokėti nustatomas 30 kalendorinių dienų terminas vietoje bendro 15 dienų termino.
ANK 507 str. ir kai kurios kitos bylos daugiau automatiškai nesiunčiamos teismui. Pagal seną tvarką ANK 507 str. protokolas su byla buvo siunčiamas apylinkės teismui. Naujoje redakcijoje jis perduodamas Fondo valdybos specialistui, įgaliotam bylą nagrinėti ne teismo tvarka; taip pat ANK 193 str. 2 d. ir 505 str. 2 d. protokolai perduodami tokiam specialistui, o ne tiesiogiai teismui.
Įtvirtinama lankstesnė „neišieškomos sumos“ apsauga. Skolininkas galės prašyti pakeisti neišieškomos sumos dydį, sąskaitą arba ją panaikinti; Fondo valdybos teritorinis skyrius sumą galės koreguoti ir savo iniciatyva, jeigu turės atitinkamus duomenis. Be to, neteisingai nurašytų CPK saugomų lėšų grąžinimo terminas keičiamas iš 3 į 5 darbo dienas, kartu įvertinant poreikį nustatyti neišieškomą sumą ateičiai.
Keičiasi išieškojimas iš įkeisto turto: įspėjimo terminas pailginamas nuo 25 iki 30 kalendorinių dienų, o pats įspėjimas pirmiausia siunčiamas elektroniniu būdu; tik jo neperskaičius per 5 dienas pereinama prie registruotos pašto siuntos. Senoji tvarka numatė registruotą laišką ir 25 dienas. Naujoji – elektroninį informavimą ir 30 dienų.
Pakeliama bankroto inicijavimo skolos riba. Senoje redakcijoje bankroto bylą numatyta inicijuoti, kai, išnaudojus priverstinio poveikio priemones, nepavyksta išieškoti daugiau kaip 3000 Eur. Naujoje redakcijoje riba padidinta iki 5000 Eur.
TAR, 2026 08 17, Identifikacinis kodas 2026-12776.
Pakeistas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2027 01 01.
Pakeitimų paaiškinimai (kas konkrečiai keičiasi nuo 2027 01 01)
1. Nebelieka 90 kalendorinių dienų ribos negalios pensijų gavėjams.
Iki 2026 12 31 galiojanti 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad apdraustajam, kuris gauna socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensiją, ligos išmoka dėl jo paties ligos ar traumos mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Nuo 2027 01 01 ši 9 straipsnio 2 dalis panaikinama.
Praktinė reikšmė: negalios / netekto darbingumo pensijos gavėjams nebeliks atskiro 90 dienų metinio limito. Jiems ligos išmoka iš esmės bus mokama pagal bendrąsias 9 straipsnio taisykles – kaip ir kitiems apdraustiesiems, t. y. iki darbingumo atgavimo, dalyvumo lygio nustatymo ar kito įstatyme numatyto mokėjimo pabaigos pagrindo.
2. Dėl tos pačios priežasties panaikinamas specialus ribojimas užkrečiamųjų ligų atvejais.
Dabar 11 straipsnio 2 dalis sako, kad negalios / netekto darbingumo pensiją gaunantiems asmenims ligos išmoka užkrečiamųjų ligų protrūkių ar epidemijų atvejais mokama pagal minėtą 9 straipsnio 2 dalį, vadinasi, jai taikomas tas pats 90 dienų limitas.
Nuo 2027 01 01 11 straipsnio 2 dalis panaikinama.
Taigi ir šiais atvejais nebelieka specialaus apribojimo vien dėl to, kad žmogus gauna negalios / netekto darbingumo pensiją.
3. Naikinama COVID / ekstremaliosios situacijos išimtis, nes pati 90 dienų taisyklė nebeegzistuos.
11¹ straipsnio 11 dalis dabar nustato, kad tam tikrais ekstremaliosios situacijos ar karantino atvejais negalios pensijų gavėjams ligos išmoka mokama netaikant 9 straipsnio 2 dalies 90 dienų apribojimo.
Nuo 2027 01 01 ši 11¹ straipsnio 11 dalis taip pat panaikinama.
Tai nėra teisių susiaurinimas: speciali išimtis tiesiog tampa nebereikalinga, nes panaikinamas pats apribojimas, nuo kurio ji darė išimtį.
