Apskaita
Registrų centras informuoja, kad finansinių ataskaitų dar nepateikė penktadalis įmonių ir organizacijų
Finansines ataskaitas privalo teikti net ir veiklą sustabdžiusios ir apie tai VMI pranešusios įmonės bei organizacijos. Laiku nepateikus finansinės ataskaitos gresia neigiamos pasekmės – rizika netekti paramos, apribotos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, piniginė bauda vadovui ar net juridinio asmens likvidavimas.
Registrų centro informacija, 2026 06 25.
Apskaita biudžetinėse įstaigose
Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1250 „Dėl Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 24.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 06 24 visa tvarka iš esmės perrašoma ir supaprastinama, derinant ją su naujomis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymo nuostatomis.
1. Nebelieka „išardymo ir likvidavimo“ reguliavimo.
Iki 2026 06 23 dokumentas vadinosi „Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašas“
Nuo 2026 06 24 - „Valstybės ir savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ir jo nurašymo tvarkos aprašas“
Tai reiškia, kad akcentas perkeliamas į turto pripažinimą nereikalingu arba netinkamu; turto nurašymą.
Atskiras išardymo ir likvidavimo procesų reglamentavimas iš tvarkos išimamas.
2. Daug paprastesnė turto pripažinimo procedūra.
Senoje redakcijoje buvo daug specialių nuostatų dėl valstybės įmonių, aukštųjų mokyklų, profesinių mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir kt.
Naujoje redakcijoje: turto valdytojas pats inicijuoja procesą; sudaro bent 3 asmenų komisiją arba naudoja inventorizacijos komisiją; komisija pateikia pasiūlymą; vadovas priima sprendimą.
Praktinė nauda - procedūra tampa vienodesnė ir lengviau administruojama.
3. Atsiranda interesų konflikto reikalavimai komisijoms. Naujoje redakcijoje aiškiai nustatyta: komisijos nariai turi laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo; kilus interesų konfliktui privalo nusišalinti; vietoj jų turi būti paskirtas kitas komisijos narys. Ankstesnėje redakcijoje tokių detalių nebuvo.
4. Labai svarbus pokytis – padidinamos vertės ribos.
Valstybės turtas
Iki 2026 06 24 Vyriausybė spręsdavo dėl nurašymo, kai turto likutinė vertė buvo 50000 Eur ir daugiau.
Nuo 2026 06 24 Vyriausybė spręs tik tada, kai vertė 100000 Eur ir daugiau.
Vadinasi, daug daugiau sprendimų galės būti priimama pačių turto valdytojų lygiu.
Savivaldybių turtas
Iki 2026 06 24 savivaldybės taryba spręsdavo dėl kilnojamojo turto, kurio vertė 15000 Eur ir daugiau.
Nuo 2026 06 24 savivaldybės taryba spręs tik kai vertė 50000 Eur ir daugiau.
Vadinasi, savivaldybių administracijos galės daug daugiau nurašymų atlikti pačios.
5. Nebelieka daugelio specialių išimčių. Senoje redakcijoje buvo daug specialių taisyklių dėl: viešųjų geležinkelių infrastruktūros; sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų; valstybinių aukštųjų mokyklų; profesinio mokymo įstaigų; įvairių sutikimų procedūrų.
Naujoje redakcijoje šios detalės išimamos iš bendrojo aprašo ir paliekama tokia nuostata: specialiais atvejais taikomi specialieji įstatymai.
Tai reiškia, kad tvarka tampa trumpesnė ir universalesnė.
6. Keičiasi nurašymo logika. Iki šiol buvo detalus sąrašas, kada turtas gali būti nurašomas: nusidėvėjo; sugedo; neparduotas aukcione; ekonomiškai netikslinga parduoti; sunaikintas ir pan.
Nuo 2026 06 24 tvarka nebekartoja šių atvejų, o tiesiog nukreipia į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymo nuostatas.
7. Supaprastinami sutikimai. Naujoje redakcijoje numatyta bendras principas, kad turto valdytojas gauna institucijos, įgyvendinančios savininko ar dalyvio teises, sutikimą; nebelieka daug atskirų nuostatų įvairioms institucijoms.
Tai ženkliai sumažina administracinę naštą.
8. Dokumentų sąrašas sutrumpinamas ir modernizuojamas. Naujoje redakcijoje: atsisakoma dalies perteklinių dokumentų; daugiau remiamasi VTIPS duomenimis; aiškiau apibrėžiami privalomi priedai ir išvados.
Kas svarbiausia įstaigoms praktikoje?
1. Daugiau sprendimų galės priimti pačios įstaigos: valstybės turto riba didinama nuo 50000 iki 100000 Eur; savivaldybių turto riba didinama nuo 15000 iki 50000 Eur.
2. Procedūra tampa paprastesnė: mažiau specialių išimčių; mažiau institucijų derinimų; aiškesnis komisijos vaidmuo.
3. Tvarka perkeliama prie įstatymo logikos: nebekartojami nurašymo pagrindai; daugiau remiamasi pačiu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymu.
Vertinant iš praktinės pusės, tai yra dereguliavimo ir procedūrų supaprastinimo pakeitimas, kuris turėtų sumažinti dokumentų kiekį ir pagreitinti turto nurašymo procesus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 10 19 nutarimo Nr. 1250 nauja redakcija išdėstyta čia.
TAR, 2026 06 23, Identifikacinis kodas 2026-10769.
Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų įstaigos, ministrų valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijų, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kurių finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“, ir pripažintas netekusiu galios 7.7 papunktis (Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai).
Pakeitimai įsigalioja 2027 01 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Iš centralizuotai aptarnaujamų įstaigų sąrašo išbraukiamas 7.7 papunktis – Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai (juridinio asmens kodas 190997412).
Tai reiškia, kad nuo 2027 01 01 šios įstaigos finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijos nebebus atliekamos centralizuotai Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre (NBFC) pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 126.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 02 07 nutarimas Nr. 126 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 26, Identifikacinis kodas 2026-11135.
Apskaita viešosiose įstaigose
Pakeistas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymas ir jis išdėstytas nauja redakcija
Nauja įstatymo redakcija įsigalioja 2026 07 01.
