Darbas
Valstybinė darbo inspekcija primena darbdaviams pareigą laiku išmokėti darbuotojams priklausančius atostoginius
Bendroji Darbo kodekso taisyklė numato, kad atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Tačiau yra dvi svarbios išimtys. Pirma, darbuotojas gali pateikti atskirą prašymą, kad atostoginiai būtų mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Antra, jeigu darbuotojas naudojasi ilgesnėmis kasmetinėmis atostogomis, nei nustatyta Darbo kodekse, pavyzdžiui, yra sukaupęs atostogų už kelerius darbo metus, atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų gali būti mokami atostogų metu įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 07 01.
Valstybinė darbo inspekcija paaiškina, kuo skiriasi skirtingi darbo laiko susitarimai, dirbant lanksčiai
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 07 10.
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad Darbo kodeksas numato specialią darbo sutarties nutraukimo tvarką darbdavio bankroto atveju
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 07 07.
Komandiruotės
Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 09 01 ir 2026 10 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimai įsigalioja ne visi vienu metu.
Nuo 2026 09 01 įsigalioja tik vienas pakeitimas. Atsiranda nauja nuostata - Komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklės laikinai pradedamos taikyti ir visuomeniniams konsultantams, kurie pasitelkti Lietuvos pasirengimui pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir pirmininkavimo laikotarpiu.
Jiems gali būti apmokamos išvykimo išlaidos, kai jie siunčiami teikti konsultacijas, išvadas ar kitą ekspertinę pagalbą.
Šis pakeitimas aktualus tik ES Tarybos pirmininkavimo pasirengimui. Daugumai darbdavių ir darbuotojų nuo rugsėjo 1 d. niekas nesikeičia.
Nuo 2026 10 01 įsigalioja visi likę pakeitimai. Jie jau yra reikšmingi.
1. Griežtinama galimybė mažinti dienpinigius. Iki šiol vietiniu teisės aktu buvo galima nustatyti ne mažesnius kaip 50 % dienpinigius.
Nuo 2026 10 01 kolektyvinėje sutartyje galima nustatyti ne mažiau kaip 50 %; tačiau jei dienpinigiai mažinami tik įstaigos vidaus aktu (be kolektyvinės sutarties), tai galima tik: kai komandiruotė trunka ne trumpiau kaip 7 dienas; ir dienpinigiai negali būti mažesni kaip 65 % maksimalaus dydžio.
Be to, darbuotojas su mažesniu dienpinigių dydžiu turi būti supažindintas raštu iki komandiruotės pradžios, o nustatytas dydis galios iki konkrečios komandiruotės pabaigos.
Tai reiškia, kad darbdaviams bus sunkiau vienašališkai mažinti dienpinigius.
2. Atsiranda taisyklė trumpoms pirmos ir paskutinės komandiruotės dienoms. Jeigu pirmoji arba paskutinė komandiruotės diena trunka mažiau kaip 4 valandas, už ją mokama tik 20 % dienpinigių.
Taip pat aiškiai nustatyta, kad į komandiruotės laiką įeina kelionė į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal.
Pavyzdys: jeigu darbuotojas išvyksta 21 val. ir tą dieną komandiruotė trunka tik 3 val., už tą dieną mokama tik 20 % dienpinigių.
3. Vidaus komandiruotėms atsiranda minimali trukmė. Lietuvoje dienpinigiai mokami tik tada, kai komandiruotė trunka ilgiau kaip vieną dieną.
4. Aiškiau reglamentuojamas pavėluotas grįžimas. Jeigu darbuotojas grįžta vėliau dėl objektyvių priežasčių (pvz., atšaukto skrydžio), į komandiruotės laiką įtraukiamas faktinis grįžimo laikas.
Tai suteikia aiškų pagrindą apmokėti papildomą komandiruotės laiką.
5. Atsiranda pareiga pateikti komandiruotės rezultatų ataskaitą. Iki šiol buvo privaloma pateikti tik: išlaidų ataskaitą; išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Nuo spalio papildomai gali reikėti pateikti atliktų užduočių, įvykdytų pavedimų, pasiektų rezultatų ataskaitą pagal įstaigos nustatytą tvarką.
6. Plečiamas kompensuojamų išlaidų sąrašas. Aiškiau reglamentuojama, kad gali būti atlyginamos: automobilių dalijimosi paslaugos; elektromobilių elektros energijos išlaidos; registruoto bagažo mokesčiai; vietos pasirinkimo lėktuve mokestis; ekologiniai mokesčiai; greitosios patikros oro uoste paslaugos; kelionės organizavimo mokestis; būtini skiepai, testai ir vaistai; kitos komandiruotei būtinos išlaidos.
