Apskaita
Birželio pabaigoje SABIS bus įdiegtas papildomas komplektas atnaujinimų
Po pakeitimų pirkėjai galės gauti daugiau informacijos apie derinimo scenarijus, gauti labiau pritaikytus pranešimus ir lanksčiau juos valdyti.
Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro informacija, 2026 06 18.
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC) atkreipia SABIS naudotojų, pirkėjų ir tiekėjų, dėmesį nepraleisti PEPPOL tinklu teikiamų, tačiau sistemos neapdorotų sąskaitų
NBFC primena, kad SABIS sistemoje sąskaitos neišsaugomos, jeigu sistemoje nėra sutarties arba jeigu nesutampa sutarties ir sąskaitos duomenys – pirkėjo kodas, siuntėjo kodas, sutarties numeris.
Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro informacija, 2026 06 18.
Darbas
Valstybinė darbo inspekcija primena svarbiausias taisykles, susijusias su terminuota darbo sutartimi, kurias turėtų žinoti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 06 15.
Darbuotojų sauga ir sveikata
Pakeistas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 4-314 „Dėl Elektrotechnikos gaminių saugos techninio reglamento patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 18.
Pakeitimų paaiškinimai
Didžioji dalis pakeitimų yra techninio ir teisės aktų nuorodų atnaujinimo pobūdžio. Esminis naujas reguliavimas – atsiranda vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas (krizių metu taikomos specialios taisyklės).
Kasdienėje veikloje gamintojams, importuotojams ir platintojams reikalavimai iš esmės nesikeičia, tačiau atsiranda papildomas mechanizmas, kuris gali būti taikomas ES mastu krizės metu.
Nuo 2026 06 18 elektrotechnikos gaminių saugos reglamente:
1. Atnaujinamos teisės aktų nuorodos ir rinkos priežiūros teisinis pagrindas.
2. Įvedamas naujas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas.
3. Krizės metu Europos Komisija galės nustatyti alternatyvius standartus ar bendrąsias specifikacijas, kuriais remiantis bus galima įrodyti gaminių atitiktį.
4. Rinkos priežiūros institucijos krizės metu prioritetą teiks krizei svarbiems gaminiams.
5. Įprastiems gamintojų, importuotojų ir platintojų kasdieniams įsipareigojimams reikšmingų naujų pareigų neatsiranda.
Todėl šį pakeitimą galima vertinti kaip ES krizių valdymo mechanizmo perkėlimą į elektrotechnikos gaminių reglamentą, o ne kaip naujų nuolatinių reikalavimų verslui įvedimą.
TAR, 2026 06 17, Identifikacinis kodas 2026-10415.
Miškas, miškininkystė, mediena
Pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. 192 „Dėl Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija
Nauja redakcija įsigalioja 2026 08 01.
Naujos redakcijos paaiškinimai
1. Keičiasi leidimus išduodanti institucija.
Iki 2026 07 31 leidimus išduoda Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kontrolės skyriaus teritoriniai poskyriai.
Nuo 2026 08 01 leidimus išduoda Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).
2. Leidimų išdavimas skaitmeninamas.
Iki šiol buvo naudojami popieriniai leidimai, jų blankai, egzemplioriai, antspaudai, apskaita ir saugojimas.
Nuo 2026 08 01 Leidimai išduodami ir pratęsiami per Licencijų informacinę sistemą (LIS).
Atsisakoma popierinių blankų, jų spausdinimo, griežtos apskaitos, anuliavimo procedūrų ir pan.
3. Sutrumpėja leidimo išdavimo terminas.
Iki šiol leidimas išduodamas per 15 darbo dienų.
Nuo 2026 08 01 leidimas išduodamas per 5 darbo dienas.
4. Išplečiama savavališko miško kirtimo sąvoka.
Iki šiol savavališkas kirtimas buvo siejamas iš esmės tik su kirtimu be privalomo leidimo.
Nuo 2026 08 01 savavališku kirtimu laikoma ir: kirtimas neturint teisės valdyti mišką; kirtimas draudžiamu laiku; kirtimas neturint galiojančio teisę kirsti suteikiančio dokumento; kirtimas turint dokumentą, bet nukertant medžius, kuriems teisė nebuvo suteikta.
5. Nustatomi konkretūs leidimo išdavimo pagrindai.
Naujajame apraše detaliai aprašoma, kada leidimas gali būti išduotas: surašius AN protokolą; pradėjus ikiteisminį tyrimą ir prokurorui neprieštaraujant; kai vyksta tyrimas ir pažeidėjas dar nenustatytas; kai būtina skubiai išvežti medieną dėl pavojingų kenkėjų plitimo.
Ankstesnėje redakcijoje tokių išsamių sąlygų nebuvo.
6. Detalizuojama prašymo pateikimo tvarka.
Naujai nustatyta: kas gali teikti prašymą; galimybė veikti pagal miško savininko sutikimą; kokie duomenys turi būti pateikti; kokie dokumentai turi būti pridėti; kokiais kanalais galima pateikti prašymą (VIISP, E. pristatymas, paštu, kurjeriu ir kt.).
7. Įvedama pareiškėjo tapatybės tikrinimo procedūra.