Naujos redakcijos paaiškinimai
Nuo 2026 07 01 Viešojo sektoriaus darbuotojų registras iš paprasto valstybės registro tampa centralizuota personalo apskaitos informacine sistema, kuri apims beveik visus viešojo sektoriaus darbuotojus, jų pareigybes ir organizacinę struktūrą, o jos valdymą perims Viešojo valdymo agentūra.
1. Keičiasi įstatymo pavadinimas. Buvo Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymas, bus Viešojo sektoriaus darbuotojų registravimo įstatymas.
Tai reiškia, kad įstatymas reglamentuos ne tik patį registrą, bet ir visą registravimo procesą bei informacinę sistemą.
2. Registras tampa informacine sistema. Iki šiol buvo kalbama tiesiog apie valstybės registrą. Nuo 2026 07 01: atsiranda sąvoka Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinė sistema; joje bus registruojami darbuotojai, pareigybės ir organizacinė struktūra; nustatoma registravimo tvarka, terminai ir atsakomybės.
3. Keičiasi registro statusas. Registras buvo laikomas valstybės registru. Registras bus priskiriamas prie kitų registrų rūšies pagal Registro objektų svarbą. Praktikoje daugumai įstaigų tai reikšmingų pasekmių neturės.
4. Labai išsiplečia registruojamų darbuotojų ratas. Tai vienas svarbiausių pakeitimų. Iki 2026 07 01 registre buvo: valstybės politikai; valstybės pareigūnai; valstybės tarnautojai; dalis darbuotojų pagal darbo sutartis; kai kurios viešosios įstaigos ir įmonės; tarnybinius pažeidimus padarę buvę valstybės tarnautojai.
Nuo 2026 07 01 papildomai atsiras: diplomatai; vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; visi valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojai pagal darbo sutartį; biudžetinių įstaigų darbuotojai; regionų plėtros tarybų darbuotojai; viešųjų įstaigų, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 proc. balsų, darbuotojai; visos jų pareigybės.
5. Nebelieka nuostatų apie tarnybinius nusižengimus. Iki šiol registre buvo kaupiami duomenys apie: buvusius valstybės tarnautojus ar pareigūnus, kurie buvo pripažinti padarę tarnybinius nusižengimus ar etikos pažeidimus.
Naujoje redakcijoje tokios nuostatos nebėra. Tai reiškia, kad registras orientuojamas į: darbuotojų apskaitą, pareigybių apskaitą, personalo valdymą, o ne į drausminės istorijos kaupimą.
6. Keičiasi registro valdytojas. Iki šiol registro valdytoja buvo Vidaus reikalų ministerija. Nuo 2026 07 01 registro informacinės sistemos valdytoja ir duomenų valdytoja taps Viešojo valdymo agentūra.
7. Bus kaupiama daugiau duomenų. Nuo 2026 m. registre bus saugoma ne tik informacija apie darbuotojus, bet ir: darbuotojų tarnybos ar darbo eiga; įstaigų struktūra; struktūrinių padalinių pareigybės; pareigybės, nepriklausančios padaliniams.
8. Atsiranda privalomi registravimo terminai
Naujame įstatyme aiškiai nustatyta, kada darbuotojai turi būti įregistruoti: priimtas darbuotojas - per 3 darbo dienas, Įsteigta pareigybė - per 3 darbo dienas, išrinktas politikas - per 5 darbo dienas, užimta laisva politiko vieta - per 5 darbo dienas.
Anksčiau tokių terminų įstatyme nebuvo.
9. Atsiranda nuostatos dėl duomenų teikimo ir atvėrimo. Naujoje redakcijoje pirmą kartą aiškiai nustatoma: kam ir kokiomis sąlygomis duomenys gali būti teikiami; kokiais atvejais duomenys gali būti atveriami pakartotiniam naudojimui; kokiais atvejais duomenys negali būti viešinami dėl saugumo ar privatumo interesų.
10. Keičiasi elektroninių sertifikatų modelis. Iki šiol registro duomenų pagrindu buvo išduodami elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo sertifikatai. Nuo 2026 07 01 bus išduodami darbo arba tarnybiniai pažymėjimai, kuriuose bus integruoti šie sertifikatai.
11. Pereinamasis laikotarpis tęsis iki 2032 metų. Įstaigos, kurios iki 2026 07 01 dar nebus šios sistemos tvarkytojos: darbuotojų duomenis į sistemą perkels palaipsniui; perkėlimo grafiką nustatys Viešojo valdymo agentūra; visas perėjimas turi būti užbaigtas ne vėliau kaip iki 2032 12 31.
Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo nauja redakcija išdėstyta čia.
TAR, 2026 06 26, Identifikacinis kodas 2026-11096.
Pakeistas Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 27.
Pakeitimų paaiškinimai
1. Supaprastinama „pirkimo sutarties“ sąvoka. Nebelieka konkretaus įvardijimo, kad sutartis sudaroma su Nacionaline žemės tarnyba ar Žemės ūkio duomenų centru. Lieka bendras apibrėžimas, kad tai yra sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo, nuomos ar teisių į jį įsigijimo.
2. Atnaujinamos nuorodos į kitus įstatymus. Sąvokų sąraše aiškiau išvardijami susiję įstatymai, papildomai įtraukiamas Miškų įstatymas.
3. Panaikinamos nuorodos į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymą. Vietoje jų tiesiogiai nurodomi centralizuotai valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektai. Tai tikslina išimtis, kada nereikia tam tikrų NŽT procedūrų.
4. Į žemės pirkimo procedūras įtraukiama Valstybinių miškų urėdija. Jei valstybė perka žemę miškui įveisti arba žemę, kurioje yra miško žemė, sprendimus priima ir sutartis sudaro Valstybinių miškų urėdija, o ne Nacionalinė žemės tarnyba. Tai yra svarbiausias praktinis pakeitimas.
5. Patikslinama, kas siunčia kvietimą sudaryti sutartį. Bendru atveju kvietimą siunčia perkančioji organizacija per 3 darbo dienas. Žemės pirkimo valstybės nuosavybėn atvejais taikomos specialios taisyklės.
6. Patikslinama, kas priima galutinį sprendimą dėl žemės įsigijimo. Atsižvelgiant į žemės paskirtį, sprendimą priima: Nacionalinė žemės tarnyba; Žemės ūkio duomenų centras; Valstybinių miškų urėdija; centralizuoto valstybės turto valdytojas.