7. Aiškiau reglamentuojami išlaidų dokumentai. Jeigu finansinės apskaitos dokumento gauti neįmanoma, išlaidos galės būti pripažintos ir pagal kitus pagrindimo dokumentus ar paaiškinimus, jeigu įstaiga tai pripažins pagal savo vidaus tvarką.
Tai suteikia daugiau lankstumo.
8. Keičiamos taksi ir „car sharing“ kompensavimo taisyklės. Atsiranda nuostatos dėl: dalijimosi automobiliais paslaugų; aiškesnių ribų, kada galima kompensuoti taksi ar „car sharing“ iki oro uosto, autobusų ar geležinkelio stoties.
Sprendimą galės lemti ir įstaigos vidaus tvarka.
9. Naujas skyrius dėl darbuotojų, kurių darbo vieta yra užsienyje. Atsiranda atskiras reguliavimas darbuotojams, kurių nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje.
Iki šiol tokio atskiro skyriaus nebuvo.
Kas nesikeičia? Nesikeičia: maksimalūs dienpinigių dydžiai pagal valstybes; pagrindiniai dienpinigių apskaičiavimo principai; gyvenamojo ploto nuomos normos; bendras komandiruočių apmokėjimo modelis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 04 29 nutarimas Nr. 526 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 07 03, Identifikacinis kodas 2026-11506.
Miškas, miškininkystė, mediena
Pakeista Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis:
„7 straipsnis. Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas
...
2. Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai, o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Surinktos lėšos skirstomos taip: 85 procentai į valstybės biudžetą ir 15 procentų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirstoma į savivaldybių, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
1) naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti valstybės nuosavybėn ir naujiems miškams joje įveisti;
2) miškų inventorizacijai, monitoringui vykdyti, miškams apskaityti, medžių savaiminukais apaugusių ne miško žemės plotų inventorizacijai;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės saugos sistemai įgyvendinti;
4) miškų stichinių nelaimių padariniams, masinių medžių ligų ir miško kenkėjų židiniams likviduoti;
5) bendrai miško kelių ir su jais susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių, taip pat miško kelius tarpusavyje ar su viešaisiais keliais jungiančių kitų vidaus kelių priežiūrai ir taisymui (remontui);
6) privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti, privačių miškų savininkus vienijančioms asociacijoms, miško savininkų kooperatyvams steigtis;
7) miškininkystės studijų programų studentų stipendijoms;
8) neformaliojo vaikų švietimo iniciatyvoms, susijusioms su miško pažinimu, įgyvendinti;
9) miškų sektoriaus darbuotojų neformaliajam švietimui ir mokymui;
10) miškų taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai įgyvendinti;
11) viešosios paskirties rekreacijai skirtiems miško žemės sklypams, taip pat miestų ir miestelių teritorijų ribose esantiems valstybiniams miškams prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti, savivaldybių ir saugomų teritorijų direkcijų valdomų miškų miškotvarkos projektams rengti;
12) medynams ar krūmynams pertvarkyti didinant jų produktyvumą ir atsparumą klimato kaitai;
13) miškų informacinėms sistemoms steigti, kurti, tvarkyti, prižiūrėti ir modernizuoti;
14) informacijai apie miškus viešinti, šviesti visuomenę miškų tematika;
15) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų srityje įgyvendinti;
16) genetiniams miško medžių ištekliams išsaugoti ir miško medžių selekcijos plėtrai;
17) miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo, miškotvarkos ir miško išteklių naudojimo pažangioms technologijoms diegti;
18) atstovavimui Lietuvai tarptautinėse miškų srities organizacijose;
19) kompensacijoms privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miško žemėje;
20) gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti;
21) bendrosioms miško reikmėms skirtoms lėšoms administruoti.“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 09 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 09 01 keičiamas tik Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reglamentavimas dėl privalomųjų atskaitymų ir jų panaudojimo.
Pagrindiniai pakeitimai.
1. Įtvirtinamas lėšų paskirstymas savivaldybėms. Surinktos privalomųjų atskaitymų lėšos paskirstomos: 85 % – į valstybės biudžetą; 15 % – savivaldybėms, kurių miškingumas didesnis kaip 50 %, vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir remontui.
2. Išplečiamas bendrosioms miško reikmėms skirtų lėšų panaudojimo sąrašas. Be iki šiol finansuojamų veiklų, aiškiai numatoma galimybė finansuoti:
miškininkystės studentų stipendijas;
vaikų neformalųjį švietimą apie miškus;
miškų sektoriaus darbuotojų mokymą;
taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą;
rekreacinių valstybinių miškų ir miestų miškų priežiūrą;
medynų pertvarkymą didinant atsparumą klimato kaitai;
miškų informacinių sistemų kūrimą ir modernizavimą;
visuomenės švietimą miškų tematika;
Aplinkos ministerijos pavaldžių įstaigų programas;
genetinių miško išteklių išsaugojimą;
pažangių miškininkystės technologijų diegimą;
Lietuvos atstovavimą tarptautinėse miškų organizacijose;
kompensacijas privačių miškų savininkams už veiklos apribojimus;
gamtotvarkos priemonių įgyvendinimą;
pačių bendrųjų miško reikmių lėšų administravimą.
