Darbas
Pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23, 132, 138 ir 148 straipsniai
Pakeitimai įsigalioja 2027 01 01.
Pakeitimų paaiškinimai
1. Darbo kodekso 23 straipsnis – atsiranda nauja darbo užmokesčio skaidrumo sistema.
Iki 2026 12 31 23 straipsnis numato tik: pareigą teikti informaciją valstybės institucijoms; pareigą (darbdaviams, turintiems daugiau kaip 20 darbuotojų) darbo tarybai ar profesinei sąjungai kartą per metus pateikti nuasmenintą informaciją apie vidutinį darbo užmokestį pagal pareigybių grupes ir lytį.
Nuo 2027 01 01 straipsnis labai išplečiamas. Pagrindinės naujovės.
Darbdaviai kas mėnesį turės teikti „Sodrai“ duomenis apie: darbuotojo darbo užmokestį; darbo laiką; pareigybės grupę pagal darbo apmokėjimo sistemą.
„Sodra“ automatiškai apskaičiuos: moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus; vidutinį valandinį atlyginimą; medianų skirtumus; papildomo darbo užmokesčio skirtumus; kitus lyčių darbo užmokesčio rodiklius.
Atsiranda privalomas viešinimas: darbdavių, turinčių ne mažiau kaip 8 darbuotojus (bent po 4 moteris ir vyrus), vidutinio valandinio darbo užmokesčio pagal lytį; didesnių darbdavių lyčių darbo užmokesčio atotrūkio rodiklių.
Darbdaviams, turintiems: 100–249 darbuotojus – ataskaitos kas 3 metus; 250 ir daugiau darbuotojų – kasmet.
Jeigu nustatomas nepagrįstas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, darbdavys: privalo jį pašalinti per 6 mėnesius; jei skirtumas viršija 5 % ir nėra objektyviai pagrįstas – kartu su darbuotojų atstovais turi atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą.
2. Darbo kodekso 132 straipsnis – tikslinės atostogos (naujagimio globėjams).
Kas buvo iki 2026 12 31?
Darbuotojams, paskirtiems naujagimio globėjais, buvo suteikiamos atostogos iki kūdikiui sukanka 70 dienų.
Kas keičiasi nuo 2027 01 01:
Atostogos naujagimio globėjams pailginamos – jos bus suteikiamos nuo globos nustatymo dienos iki kūdikiui sukanka 126 dienos.
Įmotėms ir toliau išlieka teisė į 30 kalendorinių dienų atostogas, kurioms taikomos DK 133 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Pereinamoji nuostata: jeigu naujagimio globa nustatyta iki 2026 12 31, taikoma senoji tvarka.
Praktinė reikšmė: naujagimių globėjų atostogų laikotarpis pailgėja 56 kalendorinėmis dienomis (nuo 70 iki 126 dienų).
3. Darbo kodekso 138 straipsnis – papildomos poilsio dienos darbuotojams, auginantiems vaikus („mamadieniai / tėvadieniai“).
Atsiranda nauja lengvata darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 14 metų: 1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba darbo laiko sutrumpinimas 8 val. per 3 mėnesius).
Kitoms darbuotojų grupėms lengvatos iš esmės lieka tokios pačios:
1 vaikas su negalia iki 18 m. arba 2 vaikai iki 14 m. - 1 papildoma poilsio diena per mėnesį arba darbo laikas trumpinamas 2 val. per savaitę;
3 ir daugiau vaikų iki 14 m. arba 2 vaikai iki 14 m., kai vienas arba abu turi negalią - 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį arba darbo laikas trumpinamas 4 val. per savaitę.
Visais atvejais už šį laiką mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Panaikinama 138 straipsnio 4 dalis. Jos turinys integruojamas į naująją 3 dalį, todėl atskira norma nebereikalinga.
4. Darbo kodekso 148 straipsnis – darbuotojų teisė gauti informaciją apie atlyginimus.
Iki 2026 12 31 148 straipsnis reglamentuoja darbdavio atsakomybę už pavėluotą atsiskaitymą ir netesybas.
Nuo 2027 01 01 straipsnis papildomas 4–9 dalimis, kurios įtvirtina naujas darbuotojų teises.
Darbuotojas galės raštu prašyti ir gauti: savo metinį darbo užmokestį; savo vidutinį valandinį darbo užmokestį; tos pačios pareigybių grupės vyrų ir moterų vidutinį darbo užmokestį.