7. Patikslinama, kas pasirašo pirkimo sutartį. Sutartį pasirašantis subjektas priklausys nuo konkretaus žemės įsigijimo tikslo: NŽT, ŽŪDC, Valstybinių miškų urėdija, centralizuoto valstybės turto valdytojas, arba savivaldybė.
8. Patikslinama įsigyto turto apskaita ir registravimas. Į apskaitą ir Nekilnojamojo turto registrą turės kreiptis tas subjektas, kuris įsigijo turtą (įskaitant ir Valstybinių miškų urėdiją).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 12 13 nutarimas Nr. 1036 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 26, Identifikacinis kodas 2026-11121.
Asmens duomenų apsauga
Pakeistas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 01.
Svarbiausi pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimai daugiausia yra susiję su 2024 m. ES Gigabitinės infrastruktūros reglamento (ES) 2024/1309 įgyvendinimu Lietuvoje. Tai reiškia, kad iš esmės nekeičiami elektroninių ryšių rinkos principai, tačiau atnaujinamas infrastruktūros reguliavimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) funkcijos.
1. Keičiamos ir tikslinamos sąvokos (3 straipsnis).
Nebelieka sąvokos „tinkamos paskirties fizinė infrastruktūra“.
Nebelieka sąvokos „infrastruktūros naudotojas“.
Sąvoka „infrastruktūros valdytojas“ pakeičiama – vietoje „tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros“ vartojama „bendroji fizinė infrastruktūra“.
Patikslinama universaliosios paslaugos sąvoka – aiškiai įtvirtinama, kad jos turi būti teikiamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Papildomos nuorodos į Reglamentą (ES) 2024/1309 ir paaiškinama, kad:
- Reglamento sąvoka „itin didelio pralaidumo tinklas“ atitinka Lietuvos įstatyme vartojamą sąvoką „labai pralaidus elektroninių ryšių tinklas“.
- Reglamento sąvoka „fizinė infrastruktūra“ atitinka „bendrąją fizinę infrastruktūrą“.
2. Plečiamos Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos (9 straipsnis).
RRT papildomai: tampa bendruoju skaitmeninės prieigos punktu; vykdo nacionalinės ginčų sprendimo institucijos funkcijas pagal Reglamentą (ES) 2024/1309.
3. Standartizavimo nuostatų atnaujinimas (12 ir 33 straipsniai). Atnaujinamos nuostatos pagal naują Standartizacijos įstatymą: vietoje konkrečių standartizacijos procedūrų daromos nuorodos į bendrą Standartizacijos įstatymo reguliavimą; nekeičiamas pats reguliavimo turinys – keičiamas teisinis pagrindas.
4. Išplečiama RRT nagrinėjamų ginčų apimtis (34 straipsnis). RRT nagrinės ne tik Elektroninių ryšių įstatymo ginčus, bet ir:
- ginčus, numatytus Reglamente (ES) 2024/1309;
- nustatoma pareiga kitoms institucijoms per ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateikti išvadas dėl tokių ginčų;
- RRT patvirtins atskiras šių ginčų nagrinėjimo taisykles.
5. Naujas 42¹ straipsnis. Atsiranda visiškai naujas reguliavimas dėl:
- elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje;
- nustatomos sąlygos, kada tokie projektai laikomi valstybei svarbiais;
- apibrėžiamas Susisiekimo ministerijos ir RRT vaidmuo tokių projektų įgyvendinime.
6. Iš esmės perrašomas 44 straipsnis. Nauja tvarka dėl:
- elektroninių ryšių infrastruktūros ir bendrosios fizinės infrastruktūros įrengimo koordinavimo;
- informacijos skelbimo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje;
- bendro skaitmeninės prieigos punkto veikimo;
- statinių kategorijų, kurioms gali būti taikomos Reglamento išimtys.
7. Iš esmės perrašomas 45 straipsnis. Prieiga prie bendrosios fizinės infrastruktūros nuo šiol reglamentuojama tiesiogiai pagal Reglamentą (ES) 2024/1309.
Papildomai nustatyta, kad šviesolaidiniam ryšiui parengta pastato infrastruktūra tampa bendrosios dalinės nuosavybės objektu.
Bendras vertinimas. Praktikoje didžiausią poveikį šie pakeitimai turės elektroninių ryšių tinklų operatoriams, infrastruktūros valdytojams, statytojams ir institucijoms, o ne galutiniams elektroninių ryšių paslaugų vartotojams.
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 04 21, Identifikacinis kodas 2026-06393.
Darbas
Valstybinė darbo inspekcija, įsivyravus karštiems orams, primena darbdavių ir darbuotojų pareigas
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 06 26.
Valstybinė darbo inspekcija informuoja, ką privalo daryti darbdavys ir kokios gali būti pasekmės, kilus muštynėms darbe
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 06 22.
Valstybinė darbo inspekcija skelbia atmintines darbdaviui ir darbuotojui dėl psichologinio smurto
Valstybinės darbo inspekcijos informacija.
Valstybinės darbo inspekcijos informacija.
Darbuotojų sauga ir sveikata
Pakeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 24.
Pakeitimų paaiškinimai
Pagrindiniai pokyčiai yra susiję su 5 priedu (sporto medicinos sritimi).
Kas keičiasi nuo 2026 06 24?
1. Plečiama tikrinamų asmenų grupė.
Iki šiol 5 priedas vadinosi „Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarka“. Nuo 2026 06 24 jis pakeičiamas į „Sportininkų ir fizinio aktyvumo pratybas lankančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą“.
Tai reiškia, kad tvarka aiškiai apima ne tik sportininkus, bet ir žmones, kurie lanko įvairias fizinio aktyvumo pratybas (sporto klubus, treniruotes, sveikatingumo užsiėmimus ir pan.).
2. Nustatoma, kas tikrina skirtingas asmenų grupes.
Naujoje 5 priedo redakcijoje aiškiai atskiriama, kad Sporto medicinos gydytojai tikrina aukšto meistriškumo sportininkus; meistriškumo ugdymo ir tobulinimo etapų sportininkus, sportuojančius 8 ir daugiau akademinių valandų per savaitę.
Šeimos gydytojai tikrina: fizinio aktyvumo pratybų dalyvius; pradinio rengimo sportininkus; sportuojančius mažiau nei 8 akademines valandas per savaitę.
Tai yra vienas svarbiausių praktinių pakeitimų.