3. Privalomųjų atskaitymų dydžiai nesikeičia. Lieka galioti: 15 % valstybinių miškų valdytojams; 5 % privačių miškų valdytojams nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 07 14, Identifikacinis kodas 2026-11903.
Mokesčių administravimas
Pakeistas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 07 01 Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai yra daugiausia techninio ir organizacinio pobūdžio – jie susiję su Mokesčių mokėtojų registro pertvarkymu į informacinę sistemą, duomenų tvarkymu ir VMI įgaliojimais. Esminių mokesčių administravimo principų ar mokesčių mokėtojų pareigų pokyčių nėra.
Trumpai, kas keičiasi nuo 2026 07 01?
Mokesčių mokėtojų registras tampa Mokesčių mokėtojų registro informacine sistema (MMRIS). Atitinkamai pakeista terminija visame įstatyme.
Aiškiau reglamentuojama MMRIS veikla – nustatyta, kokie duomenys joje kaupiami, kas yra registro objektai, kas valdo sistemą (VMI), kokie duomenys vieši, o kokie nevieši, bei duomenų teikimo ir pakartotinio naudojimo taisyklės.
Atnaujinta mokesčių mokėtojų registravimo tvarka – detalizuotos registravimo pareigos, terminai, darbdavių pareigos registruojant darbuotojus, VMI teisė savo iniciatyva registruoti ar tikslinti duomenis, jei asmuo nevykdo pareigų.
Išplėsti VMI duomenų gavimo įgaliojimai – aiškiau įtvirtinta teisė gauti duomenis iš įvairių registrų ir informacinių sistemų, taip pat tam tikrais atvejais informaciją apie finansinius nusikaltimus ir ikiteisminius tyrimus, reikalingą mokestinių rizikų vertinimui.
Patikslinti viešai skelbiami mokesčių mokėtojų duomenys, susieti su nauja registro informacinės sistemos struktūra.
Pripažinti netekusiais galios 44, 53 ir 54 straipsniai, nes jų turinys perkeltas arba tapo nebereikalingas dėl naujo MMRIS reglamentavimo.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 11 25, Identifikacinis kodas 2025-19749.
Švietimas ir švietimo įstaigos. Bendrasis ugdymas
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras:
1. Steigia Mokinių registro informacinę sistemą;
2. Tvirtina Mokinių registro informacinės sistemos nuostatus.
Dokumentas įsigalioja 2027 01 01.
Paaškinimai
Šiuo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu įsteigiama nauja Mokinių registro informacinė sistema (MRIS) ir patvirtinami jos nuostatai. Ji pakeis iki šiol galiojusį Mokinių registrą.
Trumpai paaiškiname svarbiausius dalykus.
1. Kas yra MRIS? MRIS – tai valstybės informacinė sistema, kurioje bus kaupiami ir tvarkomi visų mokinių duomenys – nuo ikimokyklinio ugdymo iki profesinio mokymo bei kai kurių neformaliojo ugdymo programų.
2. Kam ji skirta? Sistema skirta: registruoti mokinius; kaupti ir saugoti jų duomenis; keistis duomenimis tarp valstybės registrų ir švietimo įstaigų; teikti reikalingą informaciją teisę ją gauti turinčioms institucijoms.
3. Kas atsakingas? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – sistemos valdytoja. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) – sistemos tvarkytoja. Mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, savivaldybės ir kitos švietimo įstaigos įveda bei atnaujina duomenis.
4. Kokie duomenys bus kaupiami? Sistema kaups labai platų duomenų rinkinį, pavyzdžiui: asmens duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kontaktai); informaciją apie mokyklą, klasę ar grupę; mokymosi programą; išsilavinimą ir kvalifikacijas; mokymosi istoriją; mokinio pažymėjimo duomenis; mokymosi pasiekimus ir egzaminų informaciją; kai kuriuos socialinius ir specialiuosius ugdymo duomenis (specialieji ugdymosi poreikiai, nemokamas maitinimas, pavėžėjimas ir kt.).
5. Iš kur gaunami duomenys? Didelė dalis informacijos bus gaunama automatiškai iš kitų valstybės registrų, pavyzdžiui: Gyventojų registro; Švietimo ir mokslo institucijų registro; Diplomų ir kvalifikacijų registro; e. sveikatos sistemos; Socialinės paramos informacinių sistemų; kitų valstybinių registrų.