Be to: darbdavys privalės kasmet informuoti darbuotojus, kad jie tokią teisę turi; informaciją privalės pateikti per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo; jeigu darbuotojui informacijos nepakanka, jis galės pareikalauti papildomų paaiškinimų, kuriuos darbdavys turės pateikti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirminio prašymo.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 05 25, Identifikacinis kodas 2026-08785.
TAR, 2026 07 03, Identifikacinis kodas 2026-11531.
TAR, 2026 07 10, Identifikacinis kodas 2026-11783.
Miškas, miškininkystė, mediena
Pakeistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 3D-408 „Dėl Leidimų ženklinti medinę pakavimo medžiagą ir (arba) jai gaminti skirtą medieną išdavimo bei medinės pakavimo medžiagos ir (arba) jai gaminti skirtos medienos terminio apdorojimo, ženklinimo ir tiekimo rinkai tvarkos aprašo patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 11 01.
Pakeitimų paaiškinimai
1. Trumpėja leidimų išdavimo terminai.
Naujas leidimas turės būti išduodamas per 15 darbo dienų, o ne per dabar nustatytas 20 darbo dienų.
Pakeistas leidimas taip pat turės būti išduodamas per 15 darbo dienų, vietoj dabartinių 20 darbo dienų.
Tačiau Tarnybos pirminio atsakymo terminas ilgėja: dabar prašymo gavimas patvirtinamas per 1 darbo dieną, o nuo lapkričio 1 d. – per 5 darbo dienas. Per šį terminą Tarnyba galės ne tik patvirtinti dokumentų gavimą, bet ir pranešti, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją.
2. „Leidimo patikslinimas“ keičiamas į „leidimo pakeitimą“. Visame dokumente vartojama sąvoka „leidimo patikslinimas“ pakeičiama į „leidimo pakeitimą“: V skyriaus pavadinimas tampa „Leidimo pakeitimas“; bus teikiamas prašymas pakeisti, o ne patikslinti leidimą; Tarnyba galės atsisakyti pakeisti leidimą; Licencijų informacinėje sistemoje bus skelbiama informacija apie pakeistus leidimus.
Pareiga kreiptis išlieka tokia pati: pasikeitus leidime nurodytiems duomenims, prašymą reikės pateikti per 10 darbo dienų.
3. Registracija aiškiai siejama su Fitosanitarinio registro informacine sistema. Iki šiol buvo rašoma apie registraciją Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre. Nuo lapkričio 1 d. visur bus vartojama konkretesnė sąvoka – Fitosanitarinio registro informacinė sistema.
Pareiškėjas turės būti joje registruotas; neregistruotam pareiškėjui leidimas nebus išduodamas. Šioje sistemoje taip pat bus kaupiamas MPM ženkle naudojamas profesionalaus veiklos vykdytojo šešiaženklis identifikavimo kodas.
4. Atsiranda naujas leidimo galiojimo sustabdymo pagrindas. Leidimo galiojimas galės būti sustabdytas ne tik dėl nepašalintų pažeidimų ar techninių džiovinimo kamerų trūkumų, bet ir tada, kai bus sustabdytas leidimo turėtojo registracijos Fitosanitarinio registro informacinėje sistemoje galiojimas.
Kai registracijos sustabdymas bus panaikintas, galės būti panaikintas ir leidimo galiojimo sustabdymas.
5. Papildomas leidimo galiojimo panaikinimo pagrindas. Leidimas galės būti panaikintas, kai leidimo turėtojas: bus išregistruotas iš Fitosanitarinio registro informacinės sistemos; juridinis asmuo bus išregistruotas iš Juridinių asmenų registro informacinės sistemos; nebeatitiks Fitosanitarijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų.
Tai yra vienas reikšmingiausių turinio pakeitimų, nes leidimo galiojimas tiesiogiai susiejamas su įstatyme nustatytų reikalavimų nuolatiniu atitikimu.
6. Daugiausia redakciniai ir terminologiniai pakeitimai. Dokumento pavadinimas ir taikymo sritis išplečiami bei detalizuojami. Aiškiai įvardijama, kad aprašas reglamentuoja ne tik terminį apdorojimą ir ženklinimą, bet ir MPM: gaminimą; taisymą; atnaujinimą; tiekimą rinkai; leidimų pakeitimą, sustabdymą ir panaikinimą.
„Pareiškėjas“ nuo šiol apibrėžiamas kaip profesionalus veiklos vykdytojas, o įsakymo teisinis pagrindas keičiamas – jis tiesiogiai grindžiamas Fitosanitarijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi.
TAR, 2026 07 21, Identifikacinis kodas 2026-12067.