3. Mokinių sveikatos tikrinime atsiranda sportavimo vertinimas.
Vaikų ir pilnamečių mokinių profilaktinių tikrinimų metu gydytojas turės: paklausti, ar vaikas/mokinys sportuoja arba planuoja sportuoti; prireikus teikti rekomendacijas pagal ligų ir būklių sąrašą, kai fizinis krūvis turi būti ribojamas; sportuojantiems ar planuojantiems sportuoti vertinti EKG, jei tikrinimą atlieka ne sporto medicinos gydytojas.
4. Įvedamas išsamesnis sportininkų sveikatos vertinimas.
Sporto medicinos gydytojas turės: vertinti sveikatos būklę ir funkcinį pajėgumą; vertinti prisitaikymą prie fizinio krūvio pagal sporto šaką; teikti išvadą dėl galimybės sportuoti ir dalyvauti varžybose; nustatyti pakartotinio tikrinimo terminą.
5. Nauja visa 5 priedo redakcija
Pakeitimu visas senasis 5 priedas panaikinamas ir pakeičiamas nauju dokumentu, kuriame nustatoma: sporto šakų klasifikacija pagal krūvio pobūdį; ligų ir patologinių būklių sąrašas, kai sportas ribojamas ar nerekomenduojamas; tikrinimų periodiškumas; privalomų tyrimų apimtys; pažymų išdavimo tvarka.
Išvada
Nuo 2026 06 24 sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo sistema tampa detalesnė ir labiau diferencijuota. Didžiausias pokytis – atskiriami:
aukšto meistriškumo sportininkai, kuriuos tikrina sporto medicinos gydytojai,
fizinio aktyvumo pratybų dalyviai, kuriuos daugeliu atvejų galės tikrinti šeimos gydytojai.
Taip pat mokinių profilaktiniuose patikrinimuose atsiranda pareiga įvertinti sportavimą bei, tam tikrais atvejais, atlikti EKG.
LR sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymas Nr. 301 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 23, Identifikacinis kodas 2026-10813.
Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1198 „Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatų patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 27.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimai yra susiję su Profesinių ligų valstybės registro nuostatais, o ne su pačiu Profesinių ligų sąrašu.
1. Profesinių ligų sąrašas nesikeičia.
2. Atnaujinama teisės aktų bazė, kuria vadovaujasi registras.
Iki 2026 06 26 buvo remiamasi teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Dokumentų ir archyvų įstatymu.
Nuo 2026 06 27 papildomai arba vietoje jų: taikomas Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas; įtraukiamas Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas; įtraukiamas Valstybės duomenų gavimo, tvarkymo ir teikimo tvarkos aprašas.
Tai reiškia registro integravimą į bendrą valstybės duomenų valdymo sistemą.
3. Keičiasi vartojamos sąvokos. Iš Nuostatų pašalinama nuoroda į: Dokumentų ir archyvų įstatymą; ankstesnį teisės gauti informaciją įstatymą.
Vietoje jų vartojamos sąvokos siejamos su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu.
4. Keičiasi registro duomenų teikimo sutarčių pavadinimas.
Iki pakeitimo: Registro duomenų teikimo sutartys.
Nuo 2026 06 27: Registro duomenų gavimo ir teikimo sutartys.
Tai išplečia reguliavimą ir į duomenų gavimo procesą, ne tik į perdavimą tretiesiems asmenims.
5. „Darbingumo lygis“ pakeičiamas į „dalyvumo lygį“. Tai vienas svarbiausių praktinių pakeitimų.
Po Neįgalumo reformos Lietuvoje nuo 2024 m. oficialiai vartojama sąvoka dalyvumo lygis, todėl registro duomenys pritaikomi prie naujos sistemos.
6. Keičiasi registro duomenų teikėjas.
Iki 2026 06 26 registro duomenis teikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM (NDNT).
Nuo 2026 06 27 duomenų teikėju tampa Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Priežastis – NDNT reorganizacija ir jos funkcijų perkėlimas į naują negalios vertinimo sistemą.
7. Keičiasi duomenų perdavimo būdas.
Iki pakeitimo NDNT turėjo per 3 darbo dienas po darbingumo netekimo nustatymo perduoti duomenis registrui.
Nuo 2026 06 27 SADM: duomenis teikia automatiniu būdu; duomenys perduodami gavus registro užklausą; nebelieka 3 darbo dienų termino.
Tai reiškia didesnę automatizaciją ir mažesnę rankinio duomenų suvedimo riziką.
8. Išplečiamas asmens duomenų gavėjų ratas.
Iki pakeitimo buvo kalbama gana abstrakčiai apie „duomenų gavėjus“.
Nuo 2026 06 27 aiškiai nurodoma, kad registro asmens duomenys gali būti teikiami: fiziniams asmenims; susijusiems registrams; valstybės informacinėms sistemoms; valstybės institucijoms; savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jeigu tai būtina jų funkcijoms vykdyti ir yra teisinis pagrindas.
9. Įtraukiama Valstybės duomenų agentūra.
Nuo 2026 06 27 atsiranda nauja nuostata: Valstybės duomenys teikiami pagal Valstybės duomenų agentūros direktoriaus patvirtintas standartizuotas duomenų teikimo sąlygas.
Tai reiškia registro integravimą į bendrą valstybės duomenų mainų infrastruktūrą.
10. Visiškai pakeičiamas registro saugumo reguliavimas.
Iki pakeitimo registro sauga buvo grindžiama: Registro duomenų saugos nuostatais; Bendraisiais elektroninės informacijos saugos reikalavimais; kitais saugos dokumentais.
Nuo 2026 06 27 saugumas organizuojamas pagal: Kibernetinio saugumo įstatymą; Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašą; kitus kibernetinį saugumą reglamentuojančius dokumentus.
Tai yra perėjimas nuo tradicinio informacijos saugumo modelio prie šiuolaikinio kibernetinio saugumo reguliavimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 11 30 nutarimas Nr. 1198 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 26, Identifikacinis kodas 2026-11124.
Gyventojų turto ir pajamų deklaravimas
Pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai:
2 straipsnis. Turtą deklaruojantys gyventojai;
3 straipsnis. Deklaruojamas turtas.
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimuose nuo 2026 07 01:
neatsiranda naujų deklaravimo prievolių;
nesikeičia deklaruojamo turto rūšys ar vertės ribos;
nesiplečia deklaruoti privalančių asmenų ratas;
atliekamas tik registrų pavadinimų ir informacinių sistemų terminijos atnaujinimas.
