Apskaita biudžetinėse įstaigose
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis papildyta 3 punktu:
„23 straipsnis. Valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės bei dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus priežiūros ar valdymo organo sudarymas
1. Valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti:
...
3) darbuotojų atstovai kolegialiame valdymo organe (ne mažiau kaip 1/5 valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vienas), atitinkantys šio straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius reikalavimus, šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atranką inicijuojančio subjekto nustatytus specialiuosius reikalavimus ir šio straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytus nepriklausomumo reikalavimus.
...“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 11 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Kas konkrečiai keičiasi nuo 2026 11 01?
Į valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių valdybas privalės būti įtraukiami darbuotojų atstovai.
Naujas reikalavimas:
- darbuotojų atstovai turės sudaryti ne mažiau kaip 1/5 valdybos narių skaičiaus;
- tačiau jų turi būti ne mažiau kaip vienas, net jei 1/5 būtų mažesnė už vieną narį;
- darbuotojų atstovai turės atitikti bendruosius valdybos narių reikalavimus, specialiuosius atrankos reikalavimus, dalį nepriklausomumo reikalavimų.
Praktinis poveikis. Jeigu bendrovės valdybą sudaro: 5 nariai - bent 1 turi būti darbuotojų atstovas, 7 nariai - bent 2 darbuotojų atstovai, 10 narių - bent 2 darbuotojų atstovai.
Pereinamosios nuostatos. Valdybos, kurios bus suformuotos iki 2026 10 31, galės dirbti iki savo kadencijos pabaigos.
Naujas darbuotojų atstovų reikalavimas bus taikomas tik toms valdyboms, kurios bus formuojamos nuo 2026 11 01.
TAR, 2026 06 29, Identifikacinis kodas 2026-11234.
Asmens duomenų apsauga
Pakeistas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 1T-84(1.12.E) „Dėl Išankstinių konsultacijų teikimo taisyklių patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 15.
Pakeitimų paaiškinimai
Kas keičiasi nuo 2026 07 15?
1. Nebereikės pridėti atstovavimą patvirtinančių dokumentų.
Iki šiol, jei prašymą VDAI teikė įgaliotas asmuo, reikėjo pridėti įgaliojimą arba jo kopiją.
Nuo 2026 07 15 prašymą vis dar galės pasirašyti vadovas arba įgaliotas asmuo, tačiau prie prašymo nebereikės pridėti atstovavimą patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų.
2. VDAI vertinimo akcentas tampa aiškesnis.
Anksčiau buvo nurodyta, kad VDAI vertina: numatomą duomenų tvarkymą, technines ir organizacines priemones, apsaugos priemones.
Nuo 2026 07 15 VDAI aiškiai vertins: ar duomenų valdytojas tinkamai nustatė rizikas; ar pakankamai jas sumažino; ar pasirinktos priemonės yra pakankamos.
Praktinė reikšmė: didesnis dėmesys bus skiriamas ne pačiam duomenų tvarkymo aprašymui, o rizikos valdymui po PDAV atlikimo.
3. Pakeičiama VDAI sprendimų seka ir formuluotės.
Iki šiol sprendimų išdėstymas buvo: tvarkymas atitinka BDAR; VDAI naudojasi savo įgaliojimais; tvarkymas pažeistų BDAR ir pateikiamos rekomendacijos.
Nuo 2026 07 15: tvarkymas atitinka BDAR; tvarkymas pažeistų BDAR ir pateikiamos rekomendacijos; VDAI naudojasi BDAR 58 straipsnio įgaliojimais.
Papildomai atsiranda formuluotė „kai taikoma“, reiškianti, kad ne visais atvejais bus vertinamos techninės ir organizacinės priemonės.
Praktinė reikšmė: daugiau redakcinis ir struktūrinis pakeitimas, o ne procedūros esmės pakeitimas.
4. Pasikeičia teismas, kuriam skundžiami VDAI veiksmai. Iki šiol skundai buvo teikiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nuo 2026 07 15 skundai teikiami Regionų administraciniam teismui.
Praktinė reikšmė: pasikeičia tik institucijos pavadinimas dėl teismų sistemos reformos.
Didžiausias pokytis – visiškai nauja prašymo forma.
Senoji forma buvo labai išsami (apie 18 puslapių).
Naujoji forma sutrumpinta iki maždaug 4 puslapių; orientuota į trumpą planuojamo tvarkymo aprašymą, tvarkymo tikslus, naudojamas priemones, nustatytas rizikas, rizikų mažinimo priemones, likutinę riziką, kurios pašalinti nepavyksta.
Praktinė reikšmė: prašymo rengimas taps žymiai paprastesnis; pagrindiniu dokumentu taps ne pati forma, o atliktas PDAV (Poveikio duomenų apsaugai vertinimas).
