Apskaita
Nuo 2026 m. liepos 1 d. pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais
TAR, 2026 05 28, Identifikacinis kodas 2026-09130.
Apskaita biudžetinėse įstaigose
Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 01.
Pakeitimų paaiškinimai (svarbiausi pokyčiai nuo 2026 06 01)
1. Ilgėja maksimalus nuomos terminas – nuo 10 iki 15 metų. Iki šiol valstybės turtą buvo galima nuomoti daugiausia 10 metų (įskaitant pratęsimus).
Nuo 2026 06 01 maksimalus terminas didinamas iki 15 metų.
Ką tai reiškia praktiškai? Nuomininkams atsiranda daugiau stabilumo, tampa patraukliau investuoti į nuomojamas patalpas, galima planuoti ilgesnės trukmės veiklą.
Svarbi pereinamoji nuostata. Senoms sutartims tai automatiškai nepritaikoma. Jeigu sutartis sudaryta iki 2026 05 31 jai ir toliau galios senasis 10 metų limitas.
2. Pradinis įnašas tampa ne avansu, o „užstatu“. Iki šiol konkurso laimėtojo pradinis įnašas būdavo tiesiog įskaitomas į nuomos mokestį.
Nuo 2026 06 01 pradinis įnašas tampa sutartinių prievolių užtikrinimo priemone (iš esmės – depozitu / užstatu). Turto valdytojas galės iš jo dengti nuomos skolą, delspinigius, kitus mokėjimus, žalą turtui. Jeigu dalis įnašo panaudojama, nuomininkas turės per 10 darbo dienų papildyti trūkstamą sumą. Pasibaigus sutarčiai nepanaudota dalis grąžinama per 5 darbo dienas.
Ką tai reiškia praktiškai? Anksčiau įnašas faktiškai veikė kaip išankstinis nuomos mokėjimas. Dabar jis tampa garantija valstybei nuo nuomininko skolų ar žalos. Tai ženkliai sustiprina turto valdytojo apsaugą.
3. Pradinis įnašas atsiras ir nuomai be konkurso. Iki šiol aiškios prievolės mokėti pradinį įnašą nuomojantis be konkurso nebuvo.
Nuo 2026 06 01 sudarant nuomos sutartį be konkurso taip pat reikės sumokėti pradinį įnašą (išskyrus kai kurias įstatymo išimtis).
Praktinė reikšmė - valstybė suvienodina apsaugą, nesvarbu, ar nuoma vyksta konkurso būdu, ar be konkurso.
4. Atsiranda galimybė taisyti dokumentų trūkumus konkurse. Iki šiol, jeigu trūko dokumentų arba jie buvo netikslūs, konkursas galėjo būti laikomas neįvykusiu.
Nuo 2026 06 01 komisija galės suteikti terminą trūkumams ištaisyti. Svarbu tai, kad nuompinigių pasiūlymo keisti nebus galima.
Praktinė reikšmė ta, kad procesas tampa lankstesnis: mažiau konkursų žlugs dėl formalių klaidų; mažesnė rizika dalyviams būti atmestiems dėl techninių netikslumų.
5. Griežtinamos interesų konflikto taisyklės komisijoms. Iki šiol buvo bendra pareiga nusišalinti, jei komisijos narys suinteresuotas rezultatu.
Nuo 2026 06 01: aiškiai susiejama su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu; komisijos nariai turi deklaruoti interesus; atsiranda pareiga nedelsiant pranešti apie interesų konfliktą ir nusišalinti.
Praktinė reikšmė - sustiprinamas skaidrumas ir mažinama ginčų rizika.
6. Finansų ministrui suteikiama daugiau reguliavimo galios. Nuo 2026 06 01 Finansų ministras nustatys: bendrą nuompinigių skaičiavimo tvarką; centralizuotai valdomo valstybės NT nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką.
7. Įtraukiamos aiškios GDPR ir dokumentų saugojimo nuostatos. Įrašomi nauji punktai dėl: asmens duomenų tvarkymo pagal BDAR; dokumentų saugojimo pagal archyvų taisykles.
Praktinė reikšmė ta, kad atsiranda daugiau aiškumo institucijoms dėl to, kokius duomenis galima rinkti ir kiek laiko juos saugoti.
8. Panaikinamas senasis 3 punktas. Tai buvo COVID laikotarpio lengvatos: galimybė mažinti nuomos mokestį iki 20 % karantino metu. Tokiu būdu formaliai iš teisės akto pašalinamos nebeaktualios pandeminės nuostatos.
Kam šie pakeitimai naudingi?
Nuomininkams nauda: ilgesnė nuoma, mažiau formalizmo dėl dokumentų klaidų. Minusas - daugiau finansinių garantijų (užstatas „užšaldomas“).
Valstybės turto valdytojams nauda: geresnė apsauga nuo skolų ir žalos, aiškesnė kontrolė, mažiau ginčų dėl procedūrų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 12 14 nutarimas Nr. 1524 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 05 27, Identifikacinis kodas 2026-09025.
Apskaita viešosiose įstaigose
Pakeistas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 07.
Pakeitimų paaiškinimai
Pagrindinis pakeitimo tikslas – suderinti įstatymą su ES Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva (ES 2023/970).
Nuo 2026 06 07 atlyginimų dydžiai ir koeficientų ribos iš esmės nesikeičia, tačiau viešosios įstaigos privalės turėti daug skaidresnes, objektyviais ir lyčiai neutraliais kriterijais pagrįstas darbo apmokėjimo sistemas, o dalis sprendimų dėl vadovų atlygio galės būti perduota valdyboms.
Kas keičiasi nuo 2026 06 07?
1. Atsiranda nuoroda į ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą. Į įstatymo 1 straipsnį įrašoma nauja nuostata, kad įstatymas suderintas su ES teisės aktais, nurodytais naujame 2 priede. Naujame 2 priede nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/970 dėl darbo užmokesčio skaidrumo ir vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą principo.
2. Valdybai galima pavesti sprendimus dėl vadovo atlyginimo. Iki pakeitimo sprendimus dėl vadovo pareiginės algos, papildomos darbo užmokesčio dalies, premijų, priemokų priimdavo tik dalininkų susirinkimas, savininko teises įgyvendinanti institucija, arba savivaldybės meras.
Nuo 2026 06 07 leidžiama šiuos sprendimus pavesti viešosios įstaigos valdybai.
3. Gerokai išplečiami privalomi vadovų darbo apmokėjimo sistemos kriterijai. Iki šiol sistema turėjo numatyti bendrus kriterijus: įstaigos kategoriją; veiklos pobūdį; veiklos mastą; žmogiškuosius išteklius; vadovo kompetenciją ir kt.
Nuo 2026 06 07 privaloma vertinti daug detaliau. Privalomi kriterijai: įgūdžiai; bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai; konfliktų sprendimo gebėjimai; kvalifikacija; patirtis; pastangos (fizinės, protinės ir emocinės); atsakomybė; darbo sąlygos; darbo intensyvumas; rizika; fiziniai ir psichologiniai veiksniai.
Be to, sistemoje turės būti nustatyta atlyginimo didinimo kriterijai; atlyginimo didinimo tvarka; premijų ir priemokų dydžiai bei jų skyrimo tvarka.
4. Darbuotojų pareigybės turės būti suskirstytos į grupes pagal objektyvius ir lyčiai neutralius kriterijus. Tai vienas svarbiausių pakeitimų. Nuo 2026 06 07 darbo apmokėjimo sistemoje privaloma: suskirstyti pareigybes į pareigybių grupes; taikyti objektyvius ir lyčių požiūriu neutralius kriterijus; vienodos vertės darbą priskirti tai pačiai grupei.