Todėl praktiniu požiūriu gyventojams ir daugumai institucijų šis pakeitimas poveikio neturės.
Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 26, Identifikacinis kodas 2026-11102.
Mokesčių administravimas
Pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. V-57/1B-160 „Dėl Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo“:
1. pakeistas Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, kodų sąrašas ir jis išdėstytas nauja redakcija;
2. pakeistas Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas, ir pajamų, gautų už muitinės teikiamas papildomas paslaugas, mokamų į kitų muitinės įstaigų sąskaitas, kodų sąrašas ir jis išdėstytas nauja redakcija.
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 30.
Pakeitimų paaiškinimai
Svarbiausi pakeitimai nuo 2026 06 30 susiję ne su mokesčių tarifais, o su įmokų kodų sąrašo pertvarkymu dėl naujo Civilinio proceso kodekso ir susijusių teisės aktų reguliavimo.
Nuo 2026 06 30:
atsiranda ekonominės piniginės sankcijos (mokamos kodu 1001);
sukuriami nauji kodai 4444, 2222 ir 5555;
žyminio mokesčio kodas keičiamas iš 5660 į 5665 naujiems mokėjimams;
kodas 5661 paliekamas tik iki 2026 06 29 išduotiems vykdomiesiems dokumentams;
visas kodų sąrašas pateikiamas nauja redakcija.
TAR, 2026 04 20, Identifikacinis kodas 2026-06352.
Nuo 2026 07 01 Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 1059 „Dėl Mokesčių mokėtojų registro nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais
TAR, 2026 06 23, Identifikacinis kodas 2026-10760.
VMI pradėjus administruoti nemokestines prievoles, nuo 2026 m. birželio 30 d. beviltiškomis galės būti pripažįstamos nemokestinių prievolių — ekonominių piniginių sankcijų (išskyrus Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtas), procesinių baudų bei teismo priteistų sumų nepriemokos
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2026 06 23.
SoDra
Pakeistas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 01.
Pakeitimų paaiškinimai
1. Pakeistos 10 straipsnio 2 ir 3 dalys
Nuo 2026 07 01 10 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimai iš esmės didina kai kurių asmenų socialinio draudimo įmokų bazę ir patikslina ūkininkų įmokų apskaičiavimo tvarką.
10 straipsnio 2 dalis.
Iki 2026 06 30: socialinio draudimo įmokos meno kūrėjams ir asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, buvo skaičiuojamos nuo 50 proc. atlygio.
Nuo 2026 07 01: įmokos bus skaičiuojamos nuo 90 proc. atlygio.
Praktinė reikšmė: ženkliai padidėja socialinio draudimo įmokų bazė (ir mokėtinos įmokos), tačiau kartu didėja ir draudžiamosios pajamos socialinio draudimo tikslais.
10 straipsnio 3 dalis.
1 punktas – IĮ savininkai, MB nariai, TŪB ir KŪB tikrieji nariai.
Iki 2026 06 30 įmokų bazę sudarė 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų sumos.
Nuo 2026 07 01 įmokų bazę sudarys 90 proc. tokių lėšų sumos.
Praktinė reikšmė: šių asmenų VSD įmokų bazė padidėja beveik dvigubai.
2 punktas – individuali veikla ir ūkininkai.
Individualią veiklą vykdantiems asmenims bazė išlieka 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, tačiau papildomai aiškiau susiejama su GPMĮ nustatytomis apmokestinamosiomis pajamomis.
Ūkininkams atsiranda nauja galimybė:
- kai apmokestinamosios žemės ūkio veiklos pajamos per metus nesiekia 12 MMA arba jų nėra, tačiau yra tam tikrų neapmokestinamųjų žemės ūkio pajamų, įmokų baze gali būti laikoma apmokestinamųjų ir tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų suma (iki 12 MMA ribos).
- išbraukiama nuostata dėl ūkininkų partnerių įmokų bazės apskaičiavimo; naujoje redakcijoje kalbama tik apie ūkininkus. Palyginkite: senoji redakcija mini „ūkininkų ir jų partnerių“ pajamas, o naujoji – tik ūkininkų pajamas.
2. Papildyta 15 straipsnio 3 dalis 7 punktu
Nuo 2026 07 01 keičiasi tik 15 straipsnio 3 dalis: viešų draudėjo duomenų sąrašas papildomas nauju 7 punktu. Iki 2026 06 30 vieši yra 1–6 punktuose nurodyti draudėjo duomenys, įskaitant apdraustųjų skaičių, skolą, pajamų vidurkį, medianą ir moterų / vyrų pajamų vidurkius tam tikromis sąlygomis.
Nauja nuostata reiškia, kad nuo 2026 07 01 viešai bus skelbiamas ir draudėjų, turinčių 25 ar daugiau apdraustųjų darbuotojų, darbuotojų su negalia procentas nuo bendro darbuotojų skaičiaus.
Vadinasi, didesniems darbdaviams atsiranda naujas viešai matomas rodiklis apie darbuotojų su negalia dalį.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 12 15, Identifikacinis kodas 2025-21466.
TAR, 2025 12 30, Identifikacinis kodas 2025-22986.
Pakeistos Valstybės socialinių fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-461 „Dėl Valstybės socialinių fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 23.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 06 23 keičiasi:
- prašymuose dėl įmokų, delspinigių ir baudų atidėjimo / atleidimo nebereikalaujama „partnerinių įmonių“ pagal Reglamentą 651/2014 – lieka tik „susijusios įmonės“ pagal de minimis reglamentus 2023/2831, 1408/2013 ir 717/2014;
- 63, 77, 84 ir 93 punktuose tikslinama logika: pranešimas Konkurencijos tarybai / EK teikiamas tik kai priemonė atitinka valstybės pagalbos kriterijus ir būtų viršyta de minimis riba;
- X skyrius perrašomas iš esmės: aiškiau įtvirtinama pareiga patikrinti de minimis atitiktį, neskirti neatitinkančios pagalbos, susigrąžinti neteisėtą / nesuderinamą pagalbą, registruoti ją naujoje valstybės pagalbos registro IS; panaikinama nuostata dėl skelbimo Valstybės pagalbos skaidrumo svetainėje pagal Reglamentą 651/2014.