VDAI tikisi gauti ne ilgus aprašymus, o aiškų atsakymą: kokia rizika nustatyta, kokios priemonės taikomos, kokia rizika lieka po priemonių įgyvendinimo.
TAR, 2026 06 30, Identifikacinis kodas 2026-11325.
Darbas
Pakeistas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas
Pakeitimai įsigalioja 2026 11 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 11 01 įsigalioja gana platus Darbo kodekso pakeitimų paketas, tačiau praktiškai svarbiausi pokyčiai yra žemiau išvardinti.
Didesnė sutarties laisvė aukštas pajamas gaunantiems darbuotojams – jei atlyginimas siekia bent 2 VDU, darbo sutartyje bus galima plačiau nukrypti nuo kai kurių DK taisyklių, išlaikant darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą.
Ilgesnis išbandymo laikotarpis aukštas pajamas gaunantiems darbuotojams – iki 6 mėn. vietoj 3 mėn.
Plečiamos darbuotojų teisės į lankstesnį darbą – daugiau garantijų dėl ne viso darbo laiko, darbo režimo ir nuotolinio darbo tėvams bei slaugantiems artimuosius.
Tikslinamos drausminių pažeidimų ir atleidimo procedūros – aiškesni terminai ir reikalavimai darbuotojo pasiaiškinimui.
Keičiasi atleidimas darbdavio valia – išlieka 6 VDU išeitinė, tačiau atsiranda reikalavimas turėti pagrįstą priežastį.
Valstybės sektoriuje dirbantiems tėvams, auginantiems vaiką iki 3 metų, išlieka 32 val. savaitė išsaugant visą atlyginimą, tačiau nuostata patikslinama.
Jeigu prieš šventinę dieną darbo laiko sutrumpinti neįmanoma, už tą valandą turės būti mokama kaip už viršvalandžius.
Stiprinama profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų apsauga nuo darbdavio poveikio ar trukdymo jų veiklai.
Keičiasi kolektyvinių darbo ginčų ir streikų reguliavimas – atnaujinamos tarpininkavimo, streikų organizavimo ir ginčų nagrinėjimo taisyklės.
Patikslinamos nuostatos dėl atsiskaitymo su darbuotoju ir delspinigių už pavėluotus mokėjimus.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 29, Identifikacinis kodas 2026-11231.
Pakeisti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 1 ir 12 straipsniai
1. Pakeista 1 straipsnio 1 dalis:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, veiklos vertinimą, skatinimą, materialines pašalpas, taip pat įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, tarybos narių susirinkimo, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, tarpininkų, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, (toliau kartu – komisijos) pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygį už darbą.
...”.
2. Pakeista 12 straipsnio 1 dalis:
„12 straipsnis. Komisijos nario atlygio dydžiai ir jų nustatymas
1. Komisijos nario ar tarpininko atlygio už darbą komisijoje dydis nustatomas už vieną komisijos posėdyje dirbtą valandą ir diferencijuojamas pagal komisijos veiklos pobūdį:
1) jeigu komisija priima sprendimus, kuriuos vykdyti privalo valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti juridiniai ar (ir) fiziniai asmenys ir kuriuos pakeisti arba panaikinti gali tik pati komisija arba teismas, komisijos nariui nustatomas 0,005–0,011 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlygis;
2) jeigu komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus (teikia išvadas, pasiūlymus), komisijos nariui ar tarpininkui nustatomas 0,004–0,01 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlygis.
...“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 11 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimai susiję tik su komisijų narių ir tarpininkų atlygiu už darbą. Pagrindinės naujovės:
1. Išplečiamas įstatymo taikymas komisijoms. Įstatymo 1 straipsnyje prie komisijų, kurių narių atlygis reglamentuojamas šiuo įstatymu, papildomai įtraukiami:
- tarybos narių susirinkimai;
- tarpininkai (kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų tarpininkai).
Tai reiškia, kad šių asmenų atlygis nuo 2026 11 01 bus nustatomas pagal šį įstatymą.
2. Nustatomas tarpininkų atlygio dydis. Iki šiol 12 straipsnis reglamentavo tik komisijų narių atlygį, o nuo 2026 11 01 aiškiai nustatomas ir tarpininkų atlygis. Jis bus mokamas už faktiškai dirbtą valandą komisijos posėdyje ar tarpininkavimo procese ir priklausys nuo atliekamų funkcijų pobūdžio:
- 0,005–0,011 bazinio dydžio už valandą – jei komisija priima privalomus vykdyti sprendimus;
- 0,004–0,010 bazinio dydžio už valandą – jei komisija ar tarpininkas teikia rekomendacijas, išvadas ar pasiūlymus.