AAD gali pareikalauti papildomų duomenų pareiškėjo tapatybei nustatyti, o jie turi būti pateikti per 5 darbo dienas.
8. Keičiama leidimo pratęsimo tvarka
Iki šiol prašymas pratęsti turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki termino pabaigos.
Nuo 2026 08 01 pakaks pateikti prašymą ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas.
Leidimo pratęsimo trukmė išlieka iki 3 mėnesių.
9. Naujai reglamentuojamas sprendimų apskundimas.
Aiškiai nustatyta teisė skųsti AAD sprendimus: Lietuvos administracinių ginčų komisijai; Regionų administraciniam teismui.
Ankstesnėje redakcijoje tokios nuostatos nebuvo.
10. Leidimų saugojimo terminas pailginamas.
Iki šiol leidimai saugomi 5 metus.
Nuo 2026 08 01 leidimai LIS sistemoje saugomi 10 metų po jų galiojimo pabaigos.
11. Atsiranda duomenų apsaugos nuostatos.
Naujai nustatyta, kad AAD tvarko asmens duomenis pagal BDAR (Reglamentą (ES) 2016/679).
12. Atsiranda nuorodos į atsakomybę.
Aiškiai nurodoma, kad: fizinių asmenų atsakomybė nustatyta ANK 274 straipsnyje; juridinių asmenų – Aplinkos apsaugos įstatymo 118 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 22 įsakymo Nr. 192 nauja redakcija išdėstyta čia.
TAR, 2026 06 17, Identifikacinis kodas 2026-10435.
Mokesčių administravimas
Pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. VA-193 „Dėl Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 30.
Pakeitimų paaiškinimai
Todėl pagrindinis pakeitimo tikslas – suvienodinti mokesčių ir nemokestinių valstybės naudai mokamų sumų apskaitą bei įskaitymą per VMI sistemas (MAIS, LITEKO, IBPS integracijas).
1. VMI pradeda administruoti gerokai daugiau nemokestinių prievolių.
Iki 2026 06 29 taisyklės daugiausia reguliavo mokesčius, administracinių nusižengimų baudas, kai kurias kitas įmokas.
Nuo 2026 06 30 papildomai įtraukiamos: ekonominės piniginės sankcijos; teismų paskirtos baudos baudžiamosiose bylose; baudos už nusikalstamas veikas; procesinės baudos; kitos teismų priteistos baudos; teismo priteistos sumos valstybės naudai; teismo priteista žala valstybei.
Tai reiškia, kad VMI apskaitos ir įskaitymo mechanizmas bus naudojamas ne tik mokesčiams, bet ir platesniam valstybės naudai mokamų sumų ratui.
2. Atsiranda nauji įmokų kodai. Naujoje redakcijoje nustatyti specialūs kodai:
1001 – deklaruojami mokesčiai, ANK baudos ir nuo 2026 06 30 ekonominės piniginės sankcijos.
2222 – nuo 2026 06 30 teismų paskirtos baudos, žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos.
4444 – nuo 2026 06 30 prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų paskirtos procesinės baudos.
3. Išplečiamas identifikatorių naudojimas. Vietoje ankstesnio administracinio nusižengimo identifikatoriaus (ROIK) modelio atsiranda platesnė „baudos identifikatoriaus“ sąvoka.
Bus naudojami duomenys iš: ANR; LITEKO; Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (IBPS); institucijų siunčiamų pranešimų unikalūs numeriai.
Tai leis automatiškai susieti mokėjimus su teismų ir kitų institucijų paskirtomis prievolėmis.
4. Keičiasi įskaitymo eiliškumas. Iki šiol pagrindinis dėmesys buvo: mokesčiams, ANK baudoms, elspinigiams, MAĮ baudoms.
Nuo 2026 06 30 į pirmą eilę kartu įtraukiamos: ekonominės piniginės sankcijos, teismų baudos, baudos už nusikalstamas veikas, procesinės baudos, kitos teismų priteistos sumos.
5. Atsiranda civilinio kodekso palūkanų dengimas. Naujoje redakcijoje papildomai nustatyta, kad po pagrindinių prievolių bus dengiamos palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnius.
Tokios nuostatos senoje redakcijoje nebuvo.
6. Integracija su LITEKO ir baudžiamojo proceso sistemomis. Naujai numatyta: duomenų gavimas iš LITEKO; duomenų gavimas iš IBPS; automatinis tokių prievolių perkėlimas į MAIS apskaitą.
Tai yra vienas svarbiausių praktinių pakeitimų.
7. Terminologijos ir struktūros pertvarkymas. Dokumentas pervadinamas iš „Taisyklių“ į „Tvarkos aprašą“.
Taip pat įvedamos sąvokos „mokestinė prievolė“ ir „nemokestinė prievolė“, daug sąvokų perrašomos taip, kad apimtų ne tik mokesčius, bet ir teismų bei kitų institucijų paskirtas pinigines prievoles.
VMI viršininko 2004 12 20 įsakymo Nr. VA-193 nauja redakcija išdėstyta čia.
TAR, 2026 06 12, Identifikacinis kodas 2026-10315.
Pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. ruodžio 10 d. įsakymas Nr. V-314 „Dėl Mokestinių ir / ar baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo su Valstybine mokesčių inspekcija tvarkos aprašo ir Mokestinių ir / ar baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo akto formos FR0299 patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 30.
Naujos redakcijos paaiškinimai
Pagrindinis pokytis – dokumentas išplečiamas ne tik mokesčių ir AN baudų likučių derinimui, bet ir kitų VMI administruojamų piniginių prievolių derinimui.
Nuo 2026 06 30 FR0299 suderinimo aktas tampa ne tik mokestinių prievolių, bet ir visų pagrindinių VMI administruojamų nemokestinių prievolių (baudų, sankcijų, teismų priteistų sumų ir kitų įmokų) suderinimo dokumentu; pati suderinimo procedūra iš esmės nesikeičia.
Kas keičiasi iš esmės?
1. Keičiamas dokumento pavadinimas ir taikymo sritis.
Iki 2026 06 29 derinamos tik mokestinės prievolės ir baudos už administracinius nusižengimus (AN).
Nuo 2026 06 30 derinamos mokestinės prievolės ir nemokestinės prievolės.
Tai reiškia, kad FR0299 suderinimo akte galės atsirasti ne tik mokesčiai ir AN baudos, bet ir kitos VMI administruojamos sumos.
2. Įtraukiamos naujos prievolių rūšys.
Naujajame apraše nurodyta, kad derinamos ir šios prievolės: baudos už nusikalstamas veikas; ekonominės piniginės sankcijos; procesinės baudos; teismų priteistos sumos; teismų priteista žala valstybei; valstybės naudai išieškotinos sumos pagal vykdomuosius dokumentus; kitos įmokos, administruojamos per VMI.
Praktinė reikšmė: jei asmuo ar įmonė turi ne tik mokestinių skolų, bet ir kitų VMI administruojamų skolų, jos bus matomos tame pačiame suderinimo akte.
3. Keičiasi terminija. Visame dokumente: „mokestinės prievolės ir/ar AN baudos“ keičiama į „mokestinės ir (arba) nemokestinės prievolės“, „mokestis ir/ar bauda už AN“ į „mokestis, bauda ir kita įmoka“.
Tai redakcinis pakeitimas, reikalingas išplėstai taikymo sričiai.
4. Suderinimo akte atsiras naujas objektas – „kita įmoka“.
Anksčiau FR0299 buvo skirtas tik mokesčiams ir AN baudoms.
Nuo 2026 06 30 stulpelis vadinsis „Mokestis, bauda ir kita įmoka pagal prievolės būseną ir tipą“.
Tai reiškia, kad akte galės būti rodomos ir įvairios nemokestinės prievolės.
5. Plečiamas permokų ir likučių rodymas.
Naujoje redakcijoje prie vieno įmokos kodo (1001) permokų įtraukiamos ne tik mokesčių ir AN baudų sumos, bet ir ekonominės piniginės sankcijos bei kitos nemokestinės prievolės, kai jos administruojamos pagal tas pačias taisykles.
6. Atnaujintos teisės aktų nuorodos.
Dokumentas pritaikytas prie naujesnių teisės aktų: remiamasi 2022 m. Inventorizacijos taisyklėmis; įtrauktas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR); atnaujintos nuorodos į registrų ir informacinių sistemų nuostatus.
7. Kas nesikeičia? Lieka tie patys pagrindiniai procesai: prašymas teikiamas per Mano VMI arba tam tikrais atvejais raštu; neteisingas prašymas atmetamas per 2 darbo dienas; suderinimo aktas parengiamas per 5 darbo dienas; naudojama ta pati FR0299 forma; suderinimas vyksta per Mano VMI arba paštu.
TAR, 2026 06 18, Identifikacinis kodas 2026-10545.
VMI atsako, kada dėl bylinėjimosi išlaidų galima kreiptis į VMI
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2026 06 16.
Komandiruotės
Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“
1. Pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo preambulę:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 52 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 43 straipsnio 4, 10 ir 11 dalimis, 64 straipsnio 19 dalimi, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 611 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 101 straipsnio 10 dalimi ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 25 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“.
2. Pakeistas nurodytu nutarimu patvirtintų Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose ir regionų plėtros tarybose taisyklių 2.2 papunktis:
„2. Komandiruotė suprantama:
...
2.2. valstybės politiko arba valstybės pareigūno, arba teisėjo, arba žvalgybos pareigūno, arba vidaus tarnybos sistemos pareigūno, arba valstybės tarnautojo, arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį (toliau kartu – darbuotojas), išvykimas iš nuolatinės darbo vietos, kaip ji nurodyta Kodekso 34 straipsnio 4 dalyje, įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu tobulinti kvalifikacijos ar mokytis, arba
...“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 15.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 06 15 keičiasi tik vienas praktiškai reikšmingas dalykas: Komandiruote bus laikomas ne tik išvykimas kvalifikacijai tobulinti, bet ir išvykimas mokytis.
Kas konkrečiai pakeista?
Iki 2026 06 14 Komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklių 2.2 papunktis nustatė, kad komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos: „... įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu tobulinti kvalifikacijos ...“
Tai reiškė, kad komandiruotės sąvoka aiškiai apėmė kvalifikacijos tobulinimą.