4. Keičiamas 12 straipsnis dėl ortopedinių / protezavimo paslaugų.
Dabar 12 straipsnis turi dvi dalis. Pirmoji nustato bendrą taisyklę – ligos išmoka mokama už visą gydymosi ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas teikiančioje įstaigoje laiką bei vykimo į ją ir grįžimo laiką. Antroji dalis negalios pensijų gavėjus vėl nukreipia į 9 straipsnio 2 dalies 90 dienų ribojimą.
Nuo 2027 01 01 visas 12 straipsnis išdėstomas iš naujo: iš esmės paliekama dabartinė 1 dalies taisyklė, o specialios taisyklės negalios pensijų gavėjams nebelieka.
Vadinasi, gydantis ortopedines / protezavimo paslaugas teikiančioje įstaigoje negalios pensijos gavėjui taip pat nebebus taikomas atskiras 90 dienų limitas.
5. Keičiasi permokėtų ligos išmokų reguliavimas.
Iki 2026 12 31 galiojanti 33 straipsnio 5 dalis specialiai numato, kad permoka gali atsirasti ir tada, kai žmogui atgaline data nustatomas dalyvumo (anksčiau – darbingumo) lygis, pagal kurį paskiriama arba mokama negalios / netekto darbingumo pensija. Tokios permokos išieškomos.
Nuo 2027 01 01 ši dalis sutrumpinama iki bendros taisyklės: „Permokėtos išmokų sumos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Taigi išbraukiama speciali nuoroda į permoką dėl atgaline data nustatyto dalyvumo lygio.
Be to, nustatyta svarbi pereinamoji taisyklė: jeigu žmogui ligos išmoka buvo mokama iki 2026 12 31, o nuo 2027 01 01 jam atgaline data nustatomas dalyvumo / darbingumo lygis ir dėl to paskiriama negalios ar netekto darbingumo pensija, ligos išmokos permoka pagal senąją 33 straipsnio 5 dalį nenustatoma.
Svarbu, kad naujos taisyklės taikomos ligos išmokoms už 2027 m. sausio 1 d. ir vėlesnius laikinojo nedarbingumo laikotarpius.
TAR, 2026 06 26, Identifikacinis kodas 2026-11118.
* * *
6. Keičiasi motinystės išmokos mokėjimo trukmė – ypač ankstyvo gimdymo ir naujagimio globos atvejais (17 str.). Jei moteris pagimdo 22–30 nėštumo savaitę, dabar išmoka paprastai mokama 28 kalendorines dienas, o iki 126 dienų pratęsiama, jei kūdikis išgyvena 28 paras; negyvo vaiko gimimo atveju – 28 dienas. Nuo 2027 m. ši diferenciacija panaikinama: pagimdžius 22–30 nėštumo savaitę išmoka bus mokama 126 kalendorines dienas nuo gimdymo datos. Be to, aiškiai nustatoma, kad mokėjimo trukmė nepriklauso nuo to, ar vaikas gimė gyvas, vėliau mirė, ar gimė negyvas.
Taip pat reikšmingai pagerėja sąlygos naujagimio globėjui: dabar išmoka mokama nuo globos nustatymo iki kūdikiui sueina 70 dienų, o nuo 2027 m. – iki sueina 126 dienos.
7. Negyvo vaiko gimimo ar vaiko mirties atveju motinystės išmoka nebebus mažinama dėl gaunamų pajamų (18 str. nauja 5¹ d.). Pagal bendrą dabar galiojančią taisyklę, motinystės išmokos gavimo laikotarpiu gaunant darbo ar tam tikrų kitų pajamų / išmokų, motinystės išmoka gali būti sumažinta jų dydžiu arba apskritai nemokama.
Nuo 2027 m. atsiranda išimtis: gimus negyvam vaikui arba vaikui mirus motinystės išmokos gavimo laikotarpiu, nuo gimimo / mirties dienos motinystės išmoka bus mokama neatsižvelgiant į tokias pajamas ar išmokas.
8. Naikinama viena iš formalių profesinės reabilitacijos išmokos skyrimo sąlygų (25 str. 4 d.). Nuo 2027 m. netenka galios visa 25 straipsnio 4 dalis. Iki tol ši dalis nustato, kad pagrindas skirti profesinės reabilitacijos išmoką yra Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimas dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir profesinės reabilitacijos pažymėjimas. Įstatyme nebelieka reikalavimo būtent šiuos dokumentus įvardyti kaip išmokos skyrimo pagrindą.