Nuo 2026 07 01 keičiamas tik 27¹ punktas:
- PSD įmokos galės būti neskaičiuojamos ir tiems ilgiau kaip 6 mėn. išvykusiems, kurie pateikia Ukrainos institucijų dokumentus, kad išvykimo laikotarpiu teikė savanorišką pagalbą Ukrainai kovojant su karine agresija;
- vietoje teritorinės ligonių kasos patvirtinimo numatomas Valstybinės ligonių kasos patvirtinimas.
TAR, 2026 06 22, Identifikacinis kodas 2026-10726.
Pakeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2025 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-490 „Dėl Slaugos paslaugų teikimo socialinę globą stacionarinės ilgalaikės priežiūros įstaigose gaunantiems asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktas:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 10 straipsnio 6 punktu:
1. Tvirtinu Slaugos paslaugų teikimo socialinę globą stacionarinės ilgalaikės priežiūros įstaigose gaunantiems asmenims tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.
3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 2029 m. sausio 1 d.“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 24.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimu nekeičiamas pats slaugos paslaugų teikimo reglamentavimas, o tik nukeliama jo įsigaliojimo data iš 2027 m. sausio 1 d. į 2029 m. sausio 1 d.
LR sveikatos apsaugos ministro 2025 05 26 įsakymas Nr. V-490 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 23, Identifikacinis kodas 2026-10796.
„Sodra“ primena pasitraukiantiems iš antros pensijų kaupimo pakopos, ką reikia žinoti apie išsiimamas lėšas ir bendrąją tvarką
„Sodros“ informacija, 2026 06 25.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kada ir kokiomis sąlygomis darbuotojams priklauso pailgintos arba papildomos atostogos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, 2026 06 22.
Valstybės tarnyba
Pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 01.
Pagrindinių pakeitimų paaiškinimai
1. Valstybės tarnybos įstatymas nebebus taikomas regionų plėtros tarybų administracijų darbuotojams.
Prie subjektų, kuriems netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas, papildomai įtraukiami: regionų plėtros tarybų administracijų direktoriai; regionų plėtros tarybų administracijų darbuotojai.
Tai reiškia, kad šie asmenys nebebus laikomi valstybės tarnautojais pagal šį įstatymą ir jų darbo santykiai bus reguliuojami kitu teisiniu režimu.
2. Atsiranda nuoroda į Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinę sistemą.
Priimant asmenį į valstybės tarnybą, informacija apie ankstesnius šiurkščius tarnybinius nusižengimus bus tikrinama ne tik iš kitų šaltinių, bet ir iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinės sistemos.
Tai sustiprins kandidatų reputacijos patikrinimą.
3. Tarnybinio nusižengimo tyrimas nesibaigs tarnautojui pakeitus darbovietę. Jeigu valstybės tarnautojas pereina dirbti į kitą instituciją arba išeina iš valstybės tarnybos, pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas vis tiek bus tęsiamas ir užbaigiamas. Informacija apie nustatytą pažeidimą bus perduodama Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui. Tai užkerta kelią situacijoms, kai atsakomybės išvengiama pakeitus darbovietę ar išėjus iš tarnybos.
4. Nepriekaištingos reputacijos vertinimas bus grindžiamas ir registro duomenimis. Jeigu iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro paaiškės, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, tai taps pagrindu jį atleisti iš pareigų.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 26, Identifikacinis kodas 2026-11097.
Pakeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 1V-129 „Dėl Valstybės tarnautojų registro informacinės sistemos, Vidaus reikalų pareigūnų registro informacinės sistemos ir Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos pertvarkymo ir Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 07 01 pagrindiniai pakeitimai yra šie:
Keičiasi VSDRIS tvarkytojas – vietoje Informatikos ir ryšių departamento atsiranda Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC), kuris administruos darbo užmokesčio ir personalo administravimo posistemę (DUPAIS).
Nebelieka atskiro pereinamojo reguliavimo, numatančio, kad nuo 2026 07 01 į VSDRIS bus pradėti tvarkyti papildomų viešojo sektoriaus subjektų darbuotojų duomenys – šis reguliavimas integruotas į naują nuostatų redakciją.
VSDRIS funkcijos išplečiamos – sistema nuo šiol skirta ne tik žmogiškųjų išteklių valdymui, bet ir darbo užmokesčio duomenų tvarkymui. Atsiranda darbo užmokesčio ir personalo administravimo posistemė (DUPAIS).
Keičiasi duomenų tvarkytojų struktūra – nebelieka: Informatikos ir ryšių departamento kaip VSDRIS duomenų tvarkytojo; Centralizuotos apskaitos ir personalo administravimo įstaigos kaip atskiro VSDRIS duomenų tvarkytojo.
Jų funkcijas perima arba perskirsto NBFC ir pačios įstaigos.
Atnaujinama ir iš esmės perrašoma visa VSDRIS nuostatų redakcija, pritaikant ją Viešojo sektoriaus darbuotojų registro veikimui kaip pilnaverčiam registrui, o ne vien informacinei sistemai. Atsiranda sąvoka VSDR (Viešojo sektoriaus darbuotojų registras).
Apibendrinant, nuo 2026 07 01 VSDRIS iš personalo valdymo sistemos tampa ir darbo užmokesčio duomenis tvarkančiu registru, o pagrindinis naujas veikėjas sistemoje tampa Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.
LR vidaus reikalų ministro 2025 02 21 įsakymas Nr. 1V-129 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 12 01, Identifikacinis kodas 2025-20433.
Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai
(VSAFAS)
Pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 1K-433 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 15-ojo standarto patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija
Nauja redakcija įsigalioja 2026 06 24.
Naujos redakcijos paaiškinimai
Nauja redakcija įsigalioja rengiant 2026 metų ir vėlesnių laikotarpių finansines ataskaitas. Didžioji dalis standarto liko tokia pati, tačiau yra keli svarbūs pakeitimai.
Kas keičiasi nuo 2026 06 24?
1. Išplečiama konsoliduojamųjų subjektų apimtis.
Iki šiol kontroliuojami subjektai buvo: viešojo sektoriaus subjektai; nekonsoliduojami ne viešojo sektoriaus subjektai, kuriems daromas lemiamas poveikis.
Nuo 2026 m. įtraukiami valstybės arba savivaldybės kontroliuojami pelno siekiantys subjektai, kurie priskiriami viešojo sektoriaus subjektų grupei.
Praktinė reikšmė: jeigu valstybė ar savivaldybė kontroliuoja pelno siekiančią įmonę ir ji priskiriama viešojo sektoriaus grupei, jos duomenys turi būti konsoliduojami kaip konsoliduojamojo subjekto.