Valstybinės miškų tarnybos direktorius patvirtino Nepriklausomų medienos matuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašą
Dokumentas įsigalioja 2026 07 24.
Svarbiausi dokumento akcentai
1. Nustatoma nauja nepriklausomų medienos matuotojų veiklos kontrolės tvarka. Dokumentas reglamentuoja: veiklos vertinimo organizavimą; patikrinimų planavimą; patikrinimų vykdymą; rezultatų registravimą ir įforminimą.
Jis privalomas tiek nepriklausomiems medienos matuotojams, tiek Valstybinės miškų tarnybos specialistams.
2. Atsiranda aiškios matuotojų ataskaitų teikimo pareigos.
Matuotojai privalės reguliariai teikti Tarnybai informaciją:
iki sausio 15 d. – praėjusių metų apmatuotos medienos kiekius;
iki sausio 15 d. – einamųjų metų planuojamas paslaugas;
kas mėnesį per 5 darbo dienas – kontrolinių rąstų ir ryšulių duomenis;
per 10 darbo dienų po savikontrolės – savikontrolės rezultatus.
Tai reiškia gerokai sistemingesnę veiklos apskaitą.
3. Bus vykdomi dviejų rūšių patikrinimai. Numatyti: planiniai patikrinimai; neplaniniai patikrinimai.
Planiniai vykdomi pagal metinį planą, kuris turi būti patvirtintas iki vasario 1 d.
4. Patikrinimų intensyvumas priklausys nuo rizikos. Dažniau bus tikrinamos vietos, kuriose: per metus apmatuojama daugiau kaip 1000 m³ medienos; dirba daugiau nei 2 matuotojai; ankstesnių patikrinimų metu nustatyta didesnių paklaidų ar pažeidimų.
Tai reiškia, kad kontrolė bus grindžiama rizikos vertinimu.
5. Neplaniniai patikrinimai galės būti atliekami, kai: gaunami skundai ar informacija apie galimus pažeidimus; kreipiasi teisėsaugos ar kitos institucijos; reikia patikrinti, ar pašalinti anksčiau nustatyti pažeidimai; veikla nepateko į planinius patikrinimus.
6. Labai detaliai apibrėžiama, kas tikrinama. Priklausomai nuo veiklos rūšies vertinama: medienos tūris; rąstų kiekis; kokybės klasės; nekokybiškos medienos kiekiai; glaudumo koeficientai; matuotojų savikontrolės rezultatai; automatizuotų matavimo linijų kalibracija.
7. Kontroliniai rąstai turės būti saugomi. Numatyta, kad: po savikontrolės kontroliniai rąstai paprastai saugomi 3 dienas; jei Tarnyba praneša apie planuojamą patikrinimą – ne trumpiau kaip 10 dienų.
8. Reikalavimai kontroliniams ryšuliams. Kiekvienoje apskaitos vietoje: turi būti bent vienas paskleistas kontrolinis ryšulys; pakeitus jį nauju, senasis keičiamas; ryšuliai turi būti laikomi specialiai įrengtoje vietoje.
9. Visi rezultatai bus registruojami vieningoje duomenų bazėje. Patikrinimų rezultatai registruojami: Tarnybos duomenų bazėje; standartizuotose formose.
Tai leis kaupti matuotojų veiklos istoriją ir analizuoti rezultatus.
10. Patvirtinti 7 standartiniai priedai (dokumente pateikiamos 7 privalomos formos).
Mokesčių administravimas
Pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. VA-93 „Dėl Mokesčių mokėtojo turto arešto taikymo taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 23.
Pakeitimų paaiškinimai
Esminiai pakeitimai nuo 2026 07 23
1. Išplečiama taisyklių taikymo sritis – ne tik mokesčiams. Tai yra svarbiausias pakeitimas.
Iki 2026 07 23 taisyklės buvo skirtos tik mokesčių mokėtojo turto areštui, siekiant užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą.
Nuo 2026 07 23 taisyklės pervadinamos į Asmens turto arešto taikymo taisykles; jos taikomos ne tik mokestinėms, bet ir nemokestinėms prievolėms užtikrinti.
2. Atsiranda galimybė areštuoti turtą dėl nemokestinių skolų. Papildomas 4.1 papunktis numato, kad turto areštas gali būti taikomas ir kai laiku nesumokėtos: administracinės baudos; baudos už nusikalstamas veikas; teismo paskirtos baudos; ekonominės piniginės sankcijos; procesinės baudos; teismo priteistos sumos.
Anksčiau buvo kalbama tik apie nesumokėtus mokesčius.