6. Duomenų apsauga. Dokumente daug dėmesio skiriama: BDAR (GDPR) reikalavimų laikymuisi; duomenų saugumui; kibernetiniam saugumui; pareigai apie duomenų saugumo pažeidimus pranešti ne vėliau kaip per 24 valandas.
7. Mokyklų pareigos. Mokyklos privalės: laiku registruoti mokinius; nuolat atnaujinti informaciją; taisyti netikslius duomenis; informuoti mokinius ir tėvus apie jų duomenų tvarkymą.
Ką iš esmės keičia šis dokumentas? Esminių naujų mokinių pareigų jis nenustato. Pagrindinis tikslas – modernizuoti dabartinį Mokinių registrą, kad: daugiau duomenų būtų gaunama automatiškai; visos švietimo įstaigos dirbtų vienoje sistemoje; būtų mažiau dubliuojamo duomenų suvedimo; valstybė turėtų tikslesnius ir aktualesnius duomenis apie mokinių mokymąsi.
Didžiausios naujovės. Sukuriama nauja Mokinių registro informacinė sistema (MRIS) vietoje senojo registro. Išplečiamas kaupiamų duomenų kiekis (mobilumas, profesinis mokymas, socialinė pagalba, pasiekimų stebėsena ir kt.). Numatomas platesnis automatizuotas apsikeitimas duomenimis tarp valstybės registrų. Aiškiau reglamentuojamos visų dalyvių atsakomybės ir duomenų apsaugos reikalavimai.
Pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2025 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. V-807/V-726 „Dėl Mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje rekomendacijų patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 15.
Pakeitimų paaiškinimai
Esminės taisyklės mokiniams ar mokykloms dėl telefonų naudojimo nepasikeitė. Nuo 2026 07 15 pakeitimai daugiausia yra teisinio ir terminologinio pobūdžio.
1. Pasikeitė dokumento pavadinimas. Buvo „Mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų įrenginių...“. Nuo 2026 07 15 – „Mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių...“.
Tai daroma tam, kad pavadinimas atitiktų Elektroninių ryšių įstatyme vartojamą terminiją.
2. Atsiranda oficiali „galinio įrenginio“ sąvoka. Iki šiol rekomendacijose buvo tiesiog aprašoma, kas laikoma informacinių technologijų įrenginiais.
Nuo 2026 07 15 aiškiai nurodoma, kad „Galinis įrenginys“ suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.
Tai reiškia, kad dokumento terminai tampa suderinti su kitu įstatymu.
3. Išplečiamas teisės aktų sąrašas. Iki šiol rekomendacijos rėmėsi: Švietimo įstatymu; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu.
Nuo 2026 07 15 papildomai remiamasi Elektroninių ryšių įstatymu.
Tai daugiau juridinis patikslinimas.
4. Keičiasi mokyklos tarybos vaidmens formuluotė. Iki 2026 07 14 buvo parašyta: mokykla derina tvarką su mokyklos taryba.
Nuo 2026 07 15: mokykla įvertina mokyklos tarybos siūlymus ir atsižvelgia į rekomendacijas. Tvarką tvirtina mokyklos vadovas.
Praktiškai, mokyklos taryba išlieka įtraukiama, tačiau formuluotė nebereikalauja „suderinimo“, o tik siūlymų įvertinimo.
5. Kas nesikeičia? Lieka galioti tos pačios rekomendacijos dėl: telefonų naudojimo pamokose; naudojimo per pertraukas; išimčių dėl sveikatos; galimybės susisiekti su tėvais ar pagalbos tarnybomis; mokyklų teisės nusistatyti savo tvarką; telefonų laikymo spintelėse, kuprinėse ar kitais mokyklos pasirinktais būdais; laikino telefono paėmimo pažeidus taisykles.
TAR, 2026 07 14, Identifikacinis kodas 2026-11883.
Pakeistas Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774 „Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 16.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimai skirti palengvinti užsienio kalbų mokytojų pritraukimą ir įteisinti išimtį Valdorfo mokykloms.
Kas keičiasi nuo 2026 07 16?
1. Atsiranda naujos išimtys užsienio kalbų mokytojams. Jeigu mokykla neranda reikiamos kvalifikacijos anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ar lenkų kalbos mokytojo, leidžiama laikinai įdarbinti ir kitus asmenis.
Tai gali būti: užsienio valstybės pilietis, kurio gimtoji kalba yra dėstoma kalba ir kuris ta kalba yra baigęs vidurinę mokyklą; toks pats užsienio pilietis, jau turintis pedagogo kvalifikaciją; asmuo, kuris turi C1 lygio atitinkamos užsienio kalbos žinias, patvirtintas tarptautiniu egzaminu arba testu.
Ką jie turės padaryti? Jeigu neturi pedagogo kvalifikacijos: ją turės įgyti per 2 metus nuo darbo pradžios; užsienio kalbos mokomojo dalyko kompetencijas – per 4 metus.