Vertinami: įgūdžiai; kvalifikacija; pastangos; atsakomybė; darbo sąlygos; kiti svarbūs kriterijai.
5. Atsiranda pareiga nustatyti atlyginimų didinimo kriterijus. Iki pakeitimo įstatymas kalbėjo apie koeficientų intervalus ir jų nustatymo kriterijus.
Nuo 2026 06 07 tiek vadovų, tiek darbuotojų darbo apmokėjimo sistemose turės būti aiškiai aprašyta: kada atlyginimas gali būti didinamas; pagal kokius kriterijus; kokia tvarka tai daroma.
Pavyzdžiai: geresni veiklos rezultatai; aukštesnės kompetencijos; didesnė patirtis; kitos objektyvios aplinkybės.
Kas nesikeičia? Išlieka tokios pačios nuostatos dėl: vadovų pareiginės algos koeficientų ribų; I ir II kategorijų viešųjų įstaigų; papildomos darbo užmokesčio dalies (iki 30 %); premijos (iki 4 pareiginių algų); priemokų ribos (iki 80 % pareiginės algos); minimalių darbuotojų atlyginimo reikalavimų (1 MMA ir 1,1 MMA kvalifikuotam darbui).
Ką turi padaryti viešosios įstaigos iki 2026 12 31?
Įstatymas nustato pereinamąjį laikotarpį. Iki 2026 12 31 reikia savininkams / dalininkų susirinkimams: peržiūrėti vadovų darbo apmokėjimo sistemas; prireikus jas pakeisti pagal naujus kriterijus.
Įstaigų vadovams: peržiūrėti darbuotojų darbo apmokėjimo sistemas; pareigybes suskirstyti į grupes; nustatyti objektyvius ir lyčių požiūriu neutralius vertinimo kriterijus; prireikus pakeisti galiojančias darbo apmokėjimo sistemas.
TAR, 2026 05 25, Identifikacinis kodas 2026-08789.
Darbas
Pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsniai ir priedas:
23 straipsnis. Informacijos apie darbo santykių būklę teikimas;
26 straipsnis. Darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais;
39 straipsnis. Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos;
40 straipsnis. Susitarimas dėl ne viso darbo laiko;
41 straipsnis. Darbo sutarties šalių ikisutartiniai santykiai;
42 straipsnis. Darbo sutarties sudarymas;
48 straipsnis. Dalinis darbas;
51 straipsnis. Darbo santykių tęstinumas darbdavio pertvarkymo, reorganizavimo, restruktūrizavimo ir verslo ar jo dalies perdavimo atveju;
52 straipsnis. Nuotolinis darbas;
65 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo įforminimas;
71 straipsnis. Įdarbinimas pagal neterminuotą darbo sutartį;
79 straipsnis. Laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo pareigos;
131 straipsnis. Tikslinės atostogos;
140 straipsnis. Darbo užmokesčio nustatymas;
147 straipsnis. Pavėluotas ar netinkamas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas;
197 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių taikymas;
217 straipsnis. Darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų kompetencija;
219 straipsnis. Sprendimai bylose dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais;
226 straipsnis. Ginčo nagrinėjimas;
Lietuvos Respublikos darbo kodekso priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI.
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 07.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 06 07 Darbo kodeksas iš esmės įveda ES Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos reikalavimus: darbdaviai turės rinkti ir teikti duomenis apie atlyginimus, analizuoti vyrų ir moterų atlygio skirtumus, viešinti dalį rodiklių, nebegalės klausti kandidatų ankstesnio atlyginimo, o darbuotojams bus lengviau ginti teisę į vienodą darbo užmokestį.
Svarbiausi pakeitimai
1. Išplečiamos darbuotojų teisės diskriminacijos dėl atlyginimo bylose. Keičiamas 26 straipsnis: aiškiau apibrėžiama, kas laikoma atlygiu; leidžiama lyginti atlyginimus ne tik to paties darbdavio viduje; galima remtis statistiniais duomenimis; galima lyginti darbuotojus, dirbusius skirtingu laikotarpiu. Tai ženkliai palengvins diskriminacijos dėl darbo užmokesčio įrodinėjimą.
2. Darbuotojai galės atskleisti savo atlyginimą lygaus darbo užmokesčio tikslais. Keičiamas 39 straipsnis. Darbdavys nebegalės laikyti konfidencialia informacija darbuotojo darbo užmokesčio duomenų, kai darbuotojas juos atskleidžia siekdamas apginti teisę į vienodą atlyginimą už tokį patį ar vienodos vertės darbą. Praktiškai tai reiškia, kad darbuotojas galės lyginti savo atlyginimą su kolegų atlyginimu ginant lygiateisiškumo principą.
3. Draudimas klausti kandidato ankstesnio atlyginimo. Keičiamas 41 straipsnis. Darbdaviui draudžiama iš darbo ieškančio asmens reikalauti informacijos apie jo dabartinį ar ankstesnį darbo užmokestį. Taip siekiama užkirsti kelią atlyginimų diskriminacijai ir skatinti atlygio nustatymą pagal pareigybę bei kompetenciją.
4. Daugiau informacijos darbo taryboms ir profesinėms sąjungoms. Darbdaviai privalės pateikti informaciją ne tik apie darbuotojų skaičių, bet ir apie vidutinį darbo užmokestį pagal lytį ir pareigybių grupes:
- dirbant ne visą darbo laiką (40 str.);
- dirbant nuotoliniu būdu (52 str.);
- dirbant pagal terminuotas sutartis (71 str.);
- bendrą darbo užmokesčio informaciją (23 str.).
5. Patikslinami pranešimai „Sodrai“.
Keičiami 42, 51 ir 65 straipsniai:
- aiškiau reglamentuojami pranešimai apie priėmimą į darbą;
- nustatytos išimtys darbuotojams, kuriems netaikoma Lietuvos socialinio draudimo sistema;
- detalizuojamas pranešimas apie darbdavio pasikeitimą perduodant verslą;
- patikslinamas terminas pranešti apie darbo santykių pasibaigimą.
6. Kiti techniniai pakeitimai.
Atliekami ir keli mažesni pakeitimai:
- tikslinamas ne viso darbo laiko darbuotojų teisių reguliavimas;
- atnaujinamos dalinio darbo nuostatos;
- tikslinamos verslo perdavimo procedūros;
- keičiami kai kurie informavimo ir konsultavimo reikalavimai.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 05 25, Identifikacinis kodas 2026-08785.
Pakeistas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 07.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 06 07 biudžetinėse įstaigose įvedami darbo užmokesčio skaidrumo ir vienodo atlygio už vienodos vertės darbą reikalavimai: darbo apmokėjimo sistemos turės būti viešos, pareigybės suskirstytos į aiškius lygius pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus, tačiau darbuotojų algų koeficientai ar atlyginimų dydžiai savaime nesikeičia.
Kas konkrečiai keičiasi nuo 2026 06 07?
1. Atsiranda nuoroda į ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą. Įstatymo 1 straipsnis papildomas nauja 4 dalimi: Įstatymo nuostatos suderintos su ES direktyva 2023/970 dėl darbo užmokesčio skaidrumo ir vienodo vyrų bei moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo.
Tai teisinis pagrindas naujiems darbo apmokėjimo sistemos reikalavimams.