9. Keičiasi profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimo laikotarpio formulavimas (26 str.). Dabar išmoka mokama nuo pirmos dalyvavimo programoje dienos iki asmuo taps darbingas arba bus pripažintas nedarbingu / iš dalies darbingu, tačiau ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų.
Nuo 2027 m. pagrindinis kriterijus paprastėja: išmoka skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Be to, aiškiai reglamentuojama ekstremaliosios situacijos ir karantino situacija: laikotarpis, kai dėl jų programa sustabdyta, į 180 dienų ribą neįskaičiuojamas.
Kartu iš 26 straipsnio išnyksta dabartinė 2 dalis, pagal kurią asmeniui, neturinčiam teisės į profesinės reabilitacijos išmoką pagal šį įstatymą, išmoka gali būti mokama Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto.
10. Tikslinama 28 straipsnio logika – lieka jau paskirtos išmokos nutraukimas. Dabar 28 straipsnis numato du dalykus: jeigu asmuo nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, išmoka neskiriama, o jeigu jau paskirta – jos mokėjimas nutraukiamas.
Nuo 2027 m. straipsnis netgi pervadinamas iš „Profesinės reabilitacijos išmokos nemokėjimas“ į „Profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimo nutraukimas“ ir jame paliekama taisyklė, kad nedalyvaujant programoje paskirtos išmokos mokėjimas nutraukiamas Nuostatuose nustatyta tvarka.
Labai svarbi pereinamoji taisyklė: jeigu teisė į motinystės arba profesinės reabilitacijos išmoką įgyta iki 2026 12 31, jai ir toliau taikomos iki 2026 12 31 galiojusios nuostatos. Taigi naujos taisyklės iš esmės orientuotos į teises, atsirandančias nuo 2027 01 01.
TAR, 2026 07 10, Identifikacinis kodas 2026-11782.
Pakeistas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2027 01 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Iš esmės naujai išdėstomas 7 straipsnis – daug detaliau reglamentuojamas Draudžiamųjų PSD registras.
Iki 2026 12 31 įstatyme nustatyta gana lakoniškai: registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė, apibrėžiami registro objektai ir nurodoma, kokiais teisės aktais vadovaujantis registras bei jo duomenys tvarkomi.
Nuo 2027 01 01 įstatyme jau tiesiogiai nustatoma, kad Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro informacinės sistemos valdytoja ir jos duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Registras aiškiai susiejamas su „Registro informacine sistema“. Naujoje redakcijoje registras apibrėžiamas kaip registro informacinėje sistemoje tvarkomas duomenų apie registro objektus rinkinys. Kartu įstatyme jau konkrečiai nurodoma, kokio pobūdžio duomenų rinkiniai joje tvarkomi: asmenį identifikuojantys duomenys; įregistravimo ir išregistravimo pagrindai; PSD galiojimo duomenys; laikotarpiai, kuriais valstybės biudžeto lėšomis apmokama būtinoji medicinos pagalba, būtinosios ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos.
Konkretūs duomenys bus nustatomi Registro informacinės sistemos nuostatuose, o objektų registravimas išlieka (aiškiai nustatomas) kaip neatlygintinas.
Įstatyme atsiranda aiškiai įvardyti registro duomenų tvarkymo tikslai. Registro IS duomenys bus tvarkomi tam, kad būtų galima identifikuoti asmenis, nustatyti jų PSD galiojimo laikotarpius bei valstybės lėšomis apmokamos sveikatos priežiūros laikotarpius, taip pat teikti aktualią informaciją PSD įmokų administratoriams ir kitiems teisę ją gauti turintiems subjektams.
Atskirai reglamentuojamas duomenų teikimas ir jų neviešumas. Nuo 2027 m. įstatyme tiesiogiai nustatoma, kad Registro IS nuostatuose nurodyti duomenų teikėjai teiks duomenis VLK, o Registro IS duomenys nėra vieši. Jų teikimui nustatomos sąsajos su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, BDAR, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu.
Nauja – aiškus reglamentavimas dėl pakartotinio duomenų naudojimo ir atvirų duomenų. Registro IS duomenis bus galima teikti pakartotinai naudoti, tačiau asmens duomenims turės egzistuoti teisėtas BDAR pagrindas, o sveikatos duomenims – ir atitinkama BDAR 9 straipsnyje nustatyta išimtis. Tuo pačiu nustatoma, kad Registro IS duomenys, išskyrus asmens duomenis, bus atveriami pakartotinai naudoti.