Šios išimtys galioja ne ilgiau kaip 4 metus (terminas pratęsiamas ligos, nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui).
2. Nauja išimtis Valdorfo mokykloms. Nevalstybinėse mokyklose, dirbančiose pagal Valdorfo pedagogiką, leidžiama dirbti mokytojams, kurie dar neturi visų reikalaujamų kompetencijų, jei: pedagogo kvalifikaciją įgyja per 2 metus; 1040 val. Valdorfo pedagogikos kursus baigia per 4 metus nuo darbo pradžios.
3. Atsiranda nauji priedai. Prie aprašo pridedami du nauji priedai:
4 priedas – tarptautinių užsienio kalbų egzaminų sąrašas (pvz., IELTS, TOEFL, Cambridge, Goethe, DALF, DELE ir kt.);
5 priedas – tarptautinių kalbos lygio testų sąrašas (pvz., Aptis, Oxford Placement Test, Cambridge Placement Test ir kt.).
Šie priedai nustato, kokie dokumentai tinkami įrodyti C1 ar C2 kalbos mokėjimo lygį.
TAR, 2026 07 15, Identifikacinis kodas 2026-11992.
SoDra
Pakeistas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 11.
Pakeitimų paaiškinimai (tik tiems pakeitimams, kurie įsigalioja 2026 07 11)
1. 18 straipsnio 2 dalis – minimali motinystės išmoka
Kas buvo keičiama? Pakeista minimali motinystės išmokos riba.
Nauja redakcija: Motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė kaip 8 bazinės socialinės išmokos (BSI), skaičiuojant pagal BSI dydį, galiojusį mėnesį iki teisės į išmoką atsiradimo.
Praktinė reikšmė: įtvirtinama nauja minimali garantuojama motinystės išmoka; atsisakoma iki tol galiojusios minimalios ribos apskaičiavimo tvarkos.
2. 21 straipsnio 2 dalis – minimali tėvystės išmoka. Analogiškai pakeista minimali tėvystės išmoka. Nuo 2026 07 11 minimali tėvystės išmoka taip pat negali būti mažesnė kaip 8 BSI.
3. 22 straipsnio 5 dalis – papildomi atvejai, kai galima naudoti neperleidžiamą vaiko priežiūros atostogų dalį.
Papildomi du nauji punktai.
10 punktas: jeigu kitam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų nustatytas 75 % ar didesnis netekto dalyvumo lygis (anksčiau – netekto darbingumo lygis, I invalidumo grupė).
11 punktas: kai vaiko globėju paskirtas tik vienas asmuo.
Praktinė reikšmė: išplečiami atvejai, kai vienas iš tėvų ar globėjas gali pasinaudoti kitaip neperleidžiama vaiko priežiūros atostogų dalimi.
4. 24 straipsnio 5 dalis – minimali vaiko priežiūros išmoka. Pakeista minimali vaiko priežiūros išmoka. Nuo 2026 07 11 ji negali būti mažesnė kaip 8 BSI.
TAR, 2026 07 10, Identifikacinis kodas 2026-11782.
Pakeistas Duomenų apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo ir tikslinimo taisykles, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-35 „Dėl duomenų apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo ir tikslinimo taisyklių ir SAV pranešimo apie savarankiškai dirbančius asmenis patvirtinimo“ 10.1 papunktis:
„10. SAV pranešimas teikiamas šiais būdais:
10.1. siunčiant elektroninį dokumentą per EDAS. Taip pateiktas SAV pranešimas turi gali būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba pažangiuoju elektroniniu parašu;
...”.
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 15.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 07 15 jokių naujų prievolių, terminų ar SAV pranešimų pildymo taisyklių neatsiranda. Pakeitimas yra tik vienas ir jis yra redakcinio pobūdžio.
Iki 2026 07 15 buvo nustatyta, kad EDAS pateiktas SAV pranešimas turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu su kvalifikuotu sertifikatu arba pažangiuoju elektroniniu parašu.
Nuo 2026 07 15 EDAS pateiktas SAV pranešimas gali būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu su kvalifikuotu sertifikatu arba pažangiuoju elektroniniu parašu.
Ką reiškia žodžio „turi būti" pakeitimas į „gali būti"? Praktiškai tai reiškia, kad: nebelieka imperatyvios nuostatos, jog kiekvienas EDAS pateikiamas SAV pranešimas privalo būti pasirašytas vienu iš šių elektroninių parašų; taisyklės tampa suderintos su dabartiniu EDAS veikimu, kai asmens tapatybė gali būti patvirtinama ir kitais teisės aktuose numatytais būdais (pvz., prisijungimu prie sistemos).
Tai yra redakcinis pakeitimas, o ne nauja prievolė.
TAR, 2026 07 14, Identifikacinis kodas 2026-11870.