3. Sąvoka „mokesčių mokėtojas“ pakeičiama į „asmuo“. Visame dokumente: „mokesčių mokėtojas“ keičiamas į „asmuo“; „mokestinė nepriemoka“ daugelyje vietų pakeičiama į nepriemoka, apimant tiek mokestines, tiek nemokestines prievoles.
Tai nėra vien redakcinis pakeitimas – jis išplečia taisyklių taikymo apimtį.
4. Įtraukiamas asmens duomenų apsaugos reglamentavimas (BDAR). Pirmą kartą taisyklėse: nurodomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (ES) 2016/679; apibrėžiama, kokiu tikslu tvarkomi asmens duomenys; nustatoma jų saugojimo ir perdavimo tvarka.
5. Atsiranda pareiga motyvuoti atsisakymą areštuoti asmens pasiūlytą turtą. Iki šiol buvo numatyta, kad VMI neprivalo sutikti areštuoti asmens pasiūlyto turto. Nuo 2026 07 23 papildyta, kad tokiu atveju mokesčių administratorius privalo pateikti rašytinį motyvuotą atsisakymą.
Tai sustiprina procedūros skaidrumą.
6. Patikslinti teisės aktų pavadinimai. Atnaujintos nuorodos į: Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą; valstybės įgaliotą turto vertintojų priežiūros subjektą; kitus pasikeitusius teisės aktus.
7. Patikslinti turto arešto panaikinimo pagrindai. 15 punkte vietoj vien tik mokestinės prievolės atsiranda: mokestinė ir (ar) nemokestinė prievolė; papildomai atnaujinamos nuorodos į MAĮ 93 straipsnį.
8. Naujas skyrius dėl asmens duomenų tvarkymo. Nuo 2026 07 23 atsiranda nauji punktai, kuriuose reglamentuojama: duomenų subjektų teisės; asmens duomenų tvarkymo tikslai; duomenų teikimas; dokumentų ir duomenų saugojimas.
TAR, 2026 07 22, Identifikacinis kodas 2026-12140.
Švietimas ir švietimo įstaigos. Bendrasis ugdymas
Pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbo reglamentas, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1950 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 21.
Pakeitimų paaiškinimai
1. Išplečiami viceministrų įgaliojimai (27 punktas).
Nauja - viceministrai gali pasirašyti: atsakymus į juridinių ir fizinių asmenų prašymus ir skundus; raštus ministerijoms, kai atsakoma į kitų ministerijų viceministrų pasirašytus raštus; kitus ministro pavestus pasirašyti dokumentus.
Praktinė reikšmė: daugiau dokumentų galės pasirašyti viceministrai, mažiau reikės ministro parašo.
2. Iš esmės išplečiami ministerijos kanclerio įgaliojimai (28 punktas). Aiškiai nustatyta, kad kancleris pasirašo: visas sutartis, susijusias su ministerijos administracine, ūkine ir finansine veikla; jų pakeitimus, papildymus, nutraukimus; kitus su šiomis sutartimis susijusius dokumentus; kitas sutartis, jeigu nėra ministro įgaliojimo jas pasirašyti viceministrui.
Taip pat kancleris gali pasirašyti atsakymus į asmenų prašymus ir skundus.
Praktinė reikšmė: sutarčių pasirašymas centralizuojamas pas kanclerį.
3. Susiaurinami padalinių vadovų pasirašomi dokumentai (29 punktas).
Išbraukiama jų teisė pasirašyti: atsakymus į juridinių ir fizinių asmenų prašymus ir skundus; atsakymus dėl informacijos ar dokumentų pateikimo; kai kuriuos raštus ministerijoms.
Paliekama teisė pasirašyti: tarnybinės pagalbos raštus; persiuntimo raštus; administracinės procedūros sprendimų pranešimus; kitus dokumentus, reikalingus padalinio funkcijoms vykdyti, jei jie nesusiję su ministerijos politikos formavimu.
Praktinė reikšmė: gyventojams ir įstaigoms siunčiami oficialūs atsakymai keliami į aukštesnį vadovavimo lygmenį.
4. Patikslinama dokumentų registravimo tvarka (98 punktas). Aiškiai atskiriama: bendruosius dokumentus registruoja dokumentų valdymo darbuotojai; personalo dokumentus registruoja Personalo skyrius.
5. Reprezentacinių išlaidų reglamentavimas (102 punktas). Pabrėžiama, kad: dėl reprezentacinių išlaidų sprendžia ministerijos vadovybė; jos naudojamos pagal teisės aktų nustatytą tvarką.