Nuo 2026 06 15 tas pats punktas papildytas žodžiais: „... siuntimu tobulinti kvalifikacijos ar mokytis ...“
Ką tai reiškia praktiškai? Jeigu darbuotojas, valstybės tarnautojas ar kitas taisyklėse nurodytas asmuo siunčiamas į mokymus, kursus, studijų modulį, profesinius mokymus, kitą organizuotą mokymosi veiklą, toks išvykimas dabar aiškiai prilyginamas komandiruotei ir gali būti apmokamas pagal komandiruočių taisykles.
Kodėl dar pakeista preambulė? Nutarimo preambulėje tik atnaujintos nuorodos į Žvalgybos įstatymo straipsnius. Tai yra techninio pobūdžio pakeitimas ir įprastiems darbdaviams bei darbuotojams praktinių pasekmių nesukelia.
Ar keičiasi dienpinigiai? Ne. Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas nekeičiamas.
Ar keičiasi komandiruočių išlaidų kompensavimas? Ne. Lieka galioti tos pačios taisyklės dėl dienpinigių, apgyvendinimo išlaidų, kelionės išlaidų, kuro išlaidų, registracijos mokesčių, ryšio išlaidų, kitų būtinų komandiruotės išlaidų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 04 29 nutarimas Nr. 526 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 15, Identifikacinis kodas 2026-10351.
SoDra
Pakeistos Duomenų apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-35 „Dėl duomenų apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo ir tikslinimo taisyklių ir SAV pranešimo apie savarankiškai dirbančius asmenis patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), ir jos išdėstytos nauja redakcija
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 17.
Pakeitimų paaiškinimai
1. Panaikinta galimybė pateikti SAV pranešimą metų pabaigoje vien dėl to, kad buvo sumokėtos įmokos.
Iki 2026 06 16 galiojo 5.7 punktas, pagal kurį savarankiškai dirbantis asmuo galėjo pateikti SAV pranešimą už metus, jei buvo mokėjęs įmokas, bet mėnesinių SAV pranešimų neteikė.
Naujoje redakcijoje šio punkto nebeliko.
Praktinė reikšmė: SoDra griežčiau sieja draudžiamųjų pajamų registravimą su aiškiai nustatytais SAV teikimo atvejais, nebelieka bendros „atsigriebimo“ galimybės metų pabaigoje.
2. Atsiranda nauja ūkininkų kategorija, galinti teikti SAV pranešimus. Naujoje redakcijoje įtrauktas naujas 6.1 punktas (įsigalioja 2026 07 01), pagal kurį SAV pranešimus gali teikti ūkininkai, kurie:
- deklaravo mažesnes nei 12 MMA apmokestinamąsias žemės ūkio veiklos pajamas arba jų visai neturėjo;
- tačiau turėjo tam tikrų neapmokestinamųjų žemės ūkio pajamų;
- SAV gali deklaruoti pajamas iki 12 MMA ribos.
Tai visiškai nauja nuostata, kurios ankstesnėje redakcijoje nebuvo.
3. Pereinamoji nuostata ūkininkams dėl 2023–2025 metų. Įtrauktas naujas 5.4.2 punktas (įsigalioja 2026 07 01), leidžiantis ūkininkams patikslinti 2023–2025 m. draudžiamąsias pajamas ir sumokėti trūkstamas įmokas.
4. Nustatytas konkretus mėnesinių SAV pateikimo terminas.
Ankstesnėje redakcijoje buvo nuoroda į Registro nuostatų 69 punktą.
Naujoje redakcijoje tiesiogiai įrašyta, kad SAV pranešimas už mėnesį teikiamas „pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos“.
Praktikoje terminas iš esmės nepasikeičia, tačiau jis aiškiai įrašytas pačiose taisyklėse.
5. Pakeista SAV formos pildymo logika dėl sumų. Naujoje redakcijoje nustatyta, kad: pajamų ir įmokų sumos nurodomos euro centų tikslumu; nulinės sumos nenurodomos.
Ankstesnėje redakcijoje tokios formuluotės nebuvo – buvo bendresnis reikalavimas įrašyti sumas eurais ir euro centais.
6. Patikslintos ir supaprastintos kai kurios sąvokos. Pakeisti savarankiškai dirbančių asmenų apibrėžimai: „asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla“ pakeistas trumpesniu terminu „ūkininkas“; redakciškai patikslintos kitų savarankiškai dirbančių asmenų grupių formuluotės. Tai terminologinis pakeitimas.
TAR, 2026 06 16, Identifikacinis kodas 2026-10390.
Pensijų anuitetų fondo taryba paaiškina, kodėl pensijų anuitetai svarbūs pensijų kaupimo sistemai
„Sodros“ informacija, 2026 06 15.