2. Darbo apmokėjimo sistema turės būti viešai skelbiama. Iki 2026 06 06 galiojanti redakcija reikalavo darbo apmokėjimo sistemą nustatyti ir padaryti prieinamą darbuotojams susipažinti. Nuo 2026 06 07 papildomai nustatoma, kad darbo apmokėjimo sistema viešai skelbiama biudžetinės įstaigos interneto svetainėje.
3. Atsiranda pareiga visas pareigybes suskirstyti į pareigybių lygmenis (pakopas). Naujoje redakcijoje nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistemoje pareigybės turi būti suskirstytos į pareigybių lygmenis (pakopas).
4. Pareigybių vertinimo kriterijai tampa aiškiai apibrėžti ir turi būti neutralūs lyties požiūriu. Nuo 2026 06 07 pareigybių grupavimas privalės būti atliekamas pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus, tokius kaip: įgūdžiai; kvalifikacija; pastangos (fizinės, protinės, emocinės); atsakomybė; darbo sąlygos; kiti svarbūs kriterijai.
Papildomai pabrėžiami: bendravimo įgūdžiai; bendradarbiavimas; konfliktų sprendimas; gebėjimas dirbti su žmonėmis.
5. Vienodos vertės darbai turės būti priskiriami tam pačiam lygmeniui. Atsiranda nauja nuostata: pareigybės, kurioms priskirtas toks pats arba vienodos vertės darbas, turi būti priskirtos tam pačiam pareigybių lygmeniui (pakopai).
6. Darbo apmokėjimo sistemoje turės būti nustatyti ne tik koeficientai, bet ir jų intervalai. Naujoji redakcija reikalauja aiškiai nustatyti: kiekvieno lygmens arba pareigybės koeficientų dydžius; minimalią ir maksimalią intervalo ribą; pareiginės algos didinimo kriterijus; pareiginės algos didinimo tvarką.
7. Tie patys reikalavimai taikomi ir biudžetinių įstaigų vadovams. Iki šiol vadovų darbo apmokėjimo sistema buvo reglamentuota bendriau. Nuo 2026 06 07 ir vadovų pareigybės turės būti: suskirstytos į lygmenis; vertinamos pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus; turėti nustatytus koeficientų intervalus bei jų nustatymo taisykles.
Nuo 2026 06 07 nesikeičia: minimalūs pareiginių algų koeficientai; priemokų sistema; veiklos vertinimo tvarka; skatinimo priemonės; mokytojų, socialinių darbuotojų, kultūros darbuotojų ar kitų grupių darbo užmokesčio apskaičiavimo principai.
Ką turės padaryti įstaigos?
Iki 2026 12 31:
a) Biudžetinių įstaigų vadovai turės peržiūrėti savo darbuotojų darbo apmokėjimo sistemas ir, jei reikia, jas pakeisti pagal naujus reikalavimus.
b) Savininko teises įgyvendinančios institucijos turės peržiūrėti biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemas.
TAR, 2026 05 25, Identifikacinis kodas 2026-08790.
Pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-1111 „Dėl Rentų buvusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 05 27.
Pakeitimų paaiškinimai
Esminių naujų teisių ar pareigų sportininkams beveik neatsiranda. Dauguma pakeitimų yra techniniai, susiję su Sporto įstatymo straipsnių numeracijos pasikeitimu, aiškiau apibrėžiantys procedūras ir duomenų apsaugą.
Svarbiausi pokyčiai nuo 2026 05 27:
1. Keičiasi nuorodos į Sporto įstatymą. Visur vietoje Sporto įstatymo 25 straipsnio atsiranda Sporto įstatymo 28 straipsnis. Rentų sistemos esmė dėl to nesikeičia.
2. Aiškiau reglamentuotas asmens duomenų tvarkymas. Anksčiau 6 punktas buvo trumpas ir numatė kad duomenys tvarkomi rentų skyrimui, saugomi 10 metų, vėliau sunaikinami.
Nuo 2026 05 27 aiškiai įrašomas BDAR (GDPR) taikymas, detalizuojama, kad duomenys tvarkomi rentos skyrimui, mokėjimui, sustabdymui, atnaujinimui, panaikinimui, nurodoma, kad duomenų subjektų teisės įgyvendinamos pagal BDAR.
Praktinė reikšmė sportininkams: daugiau aiškumo dėl jų duomenų apsaugos, aiškesnė teisė gauti informaciją, prašyti pataisyti duomenis, naudotis kitomis BDAR teisėmis.
3. Patikslinta, kas priima sprendimus dėl rentos stabdymo ir atnaujinimo. Naujoje redakcijoje parašyta, kad sprendimus dėl rentos mokėjimo sustabdymo ar atnaujinimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga („Sodra“).
4. Patikslinta, kada renta mokama. Naujoje redakcijoje įrašyta, kad renta skiriama ir mokama nuo kreipimosi dienos iki gyvos galvos, jei asmuo atitinka Sporto įstatymo 28 straipsnio 1 dalies sąlygas.
5. Detaliau aprašyta rentos panaikinimo ir stabdymo procedūra. Naujoje versijoje tiksliau aprašoma per kiek laiko priimami sprendimai, kas ką informuoja, per kiek dienų žmogus informuojamas, kad turi būti paaiškintos priežastys ir apskundimo tvarka.
Praktinė reikšmė sportininkams: daugiau procedūrinio aiškumo, aiškesnės teisės ginčyti sprendimus.
6. Aiškiau reglamentuotas permokėtų rentų grąžinimas. Patikslinta: nuo kada skaičiuojama nepagrįstai išmokėta renta, kad ji turi būti grąžinta per 20 darbo dienų, o negrąžinus – išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.
Praktinė reikšmė: valstybei lengviau administruoti permokas; sportininkams aiškiau suprantama atsakomybė ir terminai.
7. Patikslinta rentos atnaujinimo tvarka. Naujame tekste detaliau aprašyta, kokius veiksmus atlieka rentą mokanti įstaiga, į kokias institucijas kreipiasi, per kiek laiko priimamas sprendimas.
8. Pareiga pranešti apie svarbias aplinkybes lieka, bet atnaujintos nuorodos. Rentų gavėjai ir toliau privalo per 5 darbo dienas pranešti apie aplinkybes, kurios gali paveikti rentą (čia iš esmės keičiasi tik nuoroda į Sporto įstatymo 28 straipsnį).
TAR, 2026 05 26, Identifikacinis kodas 2026-08937.
Valstybinė darbo inspekcija įspėja - darbdaviai negali reikalauti darbuotojų likti darbo vietoje paskelbus oro pavojų
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 05 22.
Darbuotojų sauga ir sveikata
Pakeistas Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-356 „Dėl Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai“, priedas „Klausimynas“
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 07.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimai susiję tik su VDI naudojamo DSS ir darbo teisės būklės bendrinio klausimyno klausimais, kad jie atitiktų naujas Darbo kodekso nuostatas.
Pagrindiniai pokyčiai nuo 2026 06 07
1. Pranešimas apie darbuotojo priėmimą. Klausime 1.1.1 vietoje nuorodos į „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių“ vartojama nauja formuluotė – „Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga“. Tai daugiau redakcinis pakeitimas.
2. Keičiasi viršvalandžių kompensavimo formuluotė. Klausime 1.6.7 numatyta, kad už viršvalandinį darbą švenčių dieną ar švenčių naktį darbuotojo prašymu gali būti suteikiamas papildomas poilsio laikas, kuris gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. Iki šiol klausimynas kalbėjo apie kompensavimą „atitinkamos trukmės kasmetinėmis atostogomis“.