Tai daugiau redakcinis ir aiškumo pakeitimas.
6. Komandiruočių leidimų tvarka (111–112 punktai). Patikslinta: sprendimą dėl komandiruočių priima ministras arba jo įgaliotas asmuo; įstaigų, kurių savininko teises įgyvendina ministerija, vadovams nustatoma aiškesnė prašymų pateikimo tvarka; vienos dienos komandiruotė Lietuvoje tokių įstaigų vadovams gali būti įforminama jų pačių sprendimu.
7. Visiškai naujai išdėstytas X skyrius – atostogos ir garantijos (116–132 punktai). Tai didžiausias pakeitimas. Numatyta: aiškiai atskirtos valstybės tarnautojų ir darbuotojų teisės; detalizuotos papildomos socialinės garantijos; nustatyta nauja kasmetinių atostogų planavimo tvarka per VSDRIS; kasmetinių atostogų sprendimai nuo šiol tvirtinami DBSIS, nebereikia įsakymų ar potvarkių; nustatyti konkretūs prašymų pateikimo terminai; detaliai reglamentuotos tikslinės atostogos, poilsio laikas ir garantijos.
Praktinė reikšmė: daugiau procesų perkeliama į elektronines sistemas (DBSIS ir VSDRIS); mažinama administracinė našta; aiškiau paskirstomi sprendimų priėmimo įgaliojimai.
TAR, 2026 07 20, Identifikacinis kodas 2026-12046.
Pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. V-577 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 1–6, 8 punktuose nurodytų bendrųjų kriterijų, taikomų visoms mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas, kiekybinių reikšmių aprašų patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija
Nauja redakcija įsigalioja 2026 08 01.
Pakeitimų (naujos redakcijos) paaiškinimai
Kas keičiasi nuo 2026 08 01?
1. Išplečiama įsakymo taikymo sritis (esminis pakeitimas).
Iki 2026 07 31 įsakymas reglamentavo tik Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 1–6 ir 8 punktuose nustatytus bendruosius kriterijus.
Nuo 2026 08 01 įtraukiami ir 43 straipsnio 9–14 dalių kriterijai; dokumentas tampa gerokai platesnis – jame nustatomi ne tik bendrieji, bet ir specialieji bei papildomi kriterijai.
2. Atsiranda II skyrius – specialieji kriterijai. Naujoje redakcijoje pirmą kartą reglamentuojami kiekybiniai rodikliai mokykloms, kurios vykdo: specializuoto ugdymo krypties programas; kadetų ugdymo programas; ugdymą pagal savitos pedagoginės sistemos sampratą; ugdymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
Pavyzdžiui nustatomi rodikliai dėl: gabių vaikų atrankos; 100 proc. klasių mokymo pagal specializuoto ugdymo programas; kadetų ugdymo programų vykdymo.
3. Atsiranda III skyrius – papildomi kriterijai. Įvedami nauji reikalavimai mokykloms: skirtoms šalies (regiono) mokiniams; vykdančioms ugdymą nevalstybine kalba.
Nustatomi nauji rodikliai, pvz.: kokia dalis mokinių turi būti iš kitų savivaldybių; bendrabučio arba mokinių apgyvendinimo užtikrinimas; kiti papildomi veiklos kriterijai.
4. Sugriežtinamas kompiuterių rodiklis. Tai vienas svarbiausių bendrųjų kriterijų pakeitimų.
Iki 2026 07 31 vienas prie tinklo prijungtas kompiuteris galėjo tekti ne daugiau kaip 6 mokiniams.
Nuo 2026 08 01: vienas ugdymo procese naudojamas kompiuteris gali tekti ne daugiau kaip 4 mokiniams; nebelieka reikalavimo, kad kompiuteris būtų būtinai prijungtas prie tinklo.
5. Sugriežtinamas prieinamumo reikalavimas. Iki šiol pakako, kad mokykla atitiktų bent vieną patalpų pritaikymo asmenims su negalia kriterijų.
Nuo 2026 08 01 turi būti įvykdyti ne mažiau kaip trys iš penkių prieinamumo kriterijų (pandusas, liftas, pritaikytas sanitarinis mazgas, poilsio / sensorinė erdvė, ženklinimas ir kt.).
6. Kiti bendrieji rodikliai iš esmės nesikeičia. Išlieka tokie pat reikalavimai dėl: ne mažiau kaip 90 proc. lėšų vadovėliams ir mokymo priemonėms; ne mažiau kaip 50 proc. skaitmeninio ugdymo lėšų panaudojimo; higienos paso; prevencinių programų; gamtamokslinių laboratorijų ir kt.