2. Atsisakoma detalaus „lemiamo poveikio“ kriterijų sąrašo.
Senoje redakcijoje buvo išvardyti konkretūs kriterijai, kada laikoma, kad subjektui daromas lemiamas poveikis: daugiau kaip 50 % balsų; teisė valdyti veiklą susitarimais; teisė skirti vadovybę; teisė likviduoti subjektą ir pan.
Naujoje redakcijoje: paliekama bendra nuostata, kad lemiamas poveikis gali būti tiesioginis arba netiesioginis; vertinimas grindžiamas balsų skaičiumi; detalus kriterijų sąrašas iš standarto pašalintas.
Praktinė reikšmė: kontrolės vertinimas tampa labiau susietas su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu ir kitais teisės aktais, o ne su pačiu standartu.
3. Atsiranda nauja „nekonsoliduojamojo subjekto“ kategorija.
Naujoje redakcijoje išskiriama:
Konsoliduojamieji subjektai - viešojo sektoriaus subjektai; pelno siekiantys subjektai, priskirti viešojo sektoriaus grupei;
Nekonsoliduojamieji subjektai - subjektai, nepriskirti viešajam sektoriui, kuriems daromas lemiamas poveikis.
Praktinė reikšmė: aiškiau nustatoma, kuriuos subjektus reikia pilnai konsoliduoti, o kuriuos rodyti tik investicijų straipsnyje taikant nuosavybės metodą.
4. Keičiasi investicijų į nekonsoliduojamuosius subjektus rodymas.
Senoje redakcijoje buvo kalbama apie „investicijas į nekonsoliduojamuosius ne viešojo sektoriaus subjektus“.
Naujoje - „investicijas į kontroliuojamus nekonsoliduojamuosius subjektus“.
Praktinė reikšmė: akcentuojama kontrolė, o ne vien subjekto statusas (viešasis ar ne viešasis sektorius).
5. Naujos taisyklės, kai kontrolė perduodama kitam konsoliduojamajam subjektui.
Senoje redakcijoje buvo kalbama tik apie perdavimą: kitam kontroliuojančiajam VSS; arba ne viešojo sektoriaus subjektui.
Naujoje redakcijoje papildomai numatyta: perdavimas gali būti ir kitam konsoliduojamajam subjektui, kuris nėra viešojo sektoriaus subjektas.
6. Nauja nuostata dėl biudžetinių įstaigų pavaldumo pasikeitimo.
Naujoje redakcijoje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų pavaldumo pasikeitimas nelaikomas subjektų įsigijimu.
Praktinė reikšmė. jeigu biudžetinė įstaiga perduodama iš vienos ministerijos ar savivaldybės grupės kitai: nereikia taikyti įsigijimo apskaitos logikos; konsolidavimas tampa paprastesnis.
7. Pakeista konsolidavimo sąvoka.
Senoje redakcijoje konsolidavimas buvo apibrėžtas kaip viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų jungimas.
Naujoje nurodyta, kad gali būti konsoliduojamos ir pelno siekiančių subjektų finansinės ataskaitos.
Praktinė reikšmė: šis pakeitimas suderintas su 1 punktu – į konsolidavimą įtraukiamos ir tam tikros valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 12 09 įsakymo Nr. 1K-433 nauja redakcija išdėstyta čia.
TAR, 2026 06 23, Identifikacinis kodas 2026-10755.
Viešieji pirkimai
Pakeisti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 16 ir 101 straipsniai
1. Pakeistas 16 straipsnio 2 punktas:
„16 straipsnis. Specialūs atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi paslaugų pirkimams
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi:
...
2) radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko ir jau parengtų programų, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams. Tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka pagal savo nustatytą tvarką Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
...”.
2. Papildyta 101 straipsnio 1 dalis 21 punktu ir 43 punktu:
„101 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija
1. Viešųjų pirkimų tarnyba:
...
21) vykdo teisės akto, reguliuojančio šio įstatymo 16 straipsnio 2 punkte nurodytus pirkimus, pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šio teisės akto nuostatų, įskaitant nuostatas, taikomas vykdant šių pirkimų sutartis;
...
43) teikia metodinę pagalbą, neatlygintinai konsultuoja perkančiuosius subjektus ir tiekėjus teisės akto, reguliuojančio šio įstatymo 16 straipsnio 2 punkte nurodytus pirkimus, taikymo klausimais;
...”.
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Įstatymo pakeitimai yra siauri – jie susiję tik su radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko ir jau parengtų programų pirkimais.
1. Keičiamas 16 straipsnio 2 punktas.
Iki 2026 06 30 šiems pirkimams įstatymas netaikomas, o perkantysis subjektas juos vykdo pagal savo nustatytą tvarką.
Nuo 2026 07 01 šiems pirkimams įstatymas ir toliau netaikomas, tačiau jų tvarką nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne pats perkantysis subjektas.
Praktinė reikšmė: nebeliks kiekvienos organizacijos individualių taisyklių, atsiras vieninga Vyriausybės patvirtinta pirkimų tvarka.
2. Plečiamos Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos (101 straipsnis)
Viešųjų pirkimų tarnybai suteikiamos dvi naujos funkcijos:
a) Priežiūra. Tarnyba vykdys šių pirkimų reguliavimo pažeidimų prevenciją ir prižiūrės, kaip laikomasi Vyriausybės nustatytos tvarkos, įskaitant sutarčių vykdymą.
b) Metodinė pagalba. Tarnyba konsultuos perkančiuosius subjektus ir tiekėjus dėl šios naujos tvarkos taikymo.
TAR, 2026 05 21, Identifikacinis kodas 2026-08542.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius patvirtino Rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turėtų imtis pirkimo vykdytojai ir tiekėjai, sutrikus Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos veikimui
Dokumento paaiškinimai
Tai yra naujos Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos, kaip elgtis sutrikus CVP IS veikimui.
Tiekėjai ir pirkimų vykdytojai pirmiausia turi patikrinti, ar apie sutrikimą paskelbta VPT svetainės „Naujienose“.
Jei informacijos nėra, apie problemą reikia nedelsiant pranešti VPT pagalbai telefonu arba el. paštu bei pateikti kuo daugiau informacijos (laiką, pirkimo numerį, klaidos aprašymą, ekrano nuotraukas).
