Apskaita
Valstybės kontrolė praneša: 19 mlrd. eurų turto apskaitos netvarka viešajame sektoriuje didina piktnaudžiavimo rizikas
Valstybės kontrolės informacija, 2026 06 05.
Asmens duomenų apsauga
Pakeista Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 35 straipsnio 2 dalis:
„35 straipsnis. Sprendimo dėl administracinės baudos skyrimo vykdymas
...
2. Priežiūros institucijos sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso kodekse nustatyta tvarka. Jis gali būti pateiktas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 30.
Pakeitimų paaiškinimai
Iki 2026 06 29 galiojanti nuostata. Priežiūros institucijos (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos arba Žurnalistų etikos inspektoriaus) sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas tik Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, buvo aiškiai nustatyta, kad jis gali būti pateiktas vykdyti per 3 metus nuo priėmimo dienos.
Nuo 2026 06 30 administracinių baudų už asmens duomenų apsaugos pažeidimus išieškojimui papildomai pradedamas taikyti Mokesčių administravimo įstatymas. Tai reiškia, kad tokių baudų administravime ir išieškojime atsiranda aiškus ryšys su mokesčių administravimo procedūromis.
Pereinamoji nuostata. Sprendimai dėl baudų, kurie buvo priimti ir įsiteisėjo iki 2026 06 29, bus vykdomi pagal senąją tvarką. Naujoji tvarka taikoma tik nuo 2026 06 30 įsigaliojantiems atvejams.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 05 15, Identifikacinis kodas 2026-08235.
Darbas
Skaidraus darbo užmokesčio pokyčių įsigaliojimas nukeltas: darbdaviai raginami pasiruošimo neatidėti
2026 m. birželio 7 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai. Dalies Darbo kodekso pakeitimų, susijusių su darbdaviams nustatytomis pareigomis, perkeliant Europos Sąjungos Skaidrumo direktyvos (2023/970) nuostatas, įgyvendinimas yra nukeliamas. Informaciją „Sodrai“ darbdaviai turės pradėti teikti nuo 2027 m. sausio 1 d.
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 06 05.
Gyventojų pajamų mokesčio komentaras
Pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 60 ir 61 punktų apibendrintų paaiškinimų komentarai
„17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios:
...
60) atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant visas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas atlygintinas sumas, susijusias su šio turto paėmimu visuomenės poreikiams;
61) atlyginimas už valstybei parduodamą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas visas atlygintinas sumas, susijusias su šio turto pardavimu valstybės nuosavybėn, kai toks turto pardavimas vykdomas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus.“.
Komentaro paaiškinimai
Svarbiausi 60 punkto komentaro pakeitimai. Pakeitimų esmė yra tokia.
1. 60 punktas išplečiamas ir aiškiai patvirtina, kad visos kompensacijos, susijusios su turto paėmimu visuomenės poreikiams, yra neapmokestinamos GPM.
2. Atsiranda naujas 61 punktas, pagal kurį neapmokestinamos pajamos už valstybei parduodamą žemę ar kitą turtą, kai pardavimas vyksta įgyvendinant ypatingos svarbos krašto apsaugos projektus.
Praktiškai tai reiškia, kad gyventojai, kurių turtas paimamas arba parduodamas valstybei tokiems projektams (pvz., Kapčiamiesčio poligono projektui), gauna visas įstatymuose numatytas kompensacijas be GPM naštos.
1. Aiškiai išplėsta neapmokestinamų sumų apimtis. Iki pakeitimo buvo numatyta, kad neapmokestinamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemę ar kitą turtą. Dabar tiesiogiai įrašyta, kad neapmokestinamos „visos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos atlygintinos sumos, susijusios su šio turto paėmimu visuomenės poreikiams“.
Praktinė reikšmė: neapmokestinama ne tik pagrindinė kompensacija už paimtą žemę ar statinį, bet ir visos su paėmimu susijusios kompensacijos.