„Sodra“ primena, kad į pensijų socialinio draudimo stažą studijų laikotarpiai nėra įskaičiuojami
„Sodros“ informacija, 2026 07 07.
LR socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino Informacijos apie darbuotojus rinkimo bei skelbimo, siekiant įgyvendinti jų teisę į teisingą darbo apmokėjimą, ir bendro darbo užmokesčio vertinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas)
Įsakymas įsigalioja 2026 07 31.
Dokumento paaiškinimai
Šis teisės aktas įgyvendina darbo užmokesčio skaidrumą: darbdaviai privalės teikti išsamius atlygio duomenis „Sodrai“, darbuotojai galės sužinoti, kaip jų atlyginimas atrodo lyginant su tos pačios pareigybės grupės darbuotojų atlygiu pagal lytį, o didžiųjų darbdavių atlyginimų skirtumai bus viešinami.
1. Atsiranda nauja pareiga darbdaviams teikti duomenis „Sodrai“. Nuo 2027 m. darbdaviai turės reguliariai teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo užmokestį. Bus teikiami duomenys apie: pareigybės grupę; darbo laiko normą ir režimą; bazinį darbo užmokestį; papildomą darbo užmokestį (premijas, priedus ir pan.); apmokėtas darbo valandas.
Tam bus naudojamas naujas Skaidraus darbo užmokesčio pranešimas (SDUP).
2. Darbuotojai įgauna naujų teisių. Nuo 2027 m. kovo 1 d. kiekvienas darbuotojas galės paprašyti: savo vidutinio valandinio atlygio; savo pareigybės grupės vyrų ir moterų vidutinio valandinio atlygio.
Nuo 2028 m. kovo 1 d. papildomai galės gauti: savo metinį atlyginimą; savo metinį vidutinį valandinį atlyginimą; tos pačios pareigybės grupės vyrų ir moterų metinius atlyginimų vidurkius.
Tai reiškia, kad darbuotojas galės realiai įvertinti, ar už tokį pat darbą nėra mokama mažiau nei kolegoms.
3. Bus viešinami darbdavių atlyginimų rodikliai. „Sodra“ skelbs informaciją apie: vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus; bazinio atlyginimo skirtumus; premijų skirtumus; vidutinį valandinį atlygį pagal pareigybių grupes.
Viešinimas prasidės: 2028 m. – darbdaviams, turintiems 150 ir daugiau darbuotojų; 2031 m. – darbdaviams nuo 100 darbuotojų (bei mažesniems, jei jie pasirinks taikyti šią sistemą).
4. Įvedamas bendras darbo užmokesčio vertinimas. Jeigu nustatomas reikšmingas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas tos pačios vertės darbui, darbdavys turės atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą kartu su darbuotojų atstovais.
Tikslas – nustatyti, ar skirtumas pagrįstas objektyviomis priežastimis, ar yra diskriminacija.
5. Labai detaliai apibrėžiama, kas laikoma darbo užmokesčiu.
Į darbo užmokestį įtraukiama: bazinis atlyginimas; priedai; priemokos; premijos; atlygis už viršvalandžius; naktinį darbą; darbą poilsio ir švenčių dienomis; kai kurios išmokos natūra.
Neįtraukiama: ligos pašalpos; materialinės pašalpos; išeitinės išmokos; kompensacijos už nepanaudotas atostogas; kitos kompensacinio pobūdžio išmokos.
6. Sukuriama vieninga pareigybių grupių sistema. arbdavys privalės darbuotojus suskirstyti į pareigybių grupes, kurios apima vienodos vertės darbus. Būtent šiose grupėse bus lyginami: vyrų ir moterų atlyginimai; bazinis atlyginimas; papildomas atlygis; valandinis atlygis.
7. Dokumente nustatytos labai tikslios skaičiavimo formulės. Didžioji dokumento dalis (daugiau kaip 30 puslapių) skirta metodikai: kaip apskaičiuoti vidutinį valandinį atlyginimą; kaip apskaičiuoti bazinį atlyginimą; kaip apskaičiuoti premijų dalį; kaip apskaičiuoti metinius rodiklius; kaip apskaičiuoti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus kiekvienoje pareigybių grupėje.
Tai metodinės formulės, kuriomis naudosis „Sodra“ ir darbdaviai. Paprastam darbuotojui jų taikyti nereikės.
Pagrindiniai terminai: 2026 07 31 - įsigalioja įsakymas; 2027 02 28 - pirmasis darbdavių duomenų pateikimas „Sodrai“, 2027 03 01 - darbuotojai įgyja teisę prašyti atlygio palyginimo pagal lytį; 2028 03 01 - atsiranda teisė gauti metinius atlygio rodiklius; 2028 04 01 - Viešinami pirmieji didžiųjų darbdavių atlyginimų skaidrumo duomenys; 2031 m. - reikalavimai pradedami taikyti ir 100–149 darbuotojų turintiems darbdaviams.
Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai
(VSAFAS)
Pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 1K-223 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-ojo standarto patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 09.
Pakeitimų paaiškinimai
Nauja redakcija, taikoma nuo 2026 07 09 (finansinėms ataskaitoms už laikotarpius nuo 2026 01 01), perrašyta pagal dabartinę finansinės apskaitos terminiją. Tai yra reikšmingas 17-ojo VSAFAS atnaujinimas, kuriuo standartas suderinamas su dabartiniu Finansinės apskaitos įstatymu ir šiuolaikine finansinių priemonių apskaita.
1. Atnaujinta terminija (svarbiausias pokytis). Senos sąvokos pakeistos naujomis, artimesnėmis IFRS ir Finansinės apskaitos įstatymo terminijai: vietoj apskaičiuotų palūkanų metodo naudojamas efektyviųjų palūkanų metodas; vietoj apskaičiuotų palūkanų normos – efektyviųjų palūkanų norma; pakeisti amortizuotos savikainos apibrėžimai; aiškiau apibrėžta finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų savikaina.
2. Atsiranda naujos sąvokos. Standartas papildytas naujomis finansų rinkose naudojamomis sąvokomis, kurių ankstesnėje redakcijoje nebuvo: kriptoturtas; kredito rizika; likvidumo rizika; pinigai kelyje; efektyviųjų palūkanų metodas; efektyviųjų palūkanų norma.
3. Pasikeitė pinigų ir pinigų ekvivalentų apibrėžimas. Naujai detalizuojama, kad pinigais laikoma: grynieji pinigai; lėšos bankuose; Lietuvos banke; valstybės ižde; pinigai kelyje.
Papildomai nurodyta, kad: terminuotieji indėliai nėra pinigai; kriptoturtas nepriskiriamas pinigų ekvivalentams.
4. Daug daugiau nuostatų dėl diskontavimo. Naujoje redakcijoje labai išplėsti atvejai, kada būtina taikyti diskontavimą, pavyzdžiui: mokestinės paskolos; ilgalaikės bepalūkanės paskolos; ilgalaikės gautinos sumos; atidėti mokesčių mokėjimai; paskolos tarp viešojo sektoriaus subjektų.
Taip pat nustatyta: kada galima taikyti Finansų ministerijos skelbiamas normas; kada galima taikyti mokestinių paskolų palūkanų normas.
5. Naujos taisyklės dėl banko sąskaitose laikomų svetimų lėšų. Įvesta nauja nuostata: jeigu banko sąskaitose laikomi kitų subjektų pinigai, kuriais įstaiga negali disponuoti, jie neturi būti rodomi kaip įstaigos pinigai – mažinami ir pinigai, ir atitinkami įsipareigojimai.
6. Konfiskuotų pinigų apskaita. Aiškiai nustatyta: iki perdavimo valstybės nuosavybėn konfiskuoti pinigai registruojami nebalansinėse sąskaitose; balansinėse sąskaitose jie nerodomi.
7. Pakeistas finansinio turto pripažinimas. Naujoje redakcijoje aiškiai įrašyti bendrieji turto pripažinimo kriterijai: tikėtina ekonominė nauda; vertę galima patikimai įvertinti.
Ankstesnėje redakcijoje tokio aiškaus išdėstymo nebuvo.
8. Atsisakyta senos finansinio turto klasifikacijos. Ankstesniame standarte buvo grupės: parduoti laikomas; iki išpirkimo laikomas; paskolos ir gautinos sumos.
Naujoje redakcijoje ši klasifikavimo logika nebetaikoma – dėmesys perkeliamas į vertinimo būdus (įsigijimo savikaina, amortizuota savikaina, tikroji vertė).
9. Daugiau nuostatų dėl finansinių įsipareigojimų. Išplėstas skyrius apie: paskolų apskaitą; išleistus vertybinius popierius; diskontavimą; efektyviųjų palūkanų normos taikymą; amortizuotos savikainos skaičiavimą.
10. Atnaujinti aiškinamojo rašto priedai. Iš esmės pakeisti priedai. Naujai atsiranda arba iš esmės keičiamos formos apie: ilgalaikes gautinas sumas; per vienus metus gautinas sumas; gautas paskolas; kitus trumpalaikius įsipareigojimus; įsipareigojimų pasiskirstymą pagal valiutas.
Kai kurios senos lentelės (pvz., apie parduoti laikomą finansinį turtą ar iki išpirkimo laikomą finansinį turtą) panaikintos.
Ką tai reiškia praktiškai viešojo sektoriaus subjektams? Nuo 2026 07 09 (taikant 2026 m. ataskaitoms): reikia naudoti naują terminiją (efektyviųjų palūkanų metodą); daugiau finansinio turto ir įsipareigojimų vertinti diskontuojant; atnaujinti apskaitos politiką; peržiūrėti ilgalaikių gautinų sumų ir paskolų apskaitą; naudoti naujas aiškinamojo rašto formas; atsižvelgti į naujas nuostatas dėl pinigų, svetimų lėšų ir kriptoturto.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 06 27 įsakymo nauja redakcija išdėstyta čia.
TAR, 2026 07 08, Identifikacinis kodas 2026-11626.
Kiti
Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2027 metais taikomą minimalųjį valandinį atlygį – 7,61 euro ir minimaliąją mėnesinę algą – 1245 eurus.
Minimalaus darbo užmokesčio lentelė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, 2026 07 01.
TAR, 2026 07 01, Identifikacinis kodas 2026-11417.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras patvirtino Valstybės lygio detalųjį gyventojų evakavimo planą
Dokumentas įsigalioja 2026 07 15.
VRM ministro įsakymo paaiškinimai
Tikslas – nustatyti, kaip Lietuvoje organizuojama masinė gyventojų evakuacija karo, stichinės nelaimės ar kitos didelės krizės metu.
Evakuacija vykdoma etapais: gyventojų perspėjimas → surinkimo punktai → transportavimas → registracija → laikinas apgyvendinimas.
Planuojama, kad: apie 75% gyventojų evakuosis savarankiškai; apie 25% gyventojų bus evakuojami valstybės ar savivaldybių organizuojamu transportu (ypač pažeidžiamos grupės).
Gyventojai turi būti pasirengę: turėti evakuacijos (išvykimo) krepšį, dokumentus, ryšio priemones ir šeimos veiksmų planą.
Perspėjimas vyks per GPIS („Cell Broadcast“), programėlę LT72, sirenas, radiją, televiziją ir kitus oficialius kanalus.
Pagalba bus teikiama žmonėms, kurie negali evakuotis savarankiškai – jie turi kreiptis į savivaldybę arba skambinti 112.
Prioritetas evakuojant skiriamas pažeidžiamoms visuomenės grupėms (neįgaliesiems, senjorams, vaikams, ligoniams ir kt.).
Plane aiškiai paskirstytos ministerijų, savivaldybių, policijos, ugniagesių, kariuomenės, sveikatos sistemos ir kitų institucijų atsakomybės.
Numatyta naudoti autobusus, traukinius, prireikus karinį transportą, o evakuoti žmonės būtų apgyvendinami kolektyvinės apsaugos statiniuose ar kitose laikino apgyvendinimo vietose.
Ką tai reiškia paprastam gyventojui?
Jeigu būtų paskelbta evakuacija:
- sekti tik oficialius pranešimus;
- jei galite – išvykti savo transportu nurodytais maršrutais;
- jei negalite išvykti – pranešti savivaldybei arba skambinti 112;
- turėti pasiruoštus dokumentus, būtiniausius daiktus ir vaistus;
- atvykus į surinkimo ar priėmimo punktą – registruotis ir vykdyti pareigūnų nurodymus.
Vidaus reikalų ministerijos informacija, 2025 07 14.
TAR, 2026 07 14, Identifikacinis kodas 2026-11876.
Lietuvos bankas pataria, kaip elgtis, sutrikus mokėjimams
Lietuvos banko informacija, 2026 07 16.
Kaip kovoti su invaziniais šliužais: būdai, kuriuos rekomenduoja specialistai
Aplinkos ministerijos informacija, 2026 07 17.
Keičiasi nedarbo draudimo išmokų sistema: gerėja priešpensinio amžiaus darbuotojų padėtis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, 2026 07 01.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) liepos antroje pusėje skelbs naujus finansavimo kvietimus, skirtus elektromobilių įsigijimui šalyje skatinti
Šių metų kvietimai pasižymi svarbiomis naujovėmis ir reikalavimais, kurie yra pritaikyti trims atskiroms pareiškėjų grupėms: gyventojams sąlygos nesikeičia, privatiems juridiniams asmenims skirtame kvietime pristatoma itin aktuali naujovė – pirmą kartą parama bus teikiama ne tik naujų, bet ir naudotų elektromobilių įsigijimui, viešojo sektoriaus įstaigoms finansavimas mažėja ir yra sulyginamas su gyventojams taikomais paramos dydžiais.
Susisiekimo ministerijos informacija, 2026 07 01.
Valstybės duomenų agentūra primena, kaip atpažinti Valstybės duomenų agentūros klausėją ir kokių veiksmų imtis kilus abejonių
Valstybės duomenų agentūros informacija, 2026 07 02.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) parengė rekomendaciją, skirtą asmens duomenų saugumo užtikrinimui elektroninių parduotuvių veikloje
Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos Informacija, 2026 07 08.