3. Darbo apmokėjimo sistema tampa privaloma visiems darbdaviams. Iki 2026 06 07 klausimynas reikalavo darbo apmokėjimo sistemos tik tada, kai darbovietėje dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Nuo 2026 06 07 klausime 1.9.7 reikalaujama, kad darbo apmokėjimo sistema būtų nustatyta visose darbovietėse, kuriose jos nenustato kolektyvinė sutartis.
4. Išplečiamas darbo apmokėjimo sistemos turinys. Klausime 1.9.8 atsiranda reikalavimas darbo apmokėjimo sistemoje nurodyti: darbo užmokesčio dydžius arba jų ribas (minimalią ir maksimalią), priedų ir priemokų skyrimo pagrindus, premijų skyrimo tvarką, o darbdaviams, turintiems 50 ir daugiau darbuotojų, papildomai – darbo užmokesčio indeksavimo arba didinimo kriterijus ir tvarką.
5. Privalomos konsultacijos dėl darbo apmokėjimo sistemos. Klausime 1.9.9 aiškiai įtvirtinama pareiga prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą atlikti informavimo ir konsultavimo procedūras su darbuotojų atstovais.
6. Akcentuojamas vienodas darbo užmokestis vyrams ir moterims. Klausimas 1.9.10 perredaguotas pagal naujas Darbo kodekso nuostatas – tikrinama, ar už tokį patį arba vienodos vertės darbą vyrams ir moterims mokamas vienodas darbo užmokestis.
7. Nauji atlyginimų skaidrumo reikalavimai. Klausimas 1.9.13 iš esmės pakeistas. Darbdaviai, kuriuose dirba daugiau kaip 20 darbuotojų, darbo tarybos ar profesinės sąjungos prašymu turės teikti: nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal pareigybių grupes ir lytį; nuo 2027 01 01 – ir kitą informaciją, kurią skelbti įpareigos įstatymai, kolektyvinės sutartys ar susitarimai.
8. Delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą. Klausimas 1.9.16 suformuluotas aiškiau – tikrinama, ar darbdavys, pavėlavęs išmokėti darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, sumoka darbuotojui priklausančius delspinigius.
Kas praktiškai svarbiausia darbdaviams?
Nuo 2026 06 07 didžiausi pokyčiai yra:
1. Darbo apmokėjimo sistema tampa aktuali praktiškai visiems darbdaviams, ne tik turintiems 20+ darbuotojų.
2. Darbo apmokėjimo sistemos turinys tampa gerokai detalesnis.
3. Atsiranda daugiau atlyginimų skaidrumo reikalavimų (atlyginimų ribos, lyčių darbo užmokesčio informacija).
4. Privalomos konsultacijos su darbuotojų atstovais prieš keičiant darbo apmokėjimo sistemą. Būtent šie pakeitimai labiausiai paveiks darbdavių vidaus dokumentus ir pasirengimą VDI klausimyno pildymui.
TAR, 2026 05 29, Identifikacinis kodas 2026-09330.
Dokumentų valdymas
Pakeisti Elektroninio archyvo informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. VE-26 „Dėl Elektroninio archyvo informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, ir jie išdėstyti nauja redakcija
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 06 01 priimama nauja EAIS nuostatų redakcija – sistema gerokai išplečiama ir detalizuojama. Naujoji redakcija pritaikyta naujam valstybės informacinių išteklių reguliavimui ir kibernetinio saugumo reikalavimams.
Svarbiausi pokyčiai
EAIS paskirtis išplečiama: ne tik elektroninių dokumentų saugojimas, bet ir ISR (informacinių sistemų registrų) duomenų perdavimas bei saugojimas, skaitmeninto turinio viešinimas, savitarnos portalas, genealoginės paslaugos („Giminės medis“, „Giminės herbas“), elektroninės paslaugos naudotojams.
Atsiranda daug detalesnis asmens duomenų reguliavimas: aiškiai išskiriami duomenų valdytojas ir tvarkytojai, nustatomos GDPR, saugumo, audito, incidentų valdymo pareigos.
Išplečiamas duomenų šaltinių ir integracijų sąrašas: VIISP, VSDRIS, Registrų centras, E. Kinas, VEPIS, kitos IS ir registrai.
Labai išplečiama tvarkomų duomenų apimtis: dokumentų apskaitos dokumentai, ADOC dokumentai, ISR paketai, skaitmeniniai objektai, metaduomenys, naudotojų veiklos ir paslaugų duomenys.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 04 11 įsakymas Nr. VE-26 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 05 25, Identifikacinis kodas 2026-08759.
Miškas, miškininkystė, mediena
Pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. D1-14 „Dėl Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija
Pakeitimai įsigalioja 2026 11 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 11 01 keičiasi visa reguliavimo logika – vietoje siaurų „medienos kuro pelenų“ taisyklių įvedamas platesnis „kietojo biokuro pelenų ir šlako“ reguliavimas.
Pagrindiniai pokyčiai
1. Plečiama taikymo sritis. Iki šiol buvo reglamentuojami tik medienos kuro pelenai. Nuo 2026 11 01 reglamentuojami kietojo biokuro pelenai ir kietojo biokuro šlakas. Taikymas susiejamas su Kietojo biokuro kokybės reikalavimais.
2. Atsiranda „nebelaikymo atliekomis“ modelis. Įvedamas atskiras „Kietojo biokuro pelenų ir šlako atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų aprašas“. Pelenai/šlakas galės būti šalutinis produktas arba nebeatliekos. Tai yra vienas svarbiausių sisteminių pokyčių.
3. Daug griežtesni tvarkymo reikalavimai. Naujai nustatoma: dulkių mažinimo reikalavimai; uždarų įrenginių ir dulkių surinkimo sistemų naudojimas; nelaidžios dangos reikalavimai; nuotekų surinkimas ir tvarkymas.
Senajame variante tokių detalių praktiškai nebuvo – buvo tik bendro pobūdžio pareiga neleisti pelenams pasklisti aplinkoje.
4. Aiškiai reglamentuojama statyba. Naujoje redakcijoje atsiranda visas skyrius dėl: statybos produktų; kelių, aikštelių, pylimų; mišinių ir rišiklių naudojimo; išplovimo ribinių verčių; atitikties ES statybos produktų reglamentui.
Ankstesnėse taisyklėse civilinė inžinerija buvo minima labai abstrakčiai.
5. Miško naudojimo taisyklės tampa daug detalesnės. Naujai: įvedamas „kompensuojamasis tręšimas“; nustatomi konkretūs miškų pogrupiai; detalizuojamos augavietės; draudžiama naudoti saugomose teritorijose ir Natura 2000 zonose; įvedama pareiga kabinti informacinius stendus; nustatomas draudimas lankytis ir rekomendacijos dėl uogų/grybų rinkimo.
Iki šiol reguliavimas buvo gerokai bendresnis.
6. Keičiasi dirvožemio tyrimų tvarka. Nuo 2026 11 01: energinių augalų teritorijose tyrimai kas 3 metus (anksčiau – kasmet); tikrinami 0–10 cm ir 10–20 cm sluoksniai; remiamasi užterštų teritorijų ribinėmis vertėmis; įvedama rekomendacija naudoti DirvAgroch_DR10LT.
Anksčiau: tyrimai energinių augalų teritorijose buvo kasmet; mėginiai imami tik 0–25 cm gylyje.