Tiekėjams rekomenduojama pasiūlymus pateikti bent prieš 24 val. iki termino pabaigos, o ne paskutinėmis minutėmis.
Jei CVP IS sutrikimas įvyksta VPT darbo metu, pasiūlymų pateikimo terminai gali būti automatiškai pratęsti mažiausiai 2 darbo dienoms.
Jei sutrikimas įvyksta ne darbo metu, terminai automatiškai nepratęsiami – sprendimą priima pirkimo vykdytojas.
Interneto, elektros ar pačios organizacijos kompiuterių problemos nelaikomos CVP IS gedimu, todėl dėl jų terminai nepratęsiami.
Labai svarbu nepalikti pasiūlymo pateikimo paskutinei dienai ir visus CVP IS sutrikimus nedelsiant fiksuoti bei pranešti VPT.
Kiti
Pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas
1. Neteko galios 112 ir 1131 straipsniai:
112 straipsnis. Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti;
1131 straipsnis. Riboženklio pakeitimas.
2. Pakeisti 283, 476, 589 straipsniai ir priedas:
283 straipsnis. Miškų, žemės ir saugomų teritorijų kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių ir rekreacinių įrenginių gadinimas, naikinimas ar savavališkas perkėlimas;
476 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių ir Reglamento (ES) 2024/1309 nuostatų pažeidimas;
589 straipsnis. Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 01.
Pakeitimų paaiškinimai
1. Panaikinamas ANK 112 straipsnis. Nebebus administracinės atsakomybės už nesiėmimą priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.
2. Panaikinamas ANK 113¹ straipsnis. Nebebus atskiro administracinio nusižengimo už neteisėtą riboženklio pastatymą, perdarymą, pašalinimą ar nukėlimą.
3. Pakeičiamas ANK 283 straipsnis. Išplečiamas saugomų objektų sąrašas ir suvienodinama atsakomybė. Nauja redakcija numato atsakomybę už miškų, žemės ir saugomų teritorijų kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių įrenginių, rekreacinių įrenginių gadinimą, sunaikinimą ar savavališką perkėlimą.
Baudos: fiziniams asmenims – nuo 30 iki 150 Eur; juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 200 Eur.
Praktiškai tai reiškia, kad dalis anksčiau 112 ir 113¹ straipsniuose reguliuotų pažeidimų perkeliama į platesnį miškų ir teritorijų apsaugos reguliavimą.
4. Atsiranda nauja administracinė atsakomybė už ES reglamento pažeidimus (ANK 476 straipsnis). Į ANK 476 straipsnį įtraukiama atsakomybė už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1309 pažeidimus.
Tai vadinamasis Gigabitinės infrastruktūros aktas, skirtas mažinti gigabitinių elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudas.
Nustatomos naujos baudos už Reglamento (ES) 2024/1309 pažeidimus. Už pirmą pažeidimą: fiziniams asmenims, nevykdantiems elektroninių ryšių veiklos; juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims bus skiriama nuo 750 iki 1 450 Eur bauda.
Už pakartotinį pažeidimą bauda didėja iki 1400–3000 Eur.
Išlieka atsakomybė už elektroninių ryšių infrastruktūros taisyklių pažeidimus. Lieka galioti ir baudos už elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimus: pirmą kartą – 150–300 Eur, pakartotinai – 700–1500 Eur.
5. Pakeičiamos institucijų kompetencijos (ANK 589 straipsnis). Nustatoma, kurios institucijos nagrinės šiuos pažeidimus:
valstybinių miškų apsaugos pareigūnai nagrinės 283 straipsnio pažeidimus valstybiniuose miškuose;
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nebeturės kompetencijos dėl panaikinto 113¹ straipsnio ir toliau nagrinės tik 110, 113 ir kitus likusius straipsnius.
6. ANK priedas papildomas nauju ES teisės aktu. Į ANK priedą įtraukiamas Reglamentas (ES) 2024/1309, todėl jo nuostatų laikymasis tampa tiesiogiai užtikrinamas administracine atsakomybe Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 03 30, Identifikacinis kodas 2026-05185.
TAR, 2026 04 21, Identifikacinis kodas 2026-06394.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba primena: keičiantis tarifams vartotojai rodmenis turi deklaruoti iki šio mėnesio pabaigos
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informacija, 2026 06 26.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pokyčiai: stiprinama darbuotojų apsauga ir kolektyviniai darbo santykiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, 2026-06-25
Pakeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626 straipsnis (papildytas 626 straipsnis nauja 7 dalimi, buvusi 626 straipsnio 7 dalis laikoma 8 dalimi):
„626 straipsnis. Privalomasis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas
...
7. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatos netaikomos išieškant išlaikymą, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą.
...“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 27.
Pakeitimų paaiškinimai
Kas galiojo iki 2026 06 27?
Pagal CPK 626 straipsnio 4–6 dalis antstolis, gavęs skolininko prašymą ir esant nustatytoms sąlygoms (pvz., ilgą laiką nedirbęs asmuo pradeda dirbti), privalėdavo iki 6 mėnesių sustabdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų. Ši lengvata buvo taikoma iš esmės visiems išieškojimams iš darbo užmokesčio.
Kas keičiasi nuo 2026 06 27?
Į CPK 626 straipsnį įtraukiama nauja 7 dalis, nustatanti, kad ši išieškojimo sustabdymo lengvata nebebus taikoma, kai išieškoma: vaiko ar kito asmens išlaikymas (alimentai); žalos atlyginimas dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo; žalos atlyginimas dėl maitintojo gyvybės atėmimo.
Praktinė reikšmė. Jeigu skolininkas pradeda dirbti po ilgesnio nedarbo laikotarpio: paprastose skolose (bankai, vartojimo kreditai, komunalinės skolos ir pan.) jis ir toliau galės prašyti laikinai sustabdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio, tačiau alimentų ir žalos atlyginimo bylose išskaitymai iš darbo užmokesčio bus tęsiami ir nebus stabdomi dėl šios lengvatos.
Pereinamoji nuostata. Jeigu iki 2026 06 27 išieškojimas žalos atlyginimo bylose jau buvo sustabdytas pagal senąją tvarką, sustabdymas tęsis iki anksčiau nustatyto termino pabaigos ir nebus nutraukiamas iš karto įsigaliojus naujam įstatymo pakeitimui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 26, Identifikacinis kodas 2026-11114.