Dauguma pakeitimų yra redakciniai (pasikeitusi struktūra, numeracija, skyrių suskirstymas), o ne turinio.
TAR, 2026 07 20, Identifikacinis kodas 2026-12047.
SoDra
Pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 10 straipsniai
Pakeitimai įsigalioja 2026 09 01.
Pakeitimų paaiškinimai
1. Išplečiamas valstybės lėšomis draudžiamų laikinosios apsaugos gavėjų ratas (6 straipsnio 1 dalies 7 punktas)
Iki 2026 08 31 Valstybės lėšomis buvo draudžiami laikinosios apsaugos gavėjai: iki 18 metų; pensininkai; asmenys su negalia ir kitos įstatyme išvardytos socialiai pažeidžiamos grupės.
Nuo 2026 09 01 papildomai įtraukiami vyresni nei 18 metų asmenys, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant tuos, kurie bendrąjį ugdymą kartu su profesiniu mokymu baigia profesinio mokymo įstaigose. Draudimas galioja iki bendrojo ugdymo programos baigimo.
Išimtis išlieka – ši nuostata netaikoma pilnamečiams, besimokantiems pagal suaugusiųjų ugdymo programas.
Praktinė reikšmė: pilnamečiai laikinosios apsaugos gavėjai, dar baigiantys vidurinį išsilavinimą, nuo rugsėjo 1 d. bus draudžiami PSD valstybės lėšomis.
2. Patikslinama 50 proc. kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių gavėjų formuluotė (10 straipsnio 4 dalies 2 punktas)
Iki pakeitimo buvo vartojama formuluotė apie asmenis, gaunančius: šalpos neįgalumo pensiją, socialinę pensiją, šalpos kompensaciją, arba šalpos senatvės pensiją.
Nuo 2026 09 01 nuostata išdėstoma taip, kad 50 proc. medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos kompensuojama senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kurie gauna šalpos negalios pensiją, socialinę pensiją, šalpos kompensaciją, arba asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją.
Praktinė reikšmė: tai daugiausia redakcinis ir terminologinis patikslinimas, suderinantis nuostatą su galiojančia socialinių išmokų sistema.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 05 21, Identifikacinis kodas 2026-08552.
Pakeisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 ir 41 straipsniai
Pakeitimai įsigalioja 2026 09 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nebereikės iš anksto pateikti prašymo atidėti pensijos skyrimą. Jeigu asmuo dėl pensijos kreipsis praėjus bent 12 mėnesių nuo teisės į pensiją atsiradimo, pensijos skyrimas automatiškai bus laikomas atidėtu.
Išlieka 8 procentų padidinimas už kiekvienus 12 mėnesių, tačiau aiškiai nustatoma maksimali riba – pensija gali būti padidinta ne daugiau kaip 40 procentų, t. y. už daugiausia 5 metus.
Nebebus reikalavimo atidėti tik pilniems metams. Už kiekvieną pilną 12 mėnesių laikotarpį pensija bus didinama 8 procentais. Už likusį trumpesnį nei 12 mėnesių laikotarpį pensija galės būti išmokėta, tačiau už šį laikotarpį papildomai nedidinama.
Bus galima derinti išmokėjimą atgal ir pensijos padidinimą. Pensija, kaip ir dabar, gali būti paskirta už ne daugiau kaip 12 mėnesių iki kreipimosi dienos. Asmuo galės pasirinkti, už kurią laikotarpio dalį pensiją gauti atgaline data, o likusius pilnus 12 mėnesių laikotarpius panaudoti pensijos padidinimui.
Jau mokamos pensijos mokėjimą bus galima lanksčiau sustabdyti ir atnaujinti. Mokėjimas galės būti sustabdytas asmens prašymu, o vėliau atnaujintas ir nepasibaigus iš pradžių nurodytam atidėjimo terminui. Už pilnus 12 mėnesių nemokėjimo laikotarpius pensija bus didinama, o už trumpesnį likutį – išmokama be padidinimo.
Ne visi atidėjimo laikotarpiai suteiks teisę į padidinimą. Pensija nebus didinama už laikotarpius, kuriais asmuo gavo negalios, netekto darbingumo, invalidumo, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensiją ar tam tikrą šalpos išmoką, taip pat kai buvo praradęs teisę į senatvės pensiją.