7. Atsiranda papildomi reikalavimai dėl REACH. Naujoje redakcijoje tiesiogiai taikomas REACH reglamentas, nustatomos registracijos išimtys, reglamentuojama cheminė registracija šalutiniams produktams ir nebeatliekoms.
8. Pakeičiama reguliavimo filosofija. Senas reguliavimas orientuotas į „pelenų naudojimą“. Naujas reguliavimas orientuotas į produkto statusą, atliekų nebelaikymą, rinkos tiekimą, statybos produktus, REACH, aplinkosauginį rizikos valdymą.
9. Pereinamosios nuostatos. Iki 2026 11 01 suderinti pelenų panaudojimo planai lieka galioti iki jų termino pabaigos. Iki įsigaliojimo pradėtos derinimo procedūros užbaigiamos pagal seną tvarką.
TAR, 2026 05 26, Identifikacinis kodas 2026-08933.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras patvirtino Valstybinės miško žemės sklypų, patikėjimo teise valdomų valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, ir (ar) medynų, esančių valstybinės miško žemės sklypuose, inventorizacijos tvarkos aprašą
Dokumento paaiškinimai
Dokumentas nustato, kaip, kada ir kokia tvarka Valstybinių miškų urėdija turi inventorizuoti savo patikėjimo teise valdomą valstybinę miško žemę ir medynus, kaip fiksuoti neatitikimus ir kaip rezultatus pateikti Aplinkos ministerijai.
1. Kam taikoma?
Tvarka taikoma:
1. Valstybinės miško žemės sklypams, kuriuos patikėjimo teise valdo Valstybinių miškų urėdija.
2. Šiuose sklypuose esantiems medynams.
2. Kada atliekama inventorizacija? Kasmet iki vasario 10 d. Inventorizacija atliekama pagal praėjusių metų gruodžio 31 d. būklę. Esant Inventorizacijos taisyklėse numatytiems atvejams, gali būti atliekama ir dažniau.
3. Kas atsakingas? Urėdijos vadovas sudaro inventorizacijos komisiją. Komisija organizuoja ir vykdo inventorizaciją.
4. Kokie duomenys naudojami? Iki vasario 1 d. gaunami:
Nekilnojamojo turto registro duomenys (kadastro numeriai, unikalūs numeriai, plotai, vertės);
Miškų valstybės kadastro duomenys (medynų tūriai ir vertės).
5. Ką tikrina komisija? Komisija lygina apskaitos duomenis su:
· Vyriausybės nutarimais dėl žemės perdavimo ar patikėjimo teisės pasibaigimo.
· Perdavimo–priėmimo aktais.
· Nekilnojamojo turto registro duomenimis.
· Miškų valstybės kadastro duomenimis.
6. Ką daryti radus neatitikimų? Jeigu duomenys nesutampa:
· Neatitikimai įrašomi inventorizacijos apraše.
· Jei klaida yra registre ar kadastre, atitinkama institucija turi būti informuota per 2 darbo dienas.
7. Kaip įforminami rezultatai?
· Parengiamas inventorizacijos aprašas pagal nustatytą formą.
· Jį pasirašo komisijos nariai ir atsakingas apskaitos darbuotojas.
· Patvirtintas dokumentas per 5 darbo dienas pateikiamas Aplinkos ministerijai.
8. Kas vyksta po pateikimo? Ministerijos darbuotojas per 2 darbo dienas perduoda duomenis Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui registruoti finansinėje apskaitoje.
Šis dokumentas:
· Nekeičia miškų valdymo politikos.
· Nenumato naujų teisių ar pareigų visuomenei.
· Yra vidinė apskaitos ir kontrolės procedūra, skirta užtikrinti, kad Urėdijos apskaitoje esantys duomenys sutaptų su valstybės registrais ir kad finansinėje apskaitoje būtų naudojami tikslūs duomenys.
Kas svarbiausia vadovybei?
· Inventorizacija turi būti atlikta kasmet iki vasario 10 d.
· Būtina naudoti oficialius NT registro ir Miškų kadastro duomenis.
· Visi neatitikimai turi būti dokumentuojami ir operatyviai taisomi.
· Rezultatai turi būti laiku pateikti ministerijai ir finansinei apskaitai.
Mokesčių administravimas
Pakeistas Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, kodų sąrašas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-57/1B-160 „Dėl Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 05 27.
Pakeitimų paaiškinimai
Iš esmės yra tik du pakeitimai.
1. Pervadinamas vienas skyriaus pavadinimas. Iki 2026 05 26 skyrius vadinasi „Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos“, nuo 2026 05 27 jis vadinasi „Valstybinio kelių fondo lėšos“.
Tai yra pavadinimo pakeitimas. Esami įmokų kodai dėl šio pakeitimo savaime nesikeičia.
2. Įvedamas naujas įmokos kodas 7930. Į sąrašą įtraukiamas naujas punktas: Mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, mokamas už ankstesnį nesumokėtą laikotarpį.
Kitaip tariant:
- jeigu mokamas įprastas mokestis už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones, toliau naudojamas esamas kodas 7820;
- jeigu mokama už ankstesnius laikotarpius susidariusią skolą (nesumokėtą mokestį), nuo 2026 05 27 reikės naudoti naują kodą 7930.
TAR, 2026 05 25, Identifikacinis kodas 2026-08719.
VMI teikia rekomendaciją Dėl PLN204A formos pildymo
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2026 05 28.
VMI primena, kad investicinę sąskaitą reikia deklaruoti iki 2026 m. birželio 1 d.
Investicine sąskaita gali būti gyventojo jau turima arba naujai atidaryta sąskaita finansų įstaigoje ar pas mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ar užsienyje, tačiau joje esančios lėšos turi būti naudojamos tik investicijoms į teisės aktuose numatytus finansinius produktus.
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2026 05 21.
VMI teikia seminaro „PVM taikymas: grožio procedūros ar medicininės paslaugos“ dalijamąją medžiagą
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2026 05 28.
Pakeistos Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. VA-147 „Dėl Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklių patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 05 30, 2026 06 01 ir 2026 07 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Bendras pakeitimų tikslas – mažinti viešai skelbiamų mokesčių mokėtojų duomenų apimtį ir suderinti taisykles su nauja valstybės informacinių sistemų reguliavimo terminologija.
1. Atnaujinamos nuorodos į registrus ir informacines sistemas. Pakeičiami Taisyklių 4.2 ir 4.3 punktai. Vietoje ankstesnės formuluotės apie „registrus ar informacines sistemas“ naudojama platesnė ir naujesnė terminija: registrų informacinės sistemos; valstybės informacinės sistemos; kitos informacinės sistemos. Papildomai aiškiai nurodoma Mokesčių mokėtojų registro ir mokesčių administravimo informacinė sistema. (įsigalioja 2026 07 01).
2. Nebelieka teisės teikti informaciją centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Panaikinamas 6.5 punktas, kuris leido informaciją teikti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kiek tai susiję su jam perduotu mokestinių nepriemokų išieškojimu (įsigaliojimas 2026 06 01).
3. VMI nebeskelbs juridinių asmenų, turinčių mokestinę nepriemoką. Panaikinamas 17.3 punktas, pagal kurį VMI interneto svetainėje buvo skelbiama informacija apie juridinius asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką pagal centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus kriterijus (įsigalioja 2026 05 30).
4. Nebebus skelbiami Mokesčių mokėtojų registro duomenys pagal 18 punktą. Panaikinamas visas 18 punktas. Iki šiol jis numatė VMI svetainėje skelbti įvairius Mokesčių mokėtojų registro duomenis apie juridinius asmenis, užsienio subjektus, filialus, atstovybes ir kt. (įsigalioja 2026 07 01).