* * *
30 straipsnio pakeitimas yra techninis, suderinantis terminiją. Dabar VLK funkcija apibrėžta taip: ji registruoja PSD draudžiamus asmenis „Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatuose nustatyta tvarka“.
Nuo 2027 01 01 bus sakoma, kad VLK juos registruoja „Registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka“.
TAR, 2025 12 05, Identifikacinis kodas 2025-20815.
* * *
Nuo 2027 m. sausio 1 d. keičiasi tik Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, t. y. valstybės biudžeto įmokos už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį apskaičiavimo principas.
Iki 2026 12 31 galiojanti taisyklė nustato, kad nuo 2026 metų valstybės įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį turi sudaryti ne mažiau kaip 6,98 proc. užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.
Nuo 2027 01 01 ši formulė pakeičiama iš esmės: įmoka nebebus siejama su MMA. 2027 metais ji bus lygi 50 proc. užpraeitų metų vidutinės metinės vieno dirbančio asmens PSD įmokos dydžio. Nuo 2028 metų šis procentas kasmet bus didinamas po 5 procentinius punktus, kol pasieks 75 proc.
Taigi esminis pokytis – keičiama valstybės įmokos skaičiavimo bazė: nuo MMA pagrįstos formulės pereinama prie faktiškai su dirbančių asmenų vidutine metine PSD įmoka susietos formulės. Be to, įstatyme iš anksto numatytas laipsniškas valstybės finansavimo santykio didėjimas nuo 50 iki 75 proc.
TAR, 2026 01 06, Identifikacinis kodas 2026-00070.
* * *
Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio nauja redakcija yra esminė: keičiasi ne pats principas, kad VLK už paslaugas atsiskaito pagal sutartis, o kam, kokia apimtimi ir kokia prioriteto tvarka PSDF lėšomis finansuojamos paslaugos.
Atskiriamos viešosios ir privačios gydymo įstaigos. Iki 2026 12 31 galiojanti redakcija iš esmės nustato bendrą sutarčių sudarymo mechanizmą: naujos sutartys sudaromos, kai esami VLK sutartiniai paslaugų teikėjai nepatenkina nustatyto paslaugų poreikio ir masto, o įstaigos atrenkamos pagal nustatytus kriterijus. Nuo 2027 m. viešosioms/biudžetinėms ir privačioms LNSS įstaigoms nustatomas skirtingas režimas.
Esamoms privačioms įstaigoms PSDF finansavimas iš esmės „užfiksuojamas“ ir sumažinamas. Privačiai LNSS įstaigai, kurios sutartis su VLK galiojo 2026 12 31, metinė sutartinė suma paprastai bus 94 proc. sumos, jai sumokėtos už 2025 m. suteiktas paslaugas. Jei PSDF apmokamas paslaugas ji pradėjo teikti tik 2026 m., bazė apskaičiuojama pagal 2026 m. veiklą, perskaičiuotą į 12 mėnesių. Keičiantis bazinėms kainoms suma atitinkamai perskaičiuojama.
Privataus sektoriaus finansavimas gali dar mažėti. 94 proc. sutartinė suma gali būti mažinama, jeigu dėl sumažėjusio paslaugų poreikio ar masto proporcingai mažinamas finansavimas visoms LNSS įstaigoms arba sumažėja konkrečios privačios įstaigos teikiamų paslaugų apimtis.
Trūkstant paslaugų, pirmiausia papildomas finansavimas nukreipiamas viešosioms įstaigoms. Jeigu esami sutartiniai paslaugų teikėjai neužtikrina viso nustatyto masto, pirmiausia sutartys dėl trūkstamos dalies sudaromos su LNSS valstybės ir savivaldybių viešosiomis bei biudžetinėmis įstaigomis. Tik jeigu jos negali užtikrinti reikiamo masto, sutartis galima sudaryti su privačiomis įstaigomis pagal atrankos kriterijus.
Skirtingai apmokamas sutartinės sumos viršijimas. Viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms gali būti apmokamos paslaugos, suteiktos virš VLK sutartyje numatytos sumos. Tuo tarpu privačioms įstaigoms, viršijus sutartinę sumą, papildomai bus apmokama tik už prevencinių programų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų prioritetinių paslaugų teikimą.
Naujų privačių teikėjų patekimas į PSDF finansavimą tampa antrinis. Nauja privati įstaiga arba privati įstaiga, neturinti sutarties dėl konkrečios paslaugos, galės pretenduoti į sutartį iš esmės tik tada, kai nustatyto paslaugų masto nepajėgs užtikrinti jau sutartis turinčios įstaigos ir papildomai – viešosios bei biudžetinės įstaigos. Atrankai lieka ankstesni kriterijai, bet papildomai įvedamas įstaigos patirties teikiant konkrečią paslaugą kriterijus.
Pirminė ambulatorinė sveikatos priežiūra išskiriama atskirai. Dėl pirminių ambulatorinių paslaugų sutartys sudaromos su reikalavimus atitinkančiomis įstaigomis, pateikusiomis VLK prašymą. Todėl griežčiausia naujo reguliavimo viešojo ir privataus sektoriaus diferenciacija orientuota pirmiausia į ne pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
Keičiasi ir formalūs reikalavimai gydymo įstaigai: vietoje dabar vartojamo reikalavimo jau teikti paslaugas ir atitikti jų kokybės reikalavimus, nuo 2027 m. reikalaujama užtikrinti, kad paslaugos atitiktų sveikatos apsaugos ministro nustatytus jų teikimo reikalavimus. Dabartinis reguliavimas nustato kokybės reikalavimų vertinimą. Naujoji redakcija tai formuluoja kiek kitaip ir bazinių kainų taikymą papildomai susieja su Sveikatos sistemos įstatymo reguliavimu.
TAR, 2026 07 10, Identifikacinis kodas 2026-11772.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
Pakeistas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas
23-io straipsnio 5 dalis netenka galios.
Kas galioja iki 2026 12 31?
23 straipsnis reglamentuoja Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykius.
Iki 2026 12 31 23 straipsnio 5 dalis leidžia Fondo įprastinės veiklos pajamų perviršį – t. y. įplaukų dalį, kuri viršija įprastinės veiklos išlaidas – panaudoti konkrečiam tikslui: „Sodros“ administravimo įstaigų pagal Šalpos pensijų įstatymą mokamoms socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo ir invalidumo pensijų priemokoms finansuoti, kai šių priemokų išlaidos viršija tam tikslui 2024 m. skirtas valstybės biudžeto lėšas.
Svarbu, kad tai nėra bendro pobūdžio nuolatinė taisyklė. Jos tekstas tiesiogiai susietas su 2024 m. priemokų finansavimu ir 2024 m. valstybės skoliniu įsipareigojimu Fondui, kurio įvykdymui reikalingos valstybės biudžeto lėšos nustatomos 2026 metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Kas bus nuo 2027 01 01?
Ši speciali išimtis visiškai panaikinama.
Praktiškai tai reiškia, kad nebelieka 23 straipsnio 5 dalyje nustatyto teisinio pagrindo Fondo įprastinės veiklos įplaukų perviršį naudoti minėtoms pensijų priemokoms finansuoti. Kartu baigiasi ir šioje dalyje įtvirtintas specialus mechanizmas, susijęs su 2024 m. finansavimo trūkumu bei 2024 m. valstybės skoliniu įsipareigojimu Fondui.
Tai nereiškia, kad nuo 2027 m. pačios pensijų priemokos panaikinamos ar nebebus mokamos. Pateiktas pakeitimo įstatymas to nenustato. Jis panaikina būtent šį konkretų Fondo lėšų panaudojimo / finansavimo mechanizmą.
TAR, 2024 06 26, Identifikacinis kodas 2024-11585.
* * *
1. 12 straipsnio 4 dalis – techninis registro pavadinimo pakeitimas. Kalbant apie individualias įmones, mažąsias bendrijas, ūkines bendrijas ir šeimynas, vietoje įregistravimo „Juridinių asmenų registre“ bus vartojama formuluotė „Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje“. Kita įmokų mokėjimo tvarka iš esmės nesikeičia.
2. Atsiranda naujas 12¹ straipsnis – atskirai reglamentuojamas Apdraustųjų ir išmokų gavėjų registras. Tai vienas esminių struktūrinių pakeitimų. Įstatyme atskirai nustatoma, kad registro objektai yra apdraustieji, jų draudėjai ir socialinio draudimo išmokų gavėjai, o duomenys tvarkomi registro informacinėje sistemoje. Registro ir asmens duomenų valdytoja – Fondo valdyba.
Taip pat aiškiai įtvirtinama, kad registro duomenys, išskyrus įstatyme nustatytus viešus duomenis, yra nevieši, reglamentuojamas jų teikimas pagal duomenų apsaugos reikalavimus ir nustatoma, kurie duomenys gali būti atveriami pakartotinai naudoti.
3. Iš esmės pertvarkomas 13 straipsnis. Iki 2026 12 31 šiame straipsnyje kartu reglamentuojamas duomenų kaupimas registre ir draudėjų pranešimų teikimas. Nuo 2027 m. registro bendrasis reglamentavimas perkeliamas į naują 12¹ straipsnį, o 13 straipsnis koncentruojamas į socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų pateikimą bei duomenų įrašymą į registro informacinę sistemą.
Išlieka taisyklė, kad veiklos nevykdančio draudėjo pateikti duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir įmokas tam tikrais atvejais neįrašomi. Tačiau naujoje redakcijoje aiškiau atskiriama kompetencija: draudėjo veiklos nevykdymo, įrodinėjimo, pranešimų ir informavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o duomenų įrašymo į registro informacinę sistemą tvarką nustato Fondo valdybos direktorius.
4. 14 straipsnis papildomas 4 dalimi. Įstatyme tiesiogiai įtvirtinama, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos remiantis Apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinės sistemos duomenimis.
Praktiškai tai nėra visiškai naujas principas – iki 2027 m. analogiška nuostata buvo 13 straipsnio 4 dalyje. Taigi nuostata iš esmės perkeliama į logiškesnę vietą – 14 straipsnį, reglamentuojantį išmokas.
5. 15 straipsnio 3 dalies 6 punktas – iš esmės techninis patikslinimas. Viešai skelbiami moterų ir vyrų vidutinių draudžiamųjų pajamų duomenys ir toliau bus skaičiuojami draudėjams, turintiems ne mažiau kaip 8 apdraustuosius, kai yra daugiau kaip 3 moterys ir daugiau kaip 3 vyrai. Esminės skaičiavimo sąlygos nesikeičia.
Pakeitimas susijęs su tuo, kad lyties duomens buvimas jau siejamas ne tiesiog su „registru“, o su registro informacine sistema.
6. Panaikinamas 32 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Nebebus atskiros Fondo valdybos funkcijos „tvarko Fondo valdybos informacinę sistemą“ – šis punktas pripažįstamas netekusiu galios.
Tai siejasi su visa reforma: įstatyme pereinama prie konkrečiai įvardytos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinės sistemos ir jos valdymas reglamentuojamas naujame 12¹ straipsnyje.
7. 34 straipsnio 3 punktas – registro terminijos pakeitimas. Fondo valdybos teritoriniai skyriai apdraustųjų duomenis nuo 2027 m. tvarkys ne tiesiog „registre“, bet registro informacinėje sistemoje. Kitos funkcijos – duomenų keitimo pagrįstumo kontrolė, socialinio draudimo numerio suteikimas ir draudėjų registravimas – iš esmės nesikeičia.
8. 40 straipsnio pakeitimai – registrų terminijos suderinimas. Teritorinių skyrių vadovai pasiūlymus dėl draudėjo likvidavimo inicijavimo teiks Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui (vietoje ankstesnės formuluotės „Juridinių asmenų registro tvarkytojui“).
Taip pat priverstinės hipotekos ar įkeitimo duomenys bus teikiami Nekilnojamojo turto registro informacinei sistemai arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registro informacinei sistemai, o registravimas vyks atitinkamoje registro informacinėje sistemoje. Pats 24 valandų terminas ir išieškojimo principas nesikeičia.
TAR, 2025 12 04, Identifikacinis kodas 2025-20658.
* * *
10-o straipsnio pakeitimas - nuo 2027 01 01 yra „Sodros grindų“ taikymas darbuotojams, dirbantiems pas kelis darbdavius.
Iki 2026 12 31 galioja taisyklė: jeigu darbuotojo darbo užmokestis mažesnis už MMA, darbdavys paprastai turi savo lėšomis primokėti socialinio draudimo įmokas nuo skirtumo iki MMA. Tačiau viena iš išimčių yra labai plati – jeigu darbuotojas tą mėnesį yra draustas ir pas kitą darbdavį, primokėti iki MMA apskritai nereikia.
Nuo 2027 01 01 ši kelių darbdavių išimtis iš esmės susiaurinama. Jeigu žmogus dirba pas daugiau negu vieną darbdavį ir bendra visų darbdavių apskaičiuota alga nesiekia MMA, atsiras pareiga skaičiuoti papildomas socialinio draudimo įmokas. MMA bus tarsi paskirstoma tarp visų darbuotojo darbdavių, o darbdaviai, pas kuriuos darbuotojo atlygis nesiekia jiems tenkančios MMA dalies, turės iš savo lėšų sumokėti papildomas darbuotojo ir darbdavio VSD įmokas.
Pavyzdžiui, labai supaprastintai: jeigu žmogus dirba pas 2 darbdavius, orientacinė vienam darbdaviui tenkanti riba bus MMA/2. Jei bendra abiejų darboviečių alga vis tiek nesieks MMA, bus vertinama, kiek kiekvienas darbdavys moka, kiek vienas darbdavys galbūt viršija jam tenkančią MMA dalį, kiek yra „mažiau mokančių“ darbdavių ir kiek dienų darbuotojas faktiškai dirbo. Tam įstatyme įvedama speciali formulė.
Tai nereiškia, kad kiekvienas darbdavys būtinai turės primokėti iki visos MMA. Įstatymo formulė paskirsto trūkstamą bazę tarp darbdavių ir atsižvelgia į kito darbdavio atlyginimą, viršijantį jam tenkančią MMA dalį. Todėl bendras principas yra – jeigu visų darboviečių DU kartu nesiekia MMA, atsiranda papildomų įmokų mechanizmas.
Yra ir antras pakeitimas. Į dabartinio 10 straipsnio 7 dalies išimčių sąrašą įrašomi darbuotojai, kurie įdarbinti pagal savivaldybės institucijos parengtą užimtumo didinimo programą. Jiems „Sodros grindų“ taisyklė nebus taikoma. Dabartinėje redakcijoje tokios atskiros išimties nėra – dabar išvardytos, be kita ko, pensijas gaunančių, iki 24 metų asmenų, 0–55 proc. dalyvumo lygį turinčių bei motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką gaunančių asmenų išimtys.
Dar viena praktinė naujovė – mokėjimo procedūra. Papildomą įmokų sumą apskaičiuos Fondo valdybos teritorinis skyrius, o darbdavys ją turės sumokėti iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį jis buvo informuotas, 15 dienos. Jei darbdavys iki mėnesio priešpaskutinės darbo dienos nepateiks reikiamo socialinio draudimo pranešimo už praėjusį mėnesį, apskaičiuojant papildomas įmokas bus laikoma, kad to darbdavio darbuotojui apskaičiuotas DU yra 0 Eur.
Pakeitimai taikomi būtent įmokoms už laikotarpius nuo 2027 01 01.
TAR, 2026 06 30, Identifikacinis kodas 2026-11341.
* * *
Nuo 2027 01 01 keičiamas tik Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 13 punktas – t. y. viena iš Fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijų.
Iki 2026 12 31 teritoriniai skyriai kontroliuoja: nedarbingumo pažymėjimų, profesinės reabilitacijos pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą.
Nuo 2027 01 01 ši nuostata bus: kontroliuojami nedarbingumo pažymėjimai bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai, jų išdavimo ir tęsimo teisėtumas bei pagrįstumas.
Taigi esminis pakeitimas yra labai konkretus: iš 34 straipsnio 13 punkto išbraukiami „profesinės reabilitacijos pažymėjimai“.
TAR, 2026 07 10, Identifikacinis kodas 2026-11784.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
Nuo 2027 01 01 pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
TAR, 2026 04 09, Identifikacinis kodas 2026-05805.
Viešieji pirkimai
Viešųjų pirkimų tarnyba primena perkančiosioms organizacijoms dėl jų pareigų, taikant sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodarą
Perkančiosios organizacijos, kurios renginių organizavimo, maitinimo ir kitose paslaugų sutartyse taiko sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodarą, visų pirma, turėtų tiekėjo reikalauti, kad visos planuojamos kompensuoti išlaidos su ja būtų suderintos iš anksto.
Viešųjų pirkimų tarnybos informacija, 2026 08 21.
Kiti
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia verslo atstovų dėmesį į pagrindinius teisės aktų reikalavimus, kad elektroninei prekybai taikomi tokie pat griežti reikalavimai, kaip ir tradicinėms parduotuvėms
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija, 2026 08 19.
Smulkūs ir vidutiniai ūkiai nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. galės teikti paraiškas paramai ūkio plėtrai
Žemės ūkio ministerijos informacija, 2026 08 19.