2. Pateiktas išsamus kompensacijų sąrašas. Komentare aiškiai išvardyta, kad neapmokestinamos gali būti: kompensacija už žemę pagal rinkos vertę; sodinių, želdinių, medynų vertė; negauto derliaus vertė; investicijų į žemės ūkio produkciją ar mišką vertė; savininko ir naudotojo patirti nuostoliai; iškeldinimo / išsikėlimo išlaidos; turtiniai ir neturtiniai praradimai; kompensacijos už nuostolius atliekant statybinius tyrimus.
Tai vienas svarbiausių pakeitimų, nes anksčiau galėjo kilti ginčų, ar kai kurios papildomos kompensacijos apmokestinamos.
3. Akcentuojamas „teisingo atlyginimo“ principas. Lyginamajame variante buvo papildomai paaiškinta, kodėl ši lengvata egzistuoja: remiamasi Konstitucijos 23 straipsniu; savininkas turi gauti pilną kompensaciją už prarastą turtą; kompensacijos dydis neturi sumažėti dėl GPM mokėjimo.
Nors galutiniame komentare šis tekstas nepaliktas, iš lyginamojo varianto aiški VMI ir įstatymų leidėjo pozicija.
4. Įtrauktas Kapčiamiesčio karinio poligono įstatymas. Prie teisės aktų, reglamentuojančių paėmimą visuomenės poreikiams, papildomai nurodytas Lietuvos Respublikos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymas.
Tai susiję su naujais krašto apsaugos projektais.
5. Patikslinta taikymo data. Pakeitimas taikomas nuo 2026 05 01 gautoms pajamoms. Svarbu suprasti, kad VMI šį pakeitimą vadina „patikslinamojo pobūdžio“, t. y. labiau paaiškina esamą lengvatą, o ne sukuria visiškai naują.
Svarbiausi naujojo 61 punkto dalykai
1. Sukurta visiškai nauja GPM lengvata. Nuo 2026 05 01 neapmokestinamos: pajamos už valstybei parduodamą žemę; pajamas už valstybei parduodamą kitą turtą; visos papildomos su tokiu pardavimu susijusios kompensacijos.
2. Lengvata taikoma tik ypatingos svarbos krašto apsaugos projektams. Tai nėra bendro pobūdžio taisyklė. Ji taikoma tik tada, kai: projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos projektu; turtas parduodamas valstybei tokiam projektui įgyvendinti.
3. Kapčiamiesčio poligonas – pagrindinis pavyzdys. Komentare kaip konkretus pavyzdys nurodytas Kapčiamiesčio karinis poligonas ir su juo susijusi karinio mokymo teritorija. Savininkai, kurie pagal specialų įstatymą parduoda savo žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą valstybei šio projekto įgyvendinimui, gauna neapmokestinamas išmokas.
4. Lengvata apima ne tik pardavimo kainą. Neapmokestinama: pardavimo kaina; visos papildomos atlygintinos sumos; kitos įstatymuose numatytos kompensacijos, susijusios su perdavimu valstybės nuosavybėn.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentaras su visais pakeitimais išdėstytas čia.
VMI viršininko 2026 05 26 raštas Nr. (18.18-31-1 Mr) R-1516).
Juridinių asmenų nemokumas, restruktūrizavimas, bankrotas
Pakeista Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 14 dalis:
„3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
...
14. Tais atvejais, kai mokėjimo paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas naudojant nuotolinio ryšio priemones, ir taikomas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, vietoj Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnio 5–9 dalyse, išskyrus 36 straipsnio 7 dalies 3–8 punktus, 8 dalies 1, 4 ir 5 punktus ir 9 dalies 2 punktą, 37 straipsnio 1 dalyje, išskyrus jos 10–14, 16, 19 ir 23 punktus, nustatytų informacijos reikalavimų taikomos šio įstatymo 13 ir 20 straipsnių nuostatos.
...“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 19.
Pakeitimų paaiškinimai
Tai yra redakcinis pakeitimas, reikalingas todėl, kad buvo pakeista ar pernumeruota Vartotojų teisių apsaugos įstatymo struktūra, todėl Mokėjimų įstatyme atnaujinama nuoroda į atitinkamą straipsnį.
Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 06 19, Identifikacinis kodas 2025-11119.