5. Patikslinami atsisakymo teikti informaciją pagrindai. Kadangi panaikintas 6.5 punktas, atitinkamai pakeičiami 20.2 papunktis ir 21 punktas. Iš jų pašalinamos nuorodos į buvusį 6.5 punktą (įsigalioja 2026 06 01).
TAR, 2026 05 29, Identifikacinis kodas 2026-09338.
SoDra
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2026 07 01 pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais
Dokumento paaiškinimai
Šis dokumentas nuo 2026 07 01 panaikina seną 2004 m. Vyriausybės nutarimą Nr. 1656, kartu panaikina visus jo pakeitimus, bet savaime dar nereiškia, kad nebeliks nedarbo ar dalinio darbo išmokų. Tai yra perkelta į kitą dokumentą (žr. žemiau).
TAR, 2026 05 19, Identifikacinis kodas 2026-08373.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė patvirtino:
1. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus;
2. Dalinio darbo išmokų nuostatus.
Įsigalioja 2026 07 01.
Dokumento paaiškinimai
Šio dokumento esmė yra ne naujų socialinių garantijų sukūrimas, o detalus procedūrų reglamentavimas po Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimų.
NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATAI
1. Nustatoma minimali nedarbo išmoka nuo 2026 07 01. Dokumente numatyta pereinamoji tvarka: jei iki 2026 06 30 paskirta nedarbo išmoka yra mažesnė už įstatyme nustatytą minimalų dydį, „Sodra“ ją perskaičiuos.
Praktinė reikšmė: dalis jau gaunančių nedarbo išmoką asmenų gali sulaukti išmokos padidinimo; perskaičiavimas turi būti atliktas iki pirmojo mokėjimo už 2026 m. liepos mėnesį.
2. Sprendimas dėl nedarbo išmokos – per 10 darbo dienų. „Sodra“ sprendimą: skirti išmoką; neskirti išmokos; pratęsti, sustabdyti ar nutraukti mokėjimą turi priimti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikalingų duomenų gavimo.
3. Nedarbo stažas skaičiuojamas naujai apibrėžta tvarka. Nedarbo draudimo stažas: skaičiuojamas mėnesiais; nepilni mėnesiai sumuojami; jei lieka daugiau kaip 15 dienų – laikoma visu mėnesiu. Tai svarbu vertinant, ar asmuo turi reikiamą draudimo stažą nedarbo išmokai gauti.
4. Nedarbo išmokos kintamoji dalis remsis 24 mėnesių pajamomis. Vidutinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal: paskutinių 24 mėnesių laikotarpį, iki užpraeito mėnesio prieš bedarbio statuso įgijimą. Tai reiškia, kad vertinamas pakankamai ilgas pajamų laikotarpis, todėl vieno mėnesio didelės ar mažos pajamos reikšmingai nepakeis rezultato.
5. Perskaičiavimas galimas ir po išmokos paskyrimo. Jeigu vėliau paaiškėja nauji duomenys: išmoka gali būti padidinta; išmoka gali būti sumažinta; gali būti nustatyta permoka ir pradėtas jos išieškojimas.
Jei žmogui priklausė didesnė išmoka, skirtumas išmokamas atgaline data nuo paskyrimo dienos.
6. MMA ir BSI pokyčiai automatiškai keis nedarbo išmoką. Jeigu keisis: minimali mėnesinė alga (MMA); bazinė socialinė išmoka (BSI), nedarbo išmoka bus automatiškai perskaičiuota nuo naujų dydžių įsigaliojimo dienos. Tai reiškia, kad gavėjui nereikės teikti atskiro prašymo.
7. Ilgą darbo stažą sukaupusiems asmenims – papildomi 4 mėnesiai. Asmenims, kurie turi bent 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęstas dar 4 mėnesiams. Tai viena svarbiausių socialinių garantijų vyresnio amžiaus darbuotojams.
8. Griežtesnės pasekmės pažeidus nedarbingumo režimą. Jeigu bedarbis gauna ligos išmoką; pažeidžia gydytojo nustatytą nedarbingumo režimą, nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo dienos.
9. Palankesnė tvarka dėl anksčiau nutrauktų nedarbo išmokų. Naujos pereinamosios nuostatos leidžia: atnaujinti anksčiau nutrauktos išmokos mokėjimą; kai kuriais atvejais nereikalauti iš naujo sukaupti naujos teisės į nedarbo išmoką. Tai aktualu asmenims, kurių išmokos mokėjimas buvo nutrauktas iki visiško išmokos laikotarpio pabaigos.
DALINIO DARBO IŠMOKOS
Ši dalis reglamentuoja išmokas darbuotojams, kuriems dėl ekonominių priežasčių sumažinamas darbo laikas.
1. Kaip apskaičiuojama dalinio darbo išmoka?
Išmoka susideda iš: pastovios dalies (15 % tuo metu galiojančios MMA), kintamos dalies (45 % darbuotojo vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Galutinis dydis perskaičiuojamas proporcingai darbo laiko sumažinimui, tačiau bendra išmoka negali viršyti 50 % nedarbo išmokos dydžio.
2. Darbdaviai turės pagrįsti ekonomines problemas. Norint gauti dalinio darbo išmokas darbuotojams, darbdavys turi pateikti: finansines ataskaitas; duomenis apie sumažėjusią apyvartą; įrodymus apie konsultacijas su darbo taryba ar profesine sąjunga; kitus ekonomines priežastis pagrindžiančius dokumentus.
3. Labai konkretūs terminai. Procedūra nustatyta gana greita: „Sodros“ teritorinis skyrius įvertina dokumentus – 3 d.d., fondo taryba pateikia išvadą – 5 d.d., priimamas galutinis sprendimas – 3 d.d., darbdavys įveda dalinį darbą – 2 d.d.
4. Kada dalinio darbo išmoka stabdoma? Mokėjimas stabdomas darbuotojui susirgus ir gavus teisę į ligos išmoką. Atnaujinamas pasibaigus nedarbingumui. Nutraukiamas: pasibaigus darbo santykiams; panaikinus dalinį darbą; darbdaviui iškėlus nemokumo bylą.
Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. V-427 „Dėl skolų pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) (pakeista preambulė, o Įsakymu patvirtintos Skolų pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo taisyklės išdėstytos nauja redakcija)
Pakeitimai įsigalioja 2026 05 28.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 05 28 keičiasi ne tik pats taisyklių tekstas, bet ir visa skolų pripažinimo beviltiškomis logika – taisyklės tampa platesnės, aiškesnės ir daug labiau automatizuotos.
Svarbiausi pokyčiai
1. Taisyklės bus taikomos daug platesniam skolų ratui. Iki šiol taisyklės buvo skirtos tik VSDF („Sodros“) įmokoms, baudoms, delspinigiams, palūkanoms.
Nuo 2026 05 28 jos bus taikomos ir PSD įmokoms, kitoms administruojamoms įmokoms, vaikų išlaikymo išmokų skoloms, Garantinio fondo atgręžtiniams reikalavimams.
Tai reiškia, kad daugiau skolų rūšių galės būti pripažįstamos beviltiškomis ir nurašomos.
2. Atsiranda galimybė nurašyti skolą suėjus senaties terminui. Seniau taisyklės aiškiai nurodė, kad jos NETAIKOMOS skoloms, kurioms suėjo išieškojimo senatis.
Naujoje redakcijoje senatis tampa atskiru pagrindu skolą pripažinti beviltiška. Svarbiausia: jei 5 metus nepavyko išieškoti skolos, ir per tą laiką beveik negauta pajamų, skola gali būti pripažinta beviltiška.
3. Labai sumažėja terminai, po kurių skola gali būti nurašoma. Anksčiau, kai nerandama turto, reikėjo laukti 5 metus nuo paskutinių įmokų priskaičiavimo.
Dabar pakaks 36 mėnesių (3 metų). Tai reiškia:, kad skolos galės būti nurašomos daug greičiau.
4. Gerokai padidinamos „mažų skolų“ ribos. Iki šiol, jei išieškojimo išlaidos didesnės už skolą, fiziškai buvo galima nurašyti iki 30 Eur skolą.
Nuo 2026 riba padidinama iki 125 Eur. Tai reiškia, kad smulkios skolos bus daug dažniau nurašomos automatiškai.
5. Atsiranda labai konkretūs automatiniai kriterijai. Naujoje redakcijoje atsiranda aiškūs techniniai kriterijai. Pavyzdžiui: nėra pajamų 12 mėn., pajamos neviršija 3 Eur, nėra NT, nėra darbuotojų, nėra bankroto bylos, nėra draudžiamųjų pajamų.
Senose taisyklėse daug kas buvo vertinama abstrakčiai: „sunki socialinė padėtis“, „reikia valstybės paramos“, „bedarbis“, „pensininkas“ ir pan.
Dabar sistema tampa daug labiau formalizuota ir automatizuojama.
6. Sušvelninamos socialinės padėties vertinimo taisyklės. Seniau reikėjo įrodinėti neįgalumą, gydymo poreikį, bedarbystę, pensinį amžių, socialinės pašalpos gavimą.
Nuo 2026 užtenka, kad žmogui būtų teikiama piniginė socialinė parama, nebūtų reikšmingo turto, beveik nebūtų pajamų.
Tai reiškia, kad procesas tampa paprastesnis socialiai pažeidžiamiems asmenims.
7. Atsiranda taisyklė dėl vienintelio būsto. Naujoje redakcijoje: jei žmogus turi tik paskutinį gyvenamą būstą ir skola neviršija 10 MMA, skola vis tiek gali būti pripažinta beviltiška. Anksčiau tokios aiškios apsaugos nebuvo.
8. Nebereikės tiek daug dokumentų ir centrinių sprendimų. Seniau teritorinis skyrius rinkdavo išvadas, viskas keliaudavo į Fondo valdybą, sprendimus priimdavo centras, procedūra buvo gana sunki.
Nuo 2026 daug sprendimų priims teritorinio skyriaus direktoriaus pavaduotojas, daug duomenų bus tikrinama automatiškai IS sistemose. Tai reiškia, kad procesas taps greitesnis ir mažiau biurokratinis.
9. Trumpėja pakartotinio kreipimosi terminas. Iki šiol pakartotinai dėl tos pačios skolos buvo galima kreiptis tik po 3 metų. Nuo 2026 - po 1 metų.
10. Atsiranda aiškus reglamentavimas dėl mirusio asmens skolų. Naujoje redakcijoje aiškiai numatyta: jei fizinis asmuo mirė ir nėra iš ko padengti skolos, prievolė pasibaigia.
11. Skolininkai bus informuojami per EGAS. Naujoje redakcijoje atsiranda informavimas per EGAS, įspėjimai dėl socialinio draudimo stažo neįskaitymo, elektroninis pranešimų modelis.
Fondo valdybos direktoriaus 2014 07 10 įsakymas Nr. V-427 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 05 27, Identifikacinis kodas 2026-09010.
„Sodra“ dalinasi svarbiausia informacija apie savarankiškai dirbančių gyventojų įmokas ir socialines garantijas
„Sodros“ informacija, 2026 05 20.
„Sodra“ atsako į klausimą: kai žmogus, dirbantis savarankiškai ar pats mokantis PSD įmokas, sumoka įmokas „Sodrai“, kam jos panaudojamos pirmiausia
„Sodros“ informacija, 2026 05 27.
Švietimas ir švietimo įstaigos. Bendrasis ugdymas
Nacionalinės švietimo agentūros direktorius patvirtino:
1. Veiksmų seką (algoritmą) egzamino vykdymo centro administratoriui dėl valstybinio brandos egzamino dalies vykdymo paskelbus oro pavojų;
2. Veiksmų seką (algoritmą) vykdytojui dėl valstybinio brandos egzamino pirmosios dalies vykdymo paskelbus oro pavojų;
3. Veiksmų seką (algoritmą) vykdytojui dėl valstybinio brandos egzamino antrosios dalies vykdymo paskelbus oro pavojų;
4. Veiksmų seką (algoritmą) kandidatui dėl valstybinio brandos egzamino dalies vykdymo paskelbus oro pavojų.
Įsakymas įsigalioja 2026 m. gegužės 29 d.
Dokumento paaiškinimai
Dokumento esmė – nustatyti, kaip elgtis valstybinių brandos egzaminų metu, jei paskelbiamas oro pavojus (geltonas arba raudonas signalas). Naujasis NŠA algoritmas nustato, kad oro pavojaus metu brandos egzaminai sustabdomi tik esant raudonam signalui, visi vyksta į priedangą, o pavojui pasibaigus egzaminas tęsiamas pratęsiant jo laiką; jei kandidatas negali ar nenori tęsti, jam numatyta galimybė kreiptis dėl pakartotinės sesijos.
Jei paskelbiamas GELTONAS signalas
· Egzaminas nenutraukiamas.
· Vykdytojai ir kandidatai tik informuojami apie signalą.
· Egzamino vykdymas tęsiamas įprastai.
Jei paskelbiamas RAUDONAS signalas iki egzamino
· Kandidatai turi vykdyti civilinės saugos nurodymus ir vykti į priedangą.
· Pasibaigus pavojui: atvyksta į egzamino centrą, arba gali prašyti egzaminą laikyti pakartotinėje sesijoje.
Jei kandidatas jau yra egzamino centre:
· visi vyksta į priedangą;
· po pavojaus pakartotinai tikrinami asmens dokumentai.
Jei RAUDONAS signalas paskelbiamas egzamino metu
· Kandidatai palieka darbo vietas ir eina į priedangą.
· Negalima kalbėti apie egzamino turinį.
· Egzamino medžiaga lieka saugoma pagal nustatytą tvarką.
· Pasibaigus pavojui visi grįžta į egzamino patalpas.
Kas vyksta su egzamino laiku?
Po grįžimo:
· egzaminas tęsiamas;
· prie egzamino laiko pridedama tiek laiko, kiek truko pertrauka dėl oro pavojaus.
Jei kandidatas nebegrįžta į egzaminą
Kandidatas gali:
· tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui;
· netęsti egzamino ir pateikti darbą vertinimui;
· netęsti egzamino ir per 2 darbo dienas pateikti prašymą mokyklos vadovui laikyti egzaminą pakartotinėje sesijoje.
Galutinį sprendimą dėl galimybės laikyti pakartotinėje sesijoje priima Nacionalinės švietimo agentūros direktorius.
Ką turi daryti egzamino centro darbuotojai?
· Nedelsdami informuoti kandidatus ir vykdytojus apie signalą.
· Organizuoti visų išvykimą į priedangą pagal mokyklos ekstremaliųjų situacijų planą.
· Užtikrinti, kad būtų laikomasi egzamino konfidencialumo.
· Pasibaigus pavojui organizuoti grįžimą ir egzamino tęsimą.