Nustatoma išmoka asmeniui mirus pensijos mokėjimo atidėjimo laikotarpiu. Laidojančiam asmeniui bus išmokama galėjusi priklausyti, indeksuota ir atnaujinta senatvės pensija už mirties mėnesį ir dar vieno mėnesio tokios pensijos dydžio suma.
Pereinamoji tvarka jau atidėjusiems pensiją. Asmenys, kurie iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. jau buvo atidėję pensijos skyrimą ir kurių atidėjimo terminas dar nesibaigė, galės savo prašymu pakeisti atidėjimo laikotarpį. Nepateikus naujo prašymo, anksčiau pasirinktas laikotarpis bus tęsiamas.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 04 16, Identifikacinis kodas 2026-06197.
Valstybės tarnyba
Pakeistos Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-99 „Dėl perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 22.
Pakeitimų paaiškinimai
Esminių procedūrinių pakeitimų nėra. Dauguma pakeitimų yra redakciniai arba patikslinantys. Žemiau – kas realiai keičiasi.
1. Išplečiama, kokia informacija gali remtis VPT. Buvo: VPT sprendimus rengdavo remdamasi: perkančiosios organizacijos dokumentais; CVP IS informacija; ekspertų ir kompetentingų institucijų išvadomis.
Nuo 2026 07 24 patikslinama, kad gali būti remiamasi: valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų išvadomis; ne tik išvadomis, bet ir kita jų pateikta informacija.
Ką tai reiškia praktiškai? VPT aiškiau įtvirtina teisę remtis ne vien oficialia išvada, bet ir kita kompetentingų institucijų pateikta informacija.
2. Patikslinama prašymo sąvoka. Buvo: prašymas pradėti vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Nuo 2026 07 24: prašymas atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.
3. Patikslinta, kada VPT gali nenagrinėti prašymo. Formuluotė pakeista iš: „sutikimas pradėti pirkimą“ „sutikimas atlikti pirkimą“.
4. Pasikeičia, kas pasirašo sprendimą. Iki šiol sprendimas buvo pasirašomas pagal Tarnybos darbo reglamentą.
Nuo 2026 07 24 aiškiai nustatyta: sprendimą pasirašo Tarnybos direktorius.
5. Atsiranda naujas pagrindas stabdyti prašymo nagrinėjimą. Tai vienintelis iš tiesų reikšmingesnis pakeitimas.
Iki šiol nagrinėjimas galėjo būti sustabdytas tik tada, kai VPT tuo pačiu metu atlikdavo to paties pirkimo vertinimą.
Nuo 2026 07 24 papildomai galima stabdyti nagrinėjimą, jeigu: reikia kreiptis į ekspertą; reikia kreiptis į kompetentingą instituciją tarnybinės pagalbos. Nagrinėjimas atnaujinamas gavus jų išvadą arba informaciją.
Praktinė reikšmė. Jeigu VPT nuspręs pasitelkti ekspertą ar kitą instituciją, 10 darbo dienų terminas faktiškai gali pailgėti, nes jis bus sustabdytas.
6. Atsiranda atskiras punktas dėl informavimo. Iki šiol informavimas apie sustabdymą buvo aprašytas tame pačiame punkte.
Nuo 2026 07 24 įrašomas naujas 17¹ punktas. VPT privalo raštu informuoti: kodėl sustabdė nagrinėjimą; kada nagrinėjimas atnaujinamas.
7. Patikslinamas įgaliojimo dokumentas. Iki šiol įgaliojimas arba lygiavertis dokumentas. Nuo 2026 07 24: įgaliojimas arba kitas dokumentas.
8. Patikslinama, kokį komisijos dokumentą reikia pateikti. Iki šiol reikėjo pateikti komisijos protokolą arba kitą dokumentą.
Nuo 2026 07 24 pirmiausia turi būti pateikiamas komisijos protokolas, išskyrus atvejus, kai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 72 straipsnio 3 dalį arba Gynybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalį gali būti pateikiamas kitas dokumentas. Taip pat nebekartojama nuostata dėl pirkimo vertės apskaičiavimo metodikos – lieka tik reikalavimas nurodyti vertę ir finansavimo informaciją.
9. Pereinamoji nuostata. Naujame įsakyme nustatyta: visi prašymai, pateikti iki 2026 07 24, bet dar neišnagrinėti, bus nagrinėjami pagal senąją tvarką.
TAR, 2026 07 23, Identifikacinis kodas 2026-12164.
Kiti
Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos PRIEVOLIŲ TEISĖ 6.363, 6.364, 6.3641, 6.3642 straipsniai ir priedas:
6.363 straipsnis. Prekių kokybės reikalavimai;
6.364 straipsnis. Garantija pagal įstatymą;
6.3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės;
6.3642 straipsnis. Prekės pataisymas ar pakeitimas;
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI.
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 31.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimų tikslas – labiau skatinti prekių taisymą vietoje jų keitimo, įgyvendinant ES direktyvą dėl teisės taisyti.
1. Patikslinami prekės kokybės reikalavimai (CK 6.363 str.). Prie įprastų prekės savybių aiškiai įrašoma, kad vartotojas gali tikėtis ir tokių savybių kaip: patvarumas; taisomumas; funkcionalumas; suderinamumas; saugumas.
Tai reiškia, kad vertinant, ar prekė atitinka sutartį, bus aiškiau atsižvelgiama ir į jos galimybę būti remontuojamai.
2. Pailginamas pardavėjo atsakomybės laikotarpis po remonto (CK 6.364 str.). Nauja taisyklė: jeigu vartotojas pasirenka prekės taisymą ir ji suremontuojama, pardavėjo atsakomybės laikotarpis už tą prekę vieną kartą pratęsiamas dar vieniems metams.
Tai yra vienas reikšmingiausių pakeitimų vartotojams.
3. Pardavėjas privalės informuoti apie pasirinkimo teisę (CK 6.364¹ str.). Prieš vykdydamas vartotojo reikalavimą, pardavėjas privalės informuoti: kad vartotojas gali rinktis prekės taisymą arba prekės pakeitimą; kad pasirinkus taisymą gali būti pratęstas pardavėjo atsakomybės laikotarpis.
Iki šiol tokios aiškios informavimo pareigos nebuvo.
4. Atsiranda galimybė suteikti pakaitinę prekę remonto metu (CK 6.364² str.). Kol prekė taisoma, pardavėjas galės nemokamai suteikti vartotojui naudotis pakaitine preke, jei tai pagrįsta prekės rūšimi ir vartotojo poreikiu.
Tai nėra absoliuti pareiga visais atvejais, tačiau tokia galimybė aiškiai įtvirtinama įstatyme.
5. Galima pakeisti prekę į atnaujintą. Jeigu vartotojas aiškiai to paprašo, vietoje naujos prekės galės būti suteikta atnaujinta prekė.
Tai nauja galimybė, kurios ankstesnėje redakcijoje nebuvo.
6. Įgyvendinama nauja ES direktyva. Civilinio kodekso priedas papildomas nuoroda į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1799 dėl bendrųjų taisyklių, kuriomis skatinamas prekių taisymas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštoji knyga ir priedas su visais pakeitimais išdėstyta čia.
TAR, 2026 03 30, Identifikacinis kodas 2026-05180.
Pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 3 dalis:
„82 straipsnis. Liudijimo ypatumai
...
3. Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta šio Kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Šios dalies nuostatos gali būti taikomos tik asmeniui, nurodytam šio Kodekso 32 straipsnyje.“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 09 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Keičiama tik Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 3 dalies taikymo apimtis.
Iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. galiojanti nuostata leidžia bet kurį asmenį, prokuroro nutarimu apklausiamą apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, apklausti taikant specialų „liudytojo apie savo galimą veiką“ statusą. Toks asmuo: gali turėti įgaliotąjį atstovą; gali reikalauti būti pripažintas įtariamuoju; neatsako už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už melagingus parodymus pagal BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalis.
Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. visos šios teisės ir garantijos išlieka, tačiau įrašomas papildomas apribojimas: ši apklausos tvarka galės būti taikoma tik BPK 3² straipsnyje nurodytam asmeniui, t. y. asmeniui, turinčiam imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Tai reiškia, kad nuo rugsėjo 1 d. įprasto asmens, apie kurį yra duomenų, kad jis galėjo pats padaryti nusikalstamą veiką, nebebus galima apklausti pagal BPK 82 straipsnio 3 dalį kaip specialaus liudytojo.
Toks asmuo iš esmės turės būti: arba pripažįstamas įtariamuoju ir apklausiamas kaip įtariamasis; arba, jeigu nėra pagrindo suteikti įtariamojo statuso, neapklausiamas apie jo paties galimai padarytą veiką kaip paprastas liudytojas.
Specialus apklausos modelis liks tik asmenims, kuriems dėl turimo imuniteto dar negalima įprasta tvarka suteikti įtariamojo statuso ar atlikti tam tikrų procesinių veiksmų.
Generalinis prokuroras iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. turės priimti šio pakeitimo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 07 02, Identifikacinis kodas 2026-11475.