3. Pereinamoji nuostata. Jeigu tarpininkavimo procesas kolektyviniame darbo ginče buvo pradėtas iki 2026 10 31, atlygis už jį bus mokamas pagal senąją tvarką, net jei darbas tęsis po 2026 11 01.
TAR, 2026 06 29, Identifikacinis kodas 2026-11232.
SoDra
Pakeisti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 ir 23 straipsniai
1. Pakeista 5 straipsnio 3 dalis:
„5 straipsnis. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos
...
3. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:
1) motinystės – apdraustajam asmeniui nėštumo ir gimdymo atostogų metu arba nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, arba 30 kalendorinių dienų atostogų, darbdavio suteiktų įmotėms pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 132 straipsnio 2 dalį, metu, jeigu įmotei anksčiau nebuvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos tam pačiam vaikui prižiūrėti arba jeigu įvaikintas ne sutuoktinio vaikas;
2) tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu arba tėvystės laikotarpiu, arba tėvystės atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalį, metu, jeigu įtėviui anksčiau nebuvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos tam pačiam vaikui prižiūrėti arba jeigu įvaikintas ne sutuoktinio vaikas;
3) vaiko priežiūros – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, arba vaiko priežiūros laikotarpiu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, metu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo vaiko priežiūros išmokos tam pačiam vaikui prižiūrėti arba jeigu įvaikintas ne sutuoktinio vaikas.
...“.
2. Pakeista 23 straipsnio 5 dalis:
„23 straipsnis. Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė
...
5. Apdraustojo asmens, turinčio teisę į vaiko priežiūros išmoką, vaikui teisės aktų nustatyta tvarka nustačius laikinąją ar nuolatinę globą ar apdraustajam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, teismo sprendimu apribojus tėvų (tėvo ar motinos) valdžią arba apdraustąjį asmenį teismo nutartimi atleidus ar nušalinus nuo globėjo pareigų, ši išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas kitą dieną po laikinosios globos nustatymo kitam globėjui arba teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos, jeigu teismas nenutaria jų vykdyti skubiai, Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.
5. Apdraustojo asmens, turinčio teisę į vaiko priežiūros išmoką, vaikui valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu nustačius laikinąją globą ar teismo nutartimi – nuolatinę globą arba apdraustąjį asmenį, globojantį vaiką, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu ar teismo nutartimi atleidus ar nušalinus nuo globėjo pareigų, ši išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimo priėmimo dienos arba nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ar nuo teismo nutartyje nurodytos datos (skubaus vykdymo atveju – nuo nutarties vykdymo pradžios) Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 11 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Pagrindinis pakeitimų tikslas – pakoreguoti išmokų skyrimo taisykles įvaikinimo atvejais ir aiškiau reglamentuoti vaiko priežiūros išmokos nutraukimą globos pasikeitimo atvejais.
1. Keičiasi motinystės ir tėvystės išmokų skyrimas įtėviams. Iki 2026 10 31 galiojančioje redakcijoje motinystės ir tėvystės išmokos įtėviams buvo skiriamos tik tuo atveju, jeigu:
- įtėviui ar įmotei anksčiau nebuvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos tam pačiam vaikui, arba
- buvo įvaikintas ne sutuoktinio vaikas.
Nuo 2026 11 01 ši sąlyga supaprastinama:
- motinystės ir tėvystės išmokos įmotei ar įtėviui bus siejamos tik su tuo, kad įvaikintas ne sutuoktinio vaikas;
- reikalavimo, kad įmotė ar įtėvis anksčiau nebūtų gavę atostogų ar išmokų tam pačiam vaikui, nebelieka.
2. Vaiko priežiūros išmokos taisyklės iš esmės nesikeičia.
Vaiko priežiūros išmokos atveju išlieka dabar galiojanti nuostata:
- jeigu įmotė ar įtėvis jau buvo gavę vaiko priežiūros išmoką už tą patį vaiką, pakartotinai ji neskiriama;
- išmoka gali būti skiriama, jeigu įvaikintas ne sutuoktinio vaikas.
3. Patikslinamas vaiko priežiūros išmokos nutraukimas globos atvejais.
Naujai aiškiai nustatoma, kad vaiko priežiūros išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu vaikui nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa arba globėjas yra atleidžiamas ar nušalinamas nuo globėjo pareigų. Taip pat aiškiai įvardijama, nuo kurios datos išmokos mokėjimas nutraukiamas (nuo VTAS sprendimo dienos, teismo nutarties įsiteisėjimo dienos arba teismo nustatytos datos).
TAR, 2026 06 29, Identifikacinis kodas 2026-11235.