Pakeistas Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2026 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A1-318 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“, 25 punktas:
„25. Kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas, nepasibaigus mokėjimo terminui, buvo nutrauktas laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. (imtinai), jos mokėjimas pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 1, 3, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 17, 21 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo priedu ir 10 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 13 straipsnio 8 dalį atnaujinamas (nenustatant teisės į naują nedarbo draudimo išmoką pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą) kiekvieną kartą, kai į ją teisę turintis asmuo įgyja bedarbio statusą, išskyrus atvejį, kai asmuo įgyja teisę į naują nedarbo draudimo išmoką pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas, nepasibaigus jos mokėjimo terminui, buvo nutrauktas iki 2025 m. birželio 30 d. (imtinai), jos mokėjimas atnaujinamas Nedarbo draudimo išmokos, kurios mokėjimas nutrauktas nepasibaigus jos mokėjimo terminui, mokėjimas Pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui atnaujinamas, jeigu bedarbis neįgijo teisės į naują nedarbo draudimo išmoką pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą.”.
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 20.
Pakeitimų paaiškinimai
Jeigu žmogui nedarbo išmoka buvo nutraukta dar nesibaigus jos mokėjimo terminui ir jis vėl tampa bedarbiu, nuo šiol pasakoma:
1. Sena išmoka atnaujinama, kai žmogus vėl įgyja bedarbio statusą.
2. Bet sena išmoka neatnaujinama, jeigu žmogus jau įgijo teisę į naują nedarbo išmoką. Tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl naujos išmokos, o ne tęsiama sena.
3. Tai ypač taikoma atvejams, kai išmoka buvo nutraukta laikotarpiu nuo 2025 07 01 iki 2026 06 30 imtinai.
4. Antra nauja formuluotė vietoje ankstesnio „iki 2025 06 30“ atvejo dabar remiasi Pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytu asmeniu: tokiam asmeniui sena nutraukta išmoka atnaujinama tik tada, jei jis neįgijo teisės į naują išmoką.
Praktinė reikšmė: pakeitimas panaikina neaiškumą. Jei asmuo po nutrauktos išmokos vėl registruojasi bedarbiu, pirmiausia reikia žiūrėti, ar jis turi teisę į naują nedarbo išmoką. Jei turi – sena nebeatnaujinama. Jei neturi – tęsiamas senos išmokos likutis.
TAR, 2026 06 19, Identifikacinis kodas 2026-10641.
Švietimas ir švietimo įstaigos. Bendrasis ugdymas
Pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2026 09 01.
Pakeitimų paaiškinimai
1. Įvedama mokymosi krūvio sąvoka ir jos ribojimas. Keičiamas Švietimo įstatymo 40 straipsnis. Nustatoma, kad:
- mokinių mokymosi krūvį (per vieną dieną tenkančių ugdomųjų veiklų apimtį) nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras;
- mokymosi krūvis bus išreiškiamas valandomis;
- jis turės atitikti mokinio amžiaus tarpsnį.
Praktinė reikšmė: atsiranda aiškus teisinis pagrindas riboti mokinių dienos ugdymo krūvį.
2. Sugriežtinami reikalavimai mokyklų ugdymo aplinkai. Keičiamas 43 straipsnis. Mokykla galės vykdyti programas tik jei:
- mokymosi aplinka atitinka higienos normas;
- užtikrinami mokinių saugos ir sveikatos reikalavimai;
- fizinė ir informacinė aplinka yra pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
Praktinė reikšmė: didesnis dėmesys prieinamumui ir įtraukiajam ugdymui.
3. Išplečiamos mokinių teisės. Keičiamas 46 straipsnis. Mokiniai įgyja aiškiai įtvirtintą teisę:
- mokytis saugioje aplinkoje;
- turėti higienos reikalavimus atitinkančią mokymosi aplinką;
- mokytis neviršijant ministro nustatyto mokymosi krūvio.
Praktinė reikšmė: mokiniai galės remtis įstatyme įtvirtinta teise dėl pernelyg didelio ugdymo krūvio ar netinkamų mokymosi sąlygų.
Pakeitimai dėl mokytojų kvalifikacinių reikalavimų (48 straipsnis) įsigalios tik 2027 09 01. Jie nustato naujus reikalavimus profesijos mokytojams ir neformaliojo švietimo mokytojams bei pereinamąjį laikotarpį iki 2031 m.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 16, Identifikacinis kodas 2026-10397.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su klasikiniu ugdymu programų) klasikinio ugdymo dalį
Įsigalioja 2026 06 13.
Dokumento paaiškinimai
Kas svarbiausia?
1. Sukuriama nauja klasikinio ugdymo kryptis. Programa skirta mokiniams, turintiems polinkį ir gabumų senovės graikų ir lotynų kalboms, filosofijai, Antikos kultūrai, menui.
Tikslas – ugdyti kritiškai mąstantį, kultūriškai išprususią, pilietišką ir vertybiškai brandžią asmenybę.
2. Pagrindinis dėmesys – Antikai ir klasikinei tradicijai. Visa programa remiasi: senovės Graikijos ir Romos kultūra, filosofija, retorika, loginiu mąstymu, klasikinėmis kalbomis.
Dokumente pabrėžiama, kad Antikos paveldas laikomas Vakarų civilizacijos pagrindu ir naudojamas kaip priemonė ugdyti kritinį mąstymą bei vertybinį sąmoningumą.
3. Nauji mokomieji dalykai. Programoje numatyti šie klasikinio ugdymo dalykai.
Privalomi: Antikos kultūra (1–8 klasės), lotynų kalba (5–8 klasės ir gimnazijoje), filosofija (gimnazijoje).
Privalomai pasirenkami: klasikinė aritmetika, klasikinė gramatika, logika, retorika, kultūros istorija, senovės graikų kalba.
Mokiniai turės rinktis dalį šių dalykų pagal klasę ir ugdymo pakopą.
4. Ugdomos ne tik žinios, bet ir kompetencijos. Programa orientuota į komunikavimo gebėjimus, kultūrinį išprusimą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, pilietiškumą, skaitmeninį raštingumą, socialinius ir emocinius gebėjimus.
Didelis dėmesys skiriamas argumentavimui, diskusijoms, retorikai ir gebėjimui analizuoti informaciją.
5. Vertinimo sistema. Numatyti 4 pasiekimų lygiai: slenkstinis (4 balai), patenkinamas (5-6 balai), pagrindinis (7-8 balai), aukštesnysis (9-10 balų).
Vertinimas grindžiamas: mokinio pažanga, kaupiamuoju vertinimu, refleksija ir įsivertinimu, formuojamuoju vertinimu.
6. Antikos kultūros kursas labai detalus. Nuo 1 klasės mokiniai mokosi apie graikų ir romėnų dievus, Heraklį, Odisėją, Dedalą ir Ikarą, Trojos karą, Olimpines žaidynes, senovės miestus, teatrą, architektūrą, mitologiją.
Vėlesnėse klasėse atsiranda graikų abėcėlė, klasikinė architektūra, teatro istorija, keramika, filosofinės ir kultūrinės temos, Antikos įtaka šiuolaikiniam pasauliui.
Kokia šio dokumento praktinė reikšmė?
Šis dokumentas faktiškai:
a) Įteisina klasikinio ugdymo modelį Lietuvoje;
b) Sukuria aiškų ugdymo turinį mokykloms, kurios norės vykdyti klasikinio ugdymo programas;
c) Numato naujus dalykus (lotynų kalbą, filosofiją, logiką, retoriką ir kt.);
d) Sustiprina humanitarinio ugdymo kryptį, orientuotą į Antikos paveldą ir kritinį mąstymą.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Mokyklų, siekiančių pradėti vykdyti vidurinio ugdymo programą, atitikties nustatymo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 8–14 dalyse nustatytiems kriterijams tvarkos aprašą
Dokumento paaiškinimai
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymas nustato naują tvarką mokykloms, kurios nori pradėti vykdyti vidurinio ugdymo programą (11–12 klases).
Nebelieka senos vidurinio ugdymo programų akreditacijos tvarkos (galiojusios nuo 2004 m.). Vietoje jos įvedama nauja atitikties vertinimo sistema.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) tampa institucija, kuri vertins, ar mokykla pasirengusi vykdyti vidurinį ugdymą.
Mokykla galės vykdyti vidurinio ugdymo programą tik jei: jau vykdo pagrindinio ugdymo antrąją dalį (9–10 klases), atitinka Švietimo įstatyme ir mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus kriterijus.
Vertinama: mokinių skaičius ir kiti kiekybiniai rodikliai, ugdymo planas, mokyklos pasirengimas, mokyklos savęs vertinimo ataskaita.
Mokyklos savininkas turi pateikti: prašymą, ugdymo plano projektą, kitus reikalingus dokumentus ir savęs vertinimo ataskaitą.
Vertinimo procesas:
1) NŠA sudaro mažiausiai 3 vertintojų grupę.
2) Vertintojai analizuoja dokumentus ir vyksta į mokyklą.
3) Komisija pateikia siūlymą.
4) Galutinį sprendimą priima NŠA direktorius.
Sprendimas gali būti tik vienas iš dviejų: mokykla atitinka kriterijus; mokykla neatitinka kriterijų.
Mokykloms, norinčioms pradėti vykdyti vidurinį ugdymą jau nuo 2026–2027 m. m., dokumentus NŠA reikia pateikti iki 2026 m. liepos 1 d.
Kokia praktinė reikšmė? Šis dokumentas iš esmės sugriežtina ir formalizuoja naujų gimnazinių (11–12 kl.) programų steigimą: vietoje senos akreditacijos bus tikrinama, ar mokykla realiai atitinka įstatyme nustatytus kokybės ir pajėgumo kriterijus prieš gaudama teisę vykdyti vidurinį ugdymą.
Nacionalinės švietimo agentūros direktorius patvirtino Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų darbo reglamentą
Dokumento paaiškinimai
1. Kam skirti šie komitetai?
Sukuriami specialūs VBE vertinimo komitetai, kurie: sprendžia sudėtingus vertinimo klausimus; nagrinėja atvejus, kai kyla abejonių dėl egzamino vertinimo; sprendžia dėl užduočių ar jų dalių vertinimo, jei nustatomos klaidos; tvirtina galutinius egzaminų rezultatus.
2. Kokie komitetai sudaromi? Numatyti 5 komitetai: Lietuvių kalbos ir literatūros; Kalbų; Matematikos; Gamtos mokslų, informatikos ir inžinerinių technologijų; Visuomeninio ugdymo (istorija, geografija, ekonomika, filosofija).
Nauji ir svarbūs kandidato apsaugos elementai
3. Prieš anuliuojant darbą kandidatui suteikiama teisė pasiaiškinti. Jeigu svarstomas kandidato darbo nevertinimas (anuliavimas): kandidatas turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas; jis gali pateikti rašytinius paaiškinimus; komitetas privalo juos įvertinti; paaiškinimai pridedami prie protokolo.
Tai yra viena reikšmingiausių reglamento nuostatų, nes sustiprina kandidato teisę būti išklausytam.
4. Sprendimai dėl anuliavimo turi būti motyvuoti. Jei darbas nevertinamas: turi būti nurodytos faktinės aplinkybės; konkretūs teisės aktų punktai; aiškūs motyvai, kodėl priimtas toks sprendimas.
Tai apsunkina nepagrįstų sprendimų priėmimą.
Kaip priimami sprendimai?
5. Komiteto sprendimai yra privalomi. Komitetų nutarimai: yra galutiniai vertinimo procese; privalomi vykdyti NŠA; gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Balsavimas. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Nesutinkantis narys gali pateikti atskirąją nuomonę.
Ką komitetai gali keisti?
7. Klaidų egzaminuose atveju Komitetas gali nuspręsti: nevertinti konkretaus klausimo; nevertinti užduoties dalies; koreguoti vertinimą, jei aptinkama spausdinimo klaida, techninė klaida elektroninėje sistemoje, dalykinė klaida užduotyje ar vertinimo instrukcijoje.
Tai svarbu, nes leidžia apsaugoti kandidatus nuo egzaminų rengėjų klaidų.
Skaidrumo ir interesų konfliktų prevencija
8. Privalomas nusišalinimas. Komiteto narys turi nusišalinti, jei:sprendimas susijęs su juo pačiu; su jo artimaisiais; su asmenimis ar organizacijomis, iš kurių gauna pajamas; yra bet koks interesų konfliktas.
9. Vertinimo komisijos pirmininko apribojimas. Jeigu svarstoma jo vadovautos vertinimo komisijos klaida ar sprendimų panaikinimas, tas pirmininkas negali dalyvauti sprendimo priėmime.
Tai svarbi nešališkumo garantija.
Organizaciniai aspektai
10. Komitetų sudėtis. Mažiausiai 5 nariai. Kadencija – 2 metai. Narius deleguoja: ŠMSM, NŠA, universitetai, kolegijos. Kiekvienam nariui numatomas pakaitinis atstovas.
11. Posėdžiai. Gali vykti gyvai arba nuotoliniu būdu. Skubiais atvejais leidžiama balsuoti elektroniniu būdu. Skubūs sprendimai vėliau turi būti patvirtinti posėdyje.
Ką šis reglamentas reiškia praktiškai mokiniams?
Didesnė apsauga nuo nepagrįsto darbo anuliavimo.
Privalomas sprendimų motyvavimas.
Galimybė reaguoti į egzamino užduočių klaidas.
Aiškesnė atsakomybė už vertinimo sprendimus.
Daugiau skaidrumo ir interesų konfliktų kontrolės.
Viešieji pirkimai
Pakeistas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnis (95 straipsnio 1 dalis papildyta 21 ir 43 punktais):
„95 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija
1. Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka šias funkcijas:
...
21) vykdo teisės akto, reguliuojančio šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodytus pirkimus, pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šio teisės akto nuostatų, įskaitant nuostatas, taikomas vykdant šių pirkimų sutartis;
...
43) teikia metodinę pagalbą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus teisės akto, reguliuojančio šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodytus pirkimus, taikymo klausimais;
...“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) funkcijų sąrašą įtraukiamos dvi naujos funkcijos:
1. Naujas 95 straipsnio 1 dalies 21 punktas. VPT nuo 2026 07 01: vykdys pažeidimų prevenciją; prižiūrės, kaip laikomasi teisės akto, reglamentuojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodytus pirkimus; kontroliuos ir tokių pirkimų sutarčių vykdymo metu taikomų taisyklių laikymąsi.
2. Naujas 95 straipsnio 1 dalies 43 punktas. VPT nuo 2026 07 01: teiks metodinę pagalbą; neatlygintinai konsultuos perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus; aiškins, kaip taikyti teisės aktą, reguliuojantį minėtus pirkimus.
Ką tai reiškia praktiškai?
Iki šiol VPT jau turėjo analogiškas funkcijas įprastų viešųjų pirkimų srityje (vykdė priežiūrą, prevenciją, konsultavo dėl Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo).
Nuo 2026 07 01 šios funkcijos papildomai išplečiamos ir į 6 straipsnio 2 punkte minimus pirkimus, t. y. pirkimus, susijusius su radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų kūrimu, gamyba bei transliavimu, kuriems Viešųjų pirkimų įstatymas paprastai netaikomas ir kurių tvarką nustato Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 05 21, Identifikacinis kodas 2026-08541.
Pakeista Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 07 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 07 01 įsigaliojantys pakeitimai gana reikšmingai patikslina kvalifikacijos vertinimo praktiką, ypač tiekėjų patirties ir nacionalinio saugumo reikalavimų srityse.
1. EBVPD pildymas – mažiau formalizmo (8.6 papunktis).
Iki šiol buvo nustatyta, kad kiekvienas ūkio subjektas (išskyrus kvazisubtiekėjus) turi užpildyti ir pasirašyti atskirą EBVPD.
Nuo 2026 07 01 lieka reikalavimas kiekvienam ūkio subjektui pateikti atskirą EBVPD, tačiau atsisakoma nuostatos, kad kiekvienas turi jį atskirai pasirašyti; papildomai patikslinama, kad gali būti reikalaujama EBVPD ir iš žinomų subtiekėjų, kurių pajėgumais nesiremiama.
Praktinė reikšmė: procedūros šiek tiek supaprastinamos.
2. Iš esmės keičiamas VPĮ 47 str. 9 d. atitikties tikrinimas (8.8 papunktis).
Iki šiol buvo reikalaujama iš karto pateikti konkrečius dokumentus, priklausomai nuo to, ar subjektas juridinis, ar fizinis asmuo (steigimo dokumentai, JADIS išrašai, paso kopijos ir pan.).
Nuo 2026 07 01: pirmiausia tiekėjas teiks VPT nustatytos formos atitikties deklaraciją; tik ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tiekėjo bus prašoma pagrindžiančių dokumentų; aiškiai nustatoma, kad dokumentai turi būti ne senesni kaip 3 mėn. (jei nenurodytas jų galiojimas); leidžiama dokumentų apskritai neprašyti, jeigu atitiktį galima nustatyti iš kitų šaltinių.
Praktinė reikšmė: mažiau administracinės naštos tiekėjams ir mažiau dokumentų tikrinimo pirkimo pradžioje.
3. Iš esmės perrašoma darbų patirties vertinimo metodika (16.1 papunktis).
Anksčiau buvo gana bendras reikalavimas turėti panašių darbų patirtį per paskutinius 5 metus.
Nuo 2026 07 01 aiškiai nustatoma, kad vertinamos įvykdytos arba tebevykdomos sutartys, akcentuojami tiekėjo savo jėgomis atlikti darbai.
Detaliai reglamentuojama, kaip vertinti: jungtinės veiklos partnerių patirtį; sutartis su subtiekėjais; senesnes sutartis, kurios pradėtos anksčiau nei prieš 5 metus, bet užbaigtos vėliau.
Paaiškinama, kas laikoma tinkamu galutiniu rezultatu ir tinkamai atliktais darbais, rekomenduojama aiškiai įvardyti, kurie darbai laikomi „svarbiausiais“.
Praktinė reikšmė: sudėtingiau remtis visa bendros sutarties verte ar apimtimi – reikės pagrįsti būtent savo atliktą dalį.
4. Analogiškai detalizuojama prekių ir paslaugų patirtis (16.2 papunktis).
Iki šiol buvo kalbama apie prekių pristatymą ir sumontavimą per paskutinius 3 metus.
Nuo 2026 07 01 vietoje bendro „pristatęs“ vartojama sąvoka „savo jėgomis patiekęs“; vertinamos ir vykdomos sutartys.
Detaliai aprašoma: kaip skaičiuoti savo jėgomis atliktą dalį, kaip vertinti jungtinę veiklą, kaip eliminuoti subtiekėjų atliktas apimtis; nustatomos taisyklės dėl senesnių nei 3 metų sutarčių vertinimo.
Praktinė reikšmė: tiekėjų patirtis bus vertinama daug tiksliau ir griežčiau.
5. Patikslintas mišrių pirkimų reglamentavimas (16.3 papunktis).
Anksčiau buvo pateiktas tik projektavimo paslaugų ir darbų pavyzdys.
Nuo 2026 07 01: aiškiai pasakoma, kad kai perkami skirtingų rūšių objektai (prekės, paslaugos, darbai), kiekvienai rūšiai turi būti nustatomi atskiri patirties reikalavimai; projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų bei darbų pavyzdys paliekamas tik kaip iliustracija.
TAR, 2026 06 11, Identifikacinis kodas 2026-10247.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos pakeitimai
Viešųjų pirkimų tarnybos informacija, 2026 06 15.
Kiti
Pakeista Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalis:
„120 straipsnis. Kreditorių teisių pažeidimas
1. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais)
užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 13.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 06 13 administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį nebebus taikoma vien už tai, kad laiku nepateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį liks tik už kreditorių teisių pažeidimus, susijusius su neteisingu atsiskaitymu su kreditoriais ir kreditorių susirinkimų nešaukimu.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 12, Identifikacinis kodas 2026-10325.
Skolų išieškojimas: ką verta žinoti vartotojams ir verslui?
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informacija, 2026 06 19.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, kad elektroninėje prekyboje turi atsirasti „sutarties atsisakymo mygtukas“
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informacija, 2026 06 18.
Atsiimtos pensijų fondų lėšos trumpuoju laikotarpiu gali turėti įtakos socialinei paramai gauti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, 2026 06 17.
Prieš Jonines vairuotojai raginami neprarasti budrumo
Vairuotojams patariama tinkamai įvertinti eismo ir oro sąlygas bei atsakingai pasiruošti kiekvienai kelionei.
Susisiekimo ministerijos informacija, 2026 06 19.