Mokesčių administravimas
Pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. VA-60 „Dėl priverstinio išieškojimo ir užtikrinimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeista šio įsakymo preambulė ir įsakymu patvirtintas Priverstinio išieškojimo ir užtikrinimo priemonių taikymo tvarkos aprašas, kuris išdėstytas nauja redakcija)
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 30.
Pakeitimų paaiškinimai
1. Išplečiama taikymo sritis – ne tik mokestinėms, bet ir nemokestinėms nepriemokoms. Iki šiol aprašas daugiausia buvo orientuotas į mokestinę nepriemoką, baudas ir kt. Nuo 2026 06 30 visas procesas aiškiai išplečiamas ir nemokestinėms nepriemokoms (ekonominėms piniginėms sankcijoms, baudoms už nusikalstamas veikas, procesinėms baudoms, teismų priteistoms sumoms ir pan.).
2. Nauja išieškojimo logika prieš pradedant nurašymą iš sąskaitų. Įvedamas privalomas pradinis vertinimas:
- ar asmens atžvilgiu jau vykdomas išieškojimas per antstolius;
- ar asmuo turi sąskaitų bankuose, mokėjimo įstaigose ar valstybės ižde.
Tik po šio vertinimo sprendžiama, ar VMI pati vykdys nurašymą iš sąskaitų, ar iš karto bus einama į išieškojimą per antstolį.
3. Daug trumpesnis perdavimo antstoliui terminas. Senoje redakcijoje sprendimas išieškoti iš turto dažniausiai būdavo perduodamas antstoliui po 30 dienų nuo įteikimo mokesčių mokėtojui. Naujoje redakcijoje sprendimas perduodamas antstoliui jau po 10 dienų nuo jo priėmimo.
4. Nustatomas maksimalus išieškojimo iš sąskaitų laikotarpis. Įvedama nauja taisyklė:
- nurašymo nurodymas iš sąskaitų vykdomas ne ilgiau kaip 180 dienų;
- tuo laikotarpiu vertinamas išieškojimo efektyvumas;
- po to sprendžiama dėl perdavimo antstoliui.
Ankstesnėje redakcijoje tokio aiškaus 180 dienų mechanizmo nebuvo.
5. Iš esmės pertvarkytas laiduotojų ir garantų išieškojimas. Anksčiau laiduotojui ar garantui reikalavimas buvo teikiamas po 30 dienų nesėkmingo išieškojimo iš skolininko sąskaitų.
Nuo 2026 06 30:
- į laiduotoją kreipiamasi daug greičiau – jau po 10 dienų nesėkmingo išieškojimo;
- garantų atžvilgiu nustatyta atskira, detaliai reglamentuota procedūra;
- aiškiai aprašyta, kada pereinama prie išieškojimo iš laiduotojo ar garanto turto.
6. Nauji išieškojimo sustabdymo pagrindai. Papildomai atsiranda: teismo patvirtinta taikos sutartis; susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti; specialūs nemokestinių prievolių išieškojimo sustabdymo pagrindai pagal CPK ir kitus teisės aktus.
7. Platesnės galimybės laikinai nevykdyti išieškojimo. Pridedamas naujas pagrindas, kai asmuo kreipėsi į kitas institucijas dėl duomenų patikslinimo. Dėl to mokestinė nepriemoka gali sumažėti arba visai išnykti.
8. Pakeitimai dėl hipotekos ir finansinių sunkumų susitarimų. Naujoje redakcijoje atsiranda nuostatos dėl taikos sutarčių, susitarimų dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, jų nutraukimo pasekmių išieškojimo procese.
9. Supaprastinami ir suvienodinami terminai. Dokumente vietoje sąvokos „mokesčių mokėtojas“ daug kur naudojama platesnė sąvoka „asmuo“, nes procedūra dabar taikoma ne tik mokestinėms prievolėms.
VMI prie FM 2026 06 04 rašte Nr. RNA-16838.
TAR, 2026 06 01, Identifikacinis kodas 2026-09549.
Mokestis už aplinkos teršimą
Pakeistas Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 30.
Pakeitimų paaiškinimai
„Ekonominė sankcija“ pervadinama į „ekonominę piniginę sankciją“.
Aiškiau reglamentuojama bylų dėl sankcijų skyrimo nagrinėjimo procedūra (informavimas raštu, proceso dalyvių teisės, bylos atidėjimas).
Nustatomi sankcijų skyrimo terminai: per 1 metus nuo pažeidimo nustatymo, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo.
Įtvirtinama galimybė atlikti papildomą tyrimą, kuris turi būti baigtas per 2 mėnesius.
Keičiasi sankcijų išieškojimo tvarka – nutarimas dėl sankcijos tampa vykdomuoju dokumentu ir vykdomas pagal Mokesčių administravimo įstatymą bei Civilinio proceso kodeksą.
Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 05 15, Identifikacinis kodas 2026-08253.
Pelno mokesčio įstatymo komentaras
Pakeistas Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 19 punkto komentaras ir papildytas 20 punkto komentaru:
„12 STRAIPSNIS. Neapmokestinamosios pajamos
Mokesčiu neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos:
....
19) atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant visas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas atlygintinas sumas, susijusias su šio turto paėmimu visuomenės poreikiams;
20) atlyginimas už valstybei parduodamą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas visas atlygintinas sumas, susijusias su šio turto pardavimu valstybės nuosavybėn, kai toks turto pardavimas vykdomas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus.“.
Komentaro pakeitimų ir papildymų paaiškinimai
1. Kas pasikeitė PMĮ 12 straipsnio 19 punkto komentare?
Iki pakeitimo neapmokestinamosioms pajamoms buvo priskiriamas tik atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir (ar) kitą turtą.
Nuo 2026 05 01 Komentaras papildytas nuostata, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamas ne tik pats atlyginimas už paimamą turtą, bet ir visos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos atlygintinos sumos, susijusios su šio turto paėmimu visuomenės poreikiams.
Komentare išvardijama, kad neapmokestinamos tampa ne tik sumos už patį paimamą turtą, bet ir įvairios papildomos kompensacijos, pavyzdžiui: žemės rinkos vertė; sodinių, želdinių, medynų vertė; negautas derlius; įdėtos investicijos; visi kiti savininko ar naudotojo nuostoliai; iškėlimo išlaidos; nuostoliai dėl statybinių tyrimų; neturtinio pobūdžio kompensacijos (laikas naujo turto paieškai, persikėlimo rūpesčiai, adaptacija, veiklos tęstinumo trikdžiai ir pan.).
Svarbiausia naujovė 19 punkte. Iki šiol galėjo kilti klausimų dėl papildomų kompensacijų apmokestinimo. Dabar VMI aiškiai patvirtina, kad visa teisės aktuose numatyta kompensacija, susijusi su turto paėmimu visuomenės poreikiams, yra neapmokestinamos pajamos, o ne vien atlygis už patį turtą.
2. Kas svarbiausia naujame PMĮ 12 straipsnio 20 punkto komentare?
Tai visiškai nauja neapmokestinamųjų pajamų kategorija. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamas atlyginimas už valstybei parduodamą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant visas atlygintinas sumas, kai pardavimas vykdomas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus.
Ką tai reiškia praktiškai?
Anksčiau PMĮ 12 straipsnio 19 punktas buvo skirtas situacijoms, kai turtas priverstinai paimamas visuomenės poreikiams.
Naujasis 20 punktas apima kitokią situaciją – kai: savininkas turtą parduoda valstybei; pardavimas vyksta dėl ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos projekto; kartu su pirkimo kaina mokamos ir kitos įstatymuose numatytos kompensacijos.
Kokį tikslą pabrėžia VMI? Komentare nurodyta, kad lengvatos tikslas yra užtikrinti Konstitucijos 23 straipsnio principą dėl teisingo atlyginimo, kad savininkui išmokėta kompensacija nebūtų sumažinama dėl pelno mokesčio pasekmių.
Kokiems projektams aktualu? Komentare kaip konkretus pavyzdys įvardijamas Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinis poligonas ir karinio mokymo teritorija; taip pat kiti ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos projektai.
Pelno mokesčio įstatymo komentaras su visais pakeitimais išdėstytas čia.
VMI prie FM 2026 05 26 raštas Nr. (18.10-31-1 Mr) R-1506).
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras
Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 21 straipsnio (21 straipsnis. Socialinės paslaugos ir susijusios prekės) komentaras
PVM įstatymo 21-o straipsnio komentaro paaiškinimai
1. Socialinės paslaugos yra neapmokestinamos PVM. Jeigu paslaugą teikia teisėtas socialinių paslaugų teikėjas pagal Socialinių paslaugų įstatymą, PVM skaičiuoti nereikia. Tai apima: prevencines socialines paslaugas, bendrąsias socialines paslaugas (konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas ir pan.), socialinę priežiūrą, socialinę globą, laikino atokvėpio paslaugas.
2. Nesvarbu, ar teikėjas siekia pelno. PVM lengvata taikoma VšĮ, asociacijoms, UAB, individualią veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, jeigu jie atitinka Socialinių paslaugų įstatymo reikalavimus.
3. Socialinei globai reikia licencijos. Jeigu teikiama socialinė globa (pvz., senelių namai), paslaugų teikėjas turi turėti atitinkamą licenciją. Tokios paslaugos neapmokestinamos PVM.
4. Kai kurios paslaugos gali būti neapmokestinamos net jei nėra Socialinių paslaugų kataloge. Jeigu paslauga iš esmės susijusi su globa, rūpyba ir socialine apsauga bei tenkina viešąjį interesą (pvz., budinčių ar nuolatinių globotojų veikla), ji taip pat gali būti laikoma PVM neapmokestinama.
5. Papildomos prekės ir paslaugos taip pat gali būti be PVM. Jeigu socialinių paslaugų teikėjas savo klientams teikia su socialine paslauga susijusias prekes ar paslaugas (pvz., maitinimą, vaistus, skalbimą, patalynę), jos taip pat neapmokestinamos PVM.
6. Svarbiausia praktinė taisyklė. Užduokite 2 klausimus:
a) Ar paslaugą teikia Socialinių paslaugų įstatyme pripažintas socialinių paslaugų teikėjas?
b) Ar teikiama paslauga (ar prekė) yra socialinė paslauga arba tiesiogiai susijusi su jos teikimu?
Jeigu atsakymas į abu klausimus „taip“ – PVM paprastai netaikomas.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras su visais pakeitimais išdėstytas čia.
VMI prie FM viršininko 2026 05 26 raštas Nr. (18.2-31-2) RM-19304).
SoDra
„Sodra“ informuoja, ką reikia žinoti paslaugų gavėjams ir paslaugų teikėjams, dirbant sezoninius darbus ūkyje pagal paslaugų kvitus
Paslaugų gavėjas privalo tinkamai įforminti paslaugų teikimą, pateikti reikiamus duomenis „Sodrai“ ir sumokėti nustatytas įmokas.
„Sodros“ informacija, 2026 06 02.
„Sodra“ informuoja apie dirbančiųjų pensijų atnaujinimą
„Sodros“ informacija, 2026 06 04.
Švietimas ir švietimo įstaigos. Bendrasis ugdymas
Nacionalinės švietimo agentūros direktorius patvirtino:
1. Lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygio nustatymo egzamino suaugusiesiems skaitymo ir rašymo bei klausymo dalių nuotoliniu elektroniniu būdu vykdymo instrukciją;
2. Lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygio nustatymo egzamino suaugusiesiems kalbėjimo dalies nuotoliniu elektroniniu būdu vykdymo instrukciją.
Dokumento paaiškinimai
Tai išsami instrukcija, kaip 2026 m. nuotoliniu būdu organizuoti ir kontroliuoti A2 lietuvių kalbos egzaminą suaugusiesiems, užtikrinant sąžiningą laikymą ir aiškią tvarką techninių nesklandumų atvejais.
Egzaminas vyksta nuotoliniu elektroniniu būdu, naudojant užduočių sistemą ir vaizdo pokalbių platformą („Zoom“, „Teams“, „Skype“ ir pan.). Kandidatas turi būti nuolat matomas ir girdimas vykdytojui. Egzaminas įrašomas.
Draudžiama naudotis: vertimo programomis, internetu, telefonu, kita pagalba, fotografuoti ar daryti ekrano nuotraukas. Sistema fiksuoja bandymus išeiti iš egzamino lango, kopijuoti tekstą ar naudoti kitus ekranus. Už pažeidimus kandidatas gali būti pašalintas iš egzamino.
Egzamino struktūra: skaitymas + rašymas + klausymas. Skaitymas ir rašymas – 90 min. Klausymas – 25 min. Iš viso – 115 min.
Kalbėjimas trunka 12–14 min. 3 dalys: asmeniniai klausimai (2–3 min.), užduotis su pasirengimu (4–5 min.), dvi užduotys su pasirengimu (6 min.)
Techniniai reikalavimai:tik kompiuteris (telefonas ir planšetė netinka); bent 4 GB RAM; nauja naršyklė („Chrome“, „Firefox“, „Edge“); rekomenduojamos laidinės ausinės; stabilus interneto ryšys.
Jei kyla techninių problemų, kandidatas gali prisijungti iš naujo. Jei problema ar interneto dingimas trunka iki 30 min., egzaminas tęsiamas. Jei ilgiau nei 30 min., vykdymas nutraukiamas ir fiksuojamas protokole.
Kas nauja ir svarbiausia organizatoriams? Dokumentas pirmą kartą detaliai reglamentuoja: nuotolinį A2 egzamino vykdymą, kandidatų kontrolę per vaizdo ryšį, techninius reikalavimus, pažeidimų fiksavimą, veiksmus techninių gedimų atveju, kalbėjimo dalies organizavimą ir vertinimą.
Valstybės tarnyba
Pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 07.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 06 07 Valstybės tarnybos įstatyme keičiasi tik keli konkretūs dalykai. Pagrindinis tikslas – įgyvendinti ES darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimus.
Svarbiausi pakeitimai
1. Įstatymas papildomas nuoroda į ES teisę. Į 1 straipsnį įtraukiama nauja nuostata, kad Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos yra suderintos su ES teisės aktais, nurodytais naujame 3 priede. Tuo deklaruojama, kad įstatymas įgyvendina ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą.
2. Iš esmės keičiamas darbo apmokėjimo sistemos reglamentavimas (19 straipsnio 3 dalis). Nustatoma, kad:
Nustatoma, kad:
- darbo apmokėjimo sistema pirmiausia turi būti nustatoma kolektyvinėje sutartyje;
- jei kolektyvinės sutarties nėra – ją nustato įstaigos vadovas;
- prieš nustatant ar keičiant sistemą privaloma atlikti informavimo ir konsultavimo procedūras pagal Darbo kodeksą;
- sistema turi būti viešai paskelbta įstaigos interneto svetainėje;
- sistema turi būti rengiama pagal Vyriausybės rekomendacijas.
Taip pat pirmą kartą labai detaliai nurodoma, kokiais kriterijais turi būti grindžiami pareiginės algos koeficientai: įgūdžiai, pastangos, darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomos žinios ir kompetencijos, darbo sąlygos, kiti objektyvūs ir lyties požiūriu neutralūs kriterijai.
Taip darbo užmokesčio nustatymas tampa skaidresnis, objektyvesnis ir labiau pagrįstas aiškiais kriterijais.
3. Patikslinama pareiginės algos apskaičiavimo nuostata (20 straipsnio 2 dalis). Naujoje redakcijoje aiškiai nustatyta, kad pareiginės algos koeficiento vienetas yra Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, o pareiginė alga apskaičiuojama koeficientą padauginus iš šio bazinio dydžio.
4. Įstatymas papildomas nauju 3 priedu. Naujame 3 priede nurodoma, kad įgyvendinama 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/970 dėl darbo užmokesčio skaidrumo ir vienodo vyrų bei moterų darbo užmokesčio principo užtikrinimo.
5. Pereinamasis laikotarpis. Visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovai iki 2026 12 31 turės peržiūrėti esamas darbo apmokėjimo sistemas ir, jei reikės, jas pakeisti pagal naujus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 06 02, Identifikacinis kodas 2026-09720.
Kiti
Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos PRIVOLIŲ TEISĖ 6.2283, 6.2287, 6.22810 straipsniai ir priedas:
6.2283 straipsnis. Vartojimo sutartis reglamentuