Apskaita biudžetinėse įstaigose
Pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. 1K-170 „Dėl Viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija
Nauja redakcija įsigalioja 2026 07 28.
Naujos redakcijos paaiškinimai
Naujoji redakcija nekeičia viešojo sektoriaus apskaitos principų, tačiau gerokai detaliau reglamentuoja apskaitos organizavimo procesus, atsakomybių paskirstymą ir vidaus kontrolę. Pagrindinis tikslas – suderinti Aprašą su Finansinės apskaitos įstatymu, aiškiau apibrėžti kiekvieno proceso dalyvio pareigas ir užtikrinti geresnę apskaitos valdymo praktiką.
1. Pakeistas dokumento pavadinimas.
Vietoj „buhalterinės apskaitos organizavimo“ vartojama sąvoka „finansinės apskaitos organizavimo“.
Nuorodos atnaujintos pagal Finansinės apskaitos įstatymą, o ne Buhalterinės apskaitos įstatymą.
2. Iš esmės pakeista Aprašo struktūra. Ankstesnis aprašas buvo orientuotas į: apskaitos organizavimą, vadovo atsakomybę, buhalterio funkcijas, atsakingų asmenų funkcijas.
Naujame variante aiškiai atskiriamos keturios sritys: apskaitos organizavimas; apskaitos tvarkymas; ataskaitų rengimas; visų dalyvių pareigos, funkcijos ir teisės.
3. Daug aiškiau apibrėžta, ką reiškia apskaitos organizavimas. Vadovas dabar privalo užtikrinti ne tik apskaitos politiką, bet ir: paskirti apskaitą tvarkantį asmenį; paskirti atsakingus darbuotojus informacijai teikti; nustatyti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką; nustatyti vidaus kontrolės priemones; nustatyti apskaitos perdavimo tvarką keičiantis buhalteriui ar vadovui; užtikrinti galimybę teikti i.MAS standartinę apskaitos duomenų rinkmeną (SAF-T).
Tai viena reikšmingiausių naujovių.
4. Atsiranda atskiras skyrius „Apskaitos tvarkymas“. Čia detaliai išvardijama, kad apskaitos tvarkymas apima: ūkinių operacijų registravimą; apskaitos registrų sudarymą; darbo užmokesčio apskaičiavimą; mokesčių apskaičiavimą; turto vertinimus; mokėjimo paraiškų rengimą; mokėjimų vykdymą; apskaitos perdavimą keičiantis buhalteriui.
Ankstesniame apraše tai buvo išbarstyta per kelis skyrius.
5. Atsisakyta privalomos apskaitos politikos aprašo reguliavimo. Iki šiol Aprašas detaliai reglamentavo: apskaitos politiką, jos turinį, reikšmingumo kriterijus, sąskaitų planą, apskaitos vadovą.
Nuo 2026 07 28 tai nebėra atskiras Aprašo objektas. Vietoje to reikalaujama nustatyti: ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką; konkrečius apskaitos metodus (nusidėvėjimą, nuvertėjimą, sukauptas sumas, amortizuotą savikainą ir kt.).
6. Daug išsamiau reglamentuotos atsakingų darbuotojų funkcijos. Naujame apraše labai aiškiai išvardijama, kad atsakingi darbuotojai privalo: teikti apskaitai reikalingą informaciją; pateikti informaciją apie teismo bylas; pateikti informaciją apie garantijas; vertinti turto būklę; rengti turto vertės pažymas; nustatyti naudingo tarnavimo laiką; spręsti dėl remonto ar turto pagerinimo; rengti perdavimo, nurašymo, likvidavimo aktus.
Ankstesnėje redakcijoje šios pareigos buvo daug bendresnės.
7. Išplėstos apskaitą tvarkančio asmens pareigos. Be ankstesnių funkcijų papildomai akcentuojama pareiga užtikrinti: turto ir įsipareigojimų verčių apskaičiavimą; darbo užmokesčio teisingą apskaičiavimą; apskaitos registrų perdavimą; finansinių ataskaitų atitikimą FABIS duomenims (kai naudojama FABIS); apskaitos informacijos perdavimą naujam apskaitą tvarkančiam asmeniui.
8. Aiškiau reglamentuotas vadovo vaidmuo. Vadovui papildomai nustatyta pareiga: nustatyti apskaitos informacijos perdavimo tvarką; organizuoti ataskaitinių laikotarpių užbaigimą apskaitos sistemoje; nustatyti darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, kai jos nereglamentuoja teisės aktai; užtikrinti apskaitos dokumentų prieinamumą visą jų saugojimo laikotarpį.
Praktinė reikšmė viešojo sektoriaus subjektams. Didžiausi praktiniai pokyčiai yra šie:
- reikės peržiūrėti vidaus tvarkas dėl apskaitos organizavimo;
- aiškiai paskirti atsakingus darbuotojus ir jų funkcijas;
- pasirengti apskaitos perdavimo procedūroms keičiantis buhalteriui ar vadovui;
- užtikrinti SAF-T (i.MAS) reikalavimų įgyvendinimą;
- peržiūrėti vidaus dokumentus, kad jie atitiktų naują atsakomybių paskirstymą.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 05 25 įsakymo Nr. 1K-170 nauja redakcija išdėstyta čia.
TAR, 2026 07 27, Identifikacinis kodas 2026-12251.
Darbas
LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius patvirtino Asmenų prašymų ir skundų priėmimo pasibaigus Valstybinės darbo inspekcijos darbo dienos laikui tvarkos aprašą
Įsigalioja 2026 08 01.
Dokumento paaiškinimai
1. Įvedamas papildomas gyventojų aptarnavimo laikas. VDI priims prašymus ir skundus trečiadieniais dar vieną valandą po oficialių darbo valandų.
Tačiau ši papildoma valanda vyks tik tuo atveju, jei bus užsiregistravusių asmenų.
2. Būtina išankstinė registracija. Norint pateikti prašymą ar skundą po darbo laiko: reikia užsiregistruoti VDI interneto svetainėje; registracija turi būti atlikta ne vėliau kaip iki tos savaitės antradienio 12.00 val.
3. Aptarnavimas vyks visoje Lietuvoje. Papildomas priėmimas organizuojamas šiuose VDI padaliniuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose, Tauragėje.
4. Dokumento priėmimas gali būti patvirtintas pažyma. Jeigu asmuo pageidauja, VDI darbuotojas išduoda pažymą, patvirtinančią, kad prašymas ar skundas buvo priimtas.
5. Skundų nagrinėjimo tvarka nesikeičia. Pateikti prašymai ir skundai bus registruojami ir nagrinėjami pagal jau galiojančias VDI taisykles – keičiamas tik jų priėmimo laikas, o ne nagrinėjimo procedūra.
Praktinė reikšmė. Šis įsakymas nesukuria naujų teisių ar pareigų dėl pačių skundų nagrinėjimo. Jo esmė – pagerinti gyventojų aptarnavimą, suteikiant galimybę asmeniškai pateikti prašymus ar skundus ir po įprasto VDI darbo laiko.
Valstybinė darbo inspekcija paaiškina, kuo skiriasi darbo taryba, profesinė sąjunga ir darbuotojų patikėtinis?
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 07 24.
Dokumentų valdymas
Pakeistas Valstybės archyvuose saugomų dokumentų ir duomenų valdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2025 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. VE‑10 „Dėl Valstybės archyvuose saugomų dokumentų ir duomenų valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 103 punktas:
„103. Valstybės archyve saugomi išskirtinę vertę turintys dokumentai įrašomi į Lietuvos vyriausiojo archyvaro valstybės archyvo direktoriaus patvirtintą Lietuvos valstybės archyvuose valstybės archyve saugomų išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašą (toliau – Išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašas). Į šį sąrašą įrašomi valstybės archyve saugomi dokumentai, kurių praradimas turėtų ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių istorijos ir visuomenės tyrimams, įstaigos veiklos tęstinumui ir veiklos įrodymams.
Išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašas, suderintas su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru, teikiamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai Kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių muziejuose, bibliotekose ir archyvuose, apsaugos ir evakavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2024 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-837 „Dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių muziejuose, bibliotekose ir archyvuose, apsaugos ir evakavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 08 03.
Pakeitimų paaiškinimai
Keičiamas tik 103 punktas. Visas likęs Tvarkos aprašas nesikeičia.
Iki 2026 08 02 103 punktas reglamentavo, kad: valstybės archyvas sudaro išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašą; buvo nustatyta šio sąrašo sudarymo tvarka pagal ankstesnį reglamentavimą.
Nuo 2026 08 03 103 punktas išdėstomas naujai. Numatoma, kad:
1. Valstybės archyvo direktorius tvirtina Išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašą;
2. Aiškiai apibrėžiama, kokie dokumentai į jį įrašomi. Tai dokumentai, kurių praradimas turėtų ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių: istorijos ir visuomenės tyrimams; įstaigos veiklos tęstinumui; veiklos įrodymams.
3. Atsiranda naujas reikalavimas dėl sąrašo derinimo ir pateikimo: sąrašas turi būti suderintas su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru; po suderinimo jis teikiamas Kultūros ministerijai pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir evakavimo tvarką, patvirtintą kultūros ministro 2024 10 16 įsakymu Nr. ĮV-837.
Paprastai tariant, praktinė naujovė yra ne tai, kad atsiranda pats išskirtinės vertės dokumentų sąrašas, o kad:
- aiškiau nustatoma, kokie dokumentai laikomi išskirtinės vertės;
- įvedama privaloma derinimo procedūra su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru;
- nustatoma pareiga pateikti sąrašą Kultūros ministerijai, kad jis būtų naudojamas planuojant kultūros vertybių apsaugą ir evakavimą ekstremalių situacijų metu.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2025 04 22 įsakymas Nr. VE‑10 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 07 24, Identifikacinis kodas 2026-12206.
Švietimas ir švietimo įstaigos. Bendrasis ugdymas
Pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnis (papildyta 56 straipsnio 2 dalį 91 punktu):
„56 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimai
...
2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras:
...
91) kartu su krašto apsaugos ministru tvirtina privalomo gynybos įgūdžių kurso programą ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašą;
...“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 09 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimas yra labai siauras – keičiamas tik Švietimo įstatymo 56 straipsnis, reglamentuojantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimus.
Į 56 straipsnio 2 dalį įtraukiamas naujas įgaliojimas: Švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su krašto apsaugos ministru tvirtina privalomo gynybos įgūdžių kurso programą ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašą.
Praktinė reikšmė. Iki šio pakeitimo 56 straipsnio 2 dalyje ministras buvo įgaliotas tvirtinti įvairius švietimo srities aprašus, rekomendacijas ir tvarkas (ugdymo planus, mokyklų lankomumo tvarką, prevencinių programų kriterijus ir kt.).
Po pakeitimo papildomai nustatoma, kad: privalomo gynybos įgūdžių kurso programa nebus tvirtinama vien tik švietimo ministro; ją bendru įsakymu tvirtins švietimo ir krašto apsaugos ministrai; kartu bus patvirtintas ir šio kurso įgyvendinimo tvarkos aprašas.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 04 15, Identifikacinis kodas 2026-06076.
TAR, 2026 07 10, Identifikacinis kodas 2026-11779.
Pakeistas Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774 „Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas)
Pakeitimai įsigalioja 2026 09 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 09 01 Aprašo 12.11 papunktyje atsiranda papildomas kvalifikacinis reikalavimas gyvenimo įgūdžių mokytojams.
Iki pakeitimo pakako turėti aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.
Nuo 2026 09 01 be aukštojo išsilavinimo ir pedagogo kvalifikacijos, mokytojas per 1 metus nuo darbo pagal Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą pradžios privalės baigti 270 akademinių valandų (203 val.) nacionalinę kvalifikacijos tobulinimo programą gyvenimo įgūdžių mokytojams.
Papildomas 1 priedas – nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai (senosios studijų programos) šių naujų bendrojo ugdymo dalykų mokytojams: Lotynų kalba ir Antikos kultūra; Psichologija; Astronomija; Geografinės informacinės sistemos; Menų istorija; Teisė; Etninė kultūra; Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba.
Papildomas 2 priedas – analogiškai nustatomos studijų krypčių ir kvalifikacijų atitikties taisyklės tiems patiems dalykams asmenims, baigusiems studijas pagal 2009–2016 m. studijų krypčių klasifikaciją.
Papildomas 3 priedas – nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai tiems patiems dalykams pagal dabar galiojančią studijų krypčių sistemą (nuo 2016 m.).
TAR, 2023 05 16, Identifikacinis kodas 2023-09209.
TAR, 2024 03 13, Identifikacinis kodas 2024-04554.
TAR, 2024 09 09, Identifikacinis kodas 2024-15884.
Pakeistas Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų prašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570 „Dėl Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 09 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Keičiasi tik vienas dalykas - nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. į ugdymo programas įtraukiama ispanų kalba kaip papildoma pasirinkimo galimybė.
Iki šiol ispanų kalba buvo galima mokytis tik kaip: antrosios užsienio kalbos pagrindiniame ugdyme; laisvai pasirenkamo dalyko tam tikrais atvejais.
Nuo 2026 09 01 jos statusas išplečiamas:
- pradinėje mokykloje pirmąja užsienio kalba galės būti ne tik anglų, prancūzų ar vokiečių, bet ir ispanų kalba;
- pagrindiniame ugdyme ispanų kalba taip pat galės būti pirmoji užsienio kalba;
- viduriniame ugdyme mokiniai galės mokytis ispanų kalbos B2 lygiu tokiomis pačiomis teisėmis kaip anglų, prancūzų ar vokiečių;
- vykdant vidurinio ugdymo programą bus galima pasirinkti ispanų kalbą kaip privalomai pasirenkamą užsienio kalbą.
TAR, 2024 08 22, Identifikacinis kodas 2024-14739.
Pakeista Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 934 „Dėl Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, metodikos patvirtinimo“ (papildytas Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, metodikos 2 priedas MOKYMO PRIEMONIŲ, TENKANČIŲ VIENAM MOKYMOSI KREDITUI, BRANGUMO KOEFICIENTAI 15 ir 16 punktais)
Pakeitimai įsigalioja 2026 09 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. keičiasi tik vienas dalykas – papildomas Metodikos 2 priedas naujomis švietimo sritimis.
Jokios profesinio mokymo lėšų skaičiavimo formulės, koeficientai, baziniai grupių dydžiai, finansavimo principai ar kitos Metodikos nuostatos nesikeičia.
Kas konkrečiai atsiranda?
1. Įvedama nauja švietimo sritis – „Švietimas“
Į 2 priedą įtraukiama nauja 15 punktu pažymėta sritis:
15.1. Mokytojo su dalyko specializacija rengimas - 0,0012 BD;
15.2. Kiti švietimo posričiai - 0,0012 BD.
BD - Mokymo priemonių, tenkančių vienam mokymosi kreditui, brangumo koeficientai (pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais.
Tai reiškia, kad nuo 2026 09 01 pirmą kartą nustatomas atskiras mokymo priemonių finansavimo koeficientas profesinio mokymo programoms, priskiriamoms Švietimo sričiai.
2. Įvedama nauja švietimo sritis – „Aplinka“
Į 2 priedą įtraukiama nauja 16 punktu pažymėta sritis:
16.1. Aplinka (plačiosios programos) - 0,0019 BD;
16.2. Kiti aplinkos posričiai - 0,0019 BD.
Tai reiškia, kad profesinio mokymo programoms, priskiriamoms Aplinkos sričiai, taip pat nustatomas atskiras mokymo priemonių finansavimo koeficientas.
Praktinė reikšmė profesinio mokymo įstaigoms. Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. profesinio mokymo įstaigos, vykdančios programas, kurios priskiriamos Švietimo sričiai (pvz., mokytojo su dalyko specializacija rengimo programos), Aplinkos sričiai, apskaičiuodamos mokymo lėšas galės taikyti šioms programoms nustatytus mokymo priemonių brangumo koeficientus.
Iki šiol šių sričių Metodikos 2 priede apskritai nebuvo, todėl jų finansavimas pagal mokymo priemonių koeficientus nebuvo aiškiai reglamentuotas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 09 11 nutarimas Nr. 934 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 07 23, Identifikacinis kodas 2026-12183.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Valstybinių brandos egzaminų dalių užduočių papildomo recenzavimo tvarkos aprašą
Dokumentas įsigalioja 2026 07 29.
Dokumento paaiškinimai
Šiuo dokumentu nustatoma nauja procedūra, kaip sprendžiami ginčai dėl valstybinių brandos egzaminų užduočių kokybės, kai: užduoties rengėjas nesutinka su recenzento pastabomis; atsisako taisyti užduotį pagal recenzento rekomendacijas.
Tokiu atveju įtraukiamas nepriklausomas papildomas recenzentas.
Pagal šiuo įsakymu nustatytą oficialią procedūrą, kilus ginčui tarp valstybinio brandos egzamino užduoties rengėjo ir recenzento, galutinę ekspertinę išvadą pateikia nepriklausomas papildomas recenzentas, kurio rekomendacijos tampa pagrindu sprendimui dėl užduoties tolesnio naudojimo.
Praktinė šio įsakymo reikšmė. Dokumentas įveda aiškią ginčų sprendimo tvarką dėl brandos egzaminų užduočių kokybės: nebelieka situacijos, kai sprendimas priklauso tik nuo užduoties rengėjo ir recenzento nesutarimų; atsiranda nepriklausomas trečiasis ekspertas; nustatomi konkretūs terminai ir atsakomybės; sustiprinamas egzaminų kokybės užtikrinimas; aiškiau reglamentuojamas interesų konfliktų ir konfidencialumo valdymas.
Nacionalinės švietimo agentūros direktorius patvirtino Mokyklų, siekiančių pradėti vykdyti vidurinio ugdymo programą, atitikties nustatytiems kriterijams įvertinimo komisijos darbo reglamentą
Dokumentas įsigalioja 2026 07 29.
Dokumento paaiškinimai
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus 2026 07 28 įsakymu Nr. VK-931 patvirtinamas Komisijos darbo reglamentas, skirtas vertinti, ar mokyklos gali pradėti vykdyti vidurinio ugdymo programą.
Svarbiausi dalykai
1. Dokumento paskirtis. Jis nustato, kaip dirba Komisija, kuri vertina mokyklų atitiktį teisės aktuose nustatytiems kriterijams.
Reglamentuoja Komisijos sudarymą, darbo organizavimą, sprendimų priėmimą, narių teises ir pareigas.
2. Komisijos sudėtis. Komisiją sudaro 7 nariai: 1 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas; 1 Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacijos atstovas; 1 Lietuvos gimnazijų asociacijos atstovas; 1 Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos atstovas; 3 Nacionalinės švietimo agentūros atstovai. Komisija sudaroma 2 metų kadencijai.
3. Pagrindinės Komisijos funkcijos. Komisija: nagrinėja vertintojų grupės išvadas; tikrina, ar išvados yra pagrįstos ir argumentuotos; prireikus gali kviesti papildomus asmenis paaiškinimams; teikia NŠA direktoriui siūlymą pripažinti, kad mokykla atitinka arba neatitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus.
4. Komisijos narių pareigos. Nariai privalo: dirbti objektyviai ir nešališkai; deklaruoti interesų konfliktus ir nusišalinti; saugoti konfidencialią informaciją; iš anksto susipažinti su dokumentais ir dalyvauti posėdžiuose.
5. Posėdžių organizavimas. Posėdžiai vyksta pagal poreikį. Gali būti kontaktiniai, nuotoliniai arba mišrūs. Apie posėdį nariai paprastai informuojami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas. Nuotolinių ir mišrių posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas.
6. Sprendimų priėmimas. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Nutarimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti dokumentais bei teisiniais argumentais.
7. Terminai. Komisija, gavusi vertintojų išvadą, per 5 darbo dienas turi priimti nutarimą ir pateikti siūlymą NŠA direktoriui.
8. Deklaracija. Pridedama privaloma Nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijos forma, kurią pasirašo visi Komisijos nariai.
Kas šiame reglamente svarbiausia praktiškai? Šis dokumentas nenustato naujų kriterijų mokykloms. Jis nustato procedūrą, kaip Komisija organizuoja savo darbą ir priima sprendimus dėl mokyklų, norinčių vykdyti vidurinio ugdymo programą.
Esminiai principai: nepriklausomas ir skaidrus vertinimas; interesų konfliktų valdymas; aiškūs terminai; motyvuoti sprendimai; dokumentų ir konfidencialios informacijos apsauga.
Pakeistas Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų klasifikatorius, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-1250 „Dėl Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų klasifikatoriaus patvirtinimo“:
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 31.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 m. liepos 31 d. Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų klasifikatoriuje atliekami du pakeitimai:
Ištaisomas techninis netikslumas tvirtinimo žymoje. Iki šiol klasifikatoriaus priede buvo klaidingai nurodytas įsakymo numeris V-1150. Jis pakeičiamas teisingu numeriu V-1250. Pats pirminis ministro įsakymas ir jo data nesikeičia – tai tik numerio pataisymas.
Klasifikatorius papildomas dviem naujomis reikšmėmis, skirtomis vokiečių tautinės mažumos mokinių gimtosios kalbos ir literatūros skaitymo patikrinimams:
404109 – vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra (skaitymas), 4 klasė;
804109 – vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra (skaitymas), 8 klasė.
Taigi, nuo 2026 07 31 informacinėse sistemose ir duomenų teikime reikia naudoti du naujus kodus vokiečių tautinės mažumos NMPP. Visi ankstesni 10 klasifikatoriaus kodai, jų pavadinimai ir aprašymai nekeičiami.
TAR, 2026 07 30, Identifikacinis kodas 2026-12417.
Nuo 2026 07 30 neteko galios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. V-1038 „Dėl IV kvalifikacijos lygiui įgyti formaliojo profesinio mokymo programų pritaikymo mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, eksperimento tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais
TAR, 2026 07 30, Identifikacinis kodas 2026-12373.
Paskelbtas Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus įsakymas „Dėl asmenų, siekiančių eiti švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas, susipažinimo su jų užduočių atlikimo / struktūruoto pokalbio skaitmeniniu įrašu tvarkos nustatymo“
Dokumentas įsigalioja 2026 07 30.
Dokumento paaiškinimai
Šiuo dokumentu nustatoma tvarka, kaip asmenys, pretenduojantys į švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas, gali susipažinti su savo kompetencijų vertinimo užduočių atlikimo ir (ar) struktūruoto pokalbio skaitmeniniu įrašu.
Šis įsakymas nesuteikia teisės gauti įrašo kopijos. Jis reglamentuoja tik tai, kaip galima jį peržiūrėti NŠA patalpose, laikantis konfidencialumo reikalavimų.
Svarbiausios asmens teisės. Asmuo, kurio kompetencijos buvo vertintos, turi teisę: pateikti prašymą susipažinti su savo pokalbio ar užduočių atlikimo įrašu; prašymą pateikti ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki pageidaujamos peržiūros datos; prašymą siųsti elektroniniu paštu arba kitomis NŠA nustatytomis elektroninėmis priemonėmis; peržiūrėti būtent tik savo vertinimo įrašą.
Kaip vyksta susipažinimas? NŠA: paskiria atsakingą darbuotoją; suderina laiką ir vietą; parengia patalpą bei techniką; parengia laikiną įrašo kopiją peržiūrai; po peržiūros šią kopiją sunaikina asmens akivaizdoje.
Ką privalo padaryti asmuo? Prieš peržiūrą būtina: pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą; palikti visus telefonus, kameras ir kitus garso ar vaizdo įrašymo įrenginius darbuotojo nurodytoje vietoje.
Jeigu asmuo atsisako tai padaryti, jam neleidžiama susipažinti su įrašu.
Griežčiausi draudimai. Įsakymas aiškiai draudžia: filmuoti ekraną; fotografuoti; daryti garso įrašus; kopijuoti įrašą; bet kokiu kitu būdu atgaminti įrašo turinį.
Leidžiama tik: pasižymėti informaciją, reikalingą apeliacijai rengti.
Tačiau net ir užrašuose negali būti atskleidžiamas vertinimo užduočių ar klausimų turinys, siekiant apsaugoti būsimas vertinimo procedūras.
Pasekmės pažeidus taisykles. Jeigu darbuotojas pastebi, kad asmuo: įrašinėja, fotografuoja, kitaip fiksuoja įrašą, tuomet: peržiūra nedelsiant nutraukiama; reikalaujama ištrinti užfiksuotą informaciją; tai pažymima protokole; nevykdant nurodymų informuojamas vadovas; prireikus kreipiamasi į teisėsaugą.
Kada vyksta peržiūra? Peržiūra organizuojama: tik NŠA darbo metu; tik tada, kai tuo metu nevyksta kitų kandidatų kompetencijų vertinimai.
Kokie dokumentai patvirtinami? Įsakymu patvirtinamos trys formos: prašymas susipažinti su įrašu; konfidencialumo pasižadėjimas; susipažinimo protokolas.
Kokia šio įsakymo praktinė reikšmė? Jeigu ketinate teikti apeliaciją dėl vertinimo rezultatų, šis įsakymas suteikia galimybę: peržiūrėti savo pokalbį ar užduočių atlikimą; pasižymėti svarbias aplinkybes; remiantis jomis rengti argumentuotą apeliaciją.
Tačiau jis nesuteikia teisės: gauti vaizdo įrašo kopiją; fotografuoti ekraną; įrašyti garsą; parsinešti įrašo ar jo dalies.
Valstybės tarnyba
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. neteko galios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 1V-129 „Dėl Valstybės tarnautojų registro informacinės sistemos, Vidaus reikalų pareigūnų registro informacinės sistemos ir Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos pertvarkymo ir Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais
TAR, 2026 07 27, Identifikacinis kodas 2026-12270.
Kiti
LR finansų ministras nustatė (nuo 2026 08 01):
1. palūkanų, mokamų už Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą mokestinę paskolą, dydį – 0,008 procento už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną;
2. delspinigių, mokamų Mokesčių administravimo įstatyme nustatytais atvejais, dydį – 0,027 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.
Palūkanų, mokamų už Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą mokestinę paskolą, dydžių lentelė.
TAR, 2026 07 28, Identifikacinis kodas 2026-12316.
Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, ką būtina žinoti, sudarant elektroninių ryšių paslaugų sutartį telefonu
Ryšių reguliavimo tarnybos informacija, 2026 07 29.
Liepos 31 d. pradedama taikyti Direktyva dėl teisės į taisymą, kuria siekiama skatinti ilgesnį prekių naudojimą
Naujieji reikalavimai taikomi daugiausia taisomoms elektrotechnikos prekėms: skalbyklėms, indaplovėms, šaldytuvams, televizoriams, dulkių siurbliams, mobiliesiems telefonams ir kitai teisės aktuose nurodytai įrangai.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informacija, 2026 07 31.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsako: ką kiekviena maisto įmonė privalo žinoti apie savikontrolę ir higieną
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija, 2026 07 24.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patobulino elektros kainų palyginimo skaičiuoklę – vartotojai jau gali matyti ir visuomeninio elektros tiekimo kainą
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informacija, 2026 07 21.
Nuo rugpjūčio 1 d. – daugiau galimybių pirmą būstą perkantiesiems, griežtesni reikalavimai imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą
Lietuvos banko informacija, 2026 07 30.