Pakeistas Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-1187 „Dėl Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 05 29.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimai susiję tik su situacijomis, kai egzamino metu paskelbiamas oro pavojus. Tai yra techninis ir saugumo pobūdžio pakeitimas, susijęs išimtinai su egzaminų vykdymu oro pavojaus metu; kitų brandos egzaminų laikymo, vertinimo ar registravimo taisyklių šis pakeitimas nekeičia.
Kas keičiasi nuo 2026 05 29?
1. Atsiranda teisė perlaikyti egzamino I dalį, jei ją sutrukdė oro pavojus. Įtrauktas naujas 29.8 papunktis. Jei pagrindinės sesijos metu:
- dėl paskelbto oro pavojaus egzamino I dalis buvo atidėta į pakartotinę sesiją Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) sprendimu; arba
- egzaminas buvo pradėtas, bet nutrauktas dėl oro pavojaus,
kandidatas per 2 darbo dienas gali pateikti prašymą ir laikyti I dalį pakartotinėje sesijoje.
Tokiu atveju pagrindinėje sesijoje atlikta užduotis nebus vertinama.
2. Tokia pati teisė atsiranda ir dėl egzamino II dalies. Naujas 31.5 papunktis nustato analogišką tvarką egzamino II daliai. Jeigu II dalies vykdymas buvo atidėtas ar nutrauktas dėl oro pavojaus, kandidatas gali ją laikyti pakartotinėje sesijoje, o pagrindinės sesijos atliktis nebus vertinama.
3. Kandidatai privalės būti supažindinti su veiksmų tvarka oro pavojaus atveju. Įtrauktas naujas 31¹ punktas. Mokyklos ar bazinės mokyklos paskirti asmenys turės nedelsdami supažindinti kandidatus su NŠA direktoriaus patvirtinta veiksmų seka, kaip elgtis paskelbus oro pavojų egzamino metu.
4. NŠA direktoriui suteikiami aiškūs įgaliojimai priimti sprendimus. Įtrauktas naujas 46¹ punktas. Nacionalinės švietimo agentūros direktorius priima sprendimus dėl egzaminų vykdymo oro pavojaus metu ir šiuos sprendimus skelbia NECIS informacinėje sistemoje.
5. Nustatyta, kas vyksta, jei oro pavojus paskelbiamas egzamino metu. Naujas 118¹ punktas reglamentuoja procedūrą. Jei egzamino vykdymas nutraukiamas dėl oro pavojaus: kandidatai vykdytojų nurodymu palieka patalpą; grįžta tik tada, kai oro pavojus atšaukiamas; veikia pagal NŠA patvirtintą tvarką.
Jeigu pertrauka užtrunka ilgiau negu egzaminui skirtas laikas, NŠA direktorius gali: nutraukti egzamino vykdymą; visiems kandidatams perkelti egzaminą į pakartotinę sesiją.
TAR, 2026 05 28, Identifikacinis kodas 2026-09066.
Viešieji pirkimai
Viešųjų pirkimų tarnyba parengė praktinį įrankį „Inovacijos kelias nuo problemos iki galimo sprendimo“
Viešųjų pirkimų tarnybos informacija, 2026 05 28.
Kiti
Pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 310, 324 ir 385 straipsniai:
310 straipsnis. Nuosprendžio nuorašų įteikimas;
324 straipsnis. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje;
385 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties nuorašų įteikimas.
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimų esmė tokia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (vaiko teisių apsaugos institucija) privalės būti informuojama apie galutinius teismų sprendimus bylose, susijusiose su smurtu prieš vaiką arba smurtu artimoje aplinkoje, kurioje gyvena vaikas.
1. BPK 310 straipsnio pakeitimas (pirmosios instancijos nuosprendis). Į 310 straipsnį įtraukiama nauja 4 dalis, pagal kurią, kai įsiteisėja nuosprendis byloje dėl:
- tėvų, įtėvių, globėjų ar rūpintojų nusikalstamos veikos prieš vaiką,
- kartu su vaiku gyvenančio asmens nusikalstamos veikos prieš vaiką,
- nusikalstamos veikos, turinčios smurto artimoje aplinkoje požymių, kai aplinkoje gyvena vaikas,
įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašas per 5 dienas turi būti išsiųstas vaiko teisių apsaugos institucijai.
2. BPK 324 straipsnio pakeitimas (apeliacinės instancijos sprendimai). Pakeičiama 324 straipsnio 11 dalis ir nustatoma, kad, kai apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį ar nutartį tokiose bylose dėl vaiko ar smurto artimoje aplinkoje, nutarties arba nuosprendžio nuorašas taip pat turi būti išsiųstas vaiko teisių apsaugos institucijai per 5 dienas nuo paskelbimo.
Taigi informavimas bus užtikrinamas ne tik po pirmosios instancijos nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ir po apeliacinio proceso sprendimų.
3. BPK 385 straipsnio pakeitimas (kasacinės instancijos nutartys). 385 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi: jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priima nutartį tokio pobūdžio byloje, nutarties nuorašas per 5 dienas nuo paskelbimo turi būti išsiųstas vaiko teisių apsaugos institucijai.
Taigi, nuo 2026 06 01 Vaiko teisių apsaugos tarnyba automatiškai gaus informaciją apie galutinius teismų sprendimus bylose, kuriose nukentėjęs vaikas, smurtavo tėvai, globėjai ar kartu gyvenantys asmenys, nustatyti smurto artimoje aplinkoje požymiai ir aplinkoje gyvena vaikas.
Tarnybai nebereikės pačiai atskirai kreiptis dėl tokių sprendimų gavimo. Tai sudarys galimybę greičiau įvertinti vaiko saugumo situaciją, taikyti apsaugos priemones, organizuoti pagalbą šeimai ar vaikui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 05 21, Identifikacinis kodas 2026-08554.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nusprendė, kad Gamtinės dujos nuo 2026 07 01 visiems buitiniams vartotojams brangs po 4 centus už kubinį metrą, tačiau pastovioji kainos dalis liks ta pati (priklausomai nuo grupės)
Nuo 2026 07 01 gyventojams brangsta visuomeninis elektros tiekimas
Nuo šių metų pradžios galioja dvi tarifų lentelės: įprastiems ir pažeidžiamiems visuomeninio tiekimo vartotojams.
Įprastiems klientams žemos įtampos tinkle populiariausias „Standartinis“ vienos laiko zonos planas kainuos 24 centus vietoj dabartinių 22 centų.
Pažeidžiamiems vartotojams „Standartinio“ plano kaina vienoje laiko zonoje bus 20 centų vietoj dabartinių 18 centų.
Registrų centras atsako į dažniausiai užduodamus klausimus dėl duomenų atskleidimo
Registrų centro informacija, 2026 05 27.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, kokia yra šalmo dėvėjimo tvarka
Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo dėvėti šalmą. Jei elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalo suteikti jos nuomotojas. Taip pat šalmai privalomi jaunesniems nei 18 metų dviratininkams, paspirtukininkams ir riedlentininkams.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informacija, 2026 05 27.
SADM primena: vaiko pinigai gali būti mokami iki 23 metų, jeigu jaunas žmogus ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, 2026 05 27.
Mokestinių ginčų komisija primena, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus veiksmu ar sprendimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka
Pasibaigus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaravimo laikotarpiui, daliai gyventojų vis dar kyla klausimų dėl apskaičiuoto mokėtino GPM, nepritaikytų lengvatų, grąžintinos mokesčio sumos dydžio.
Mokestinių ginčų komisijos informacija, 2026 05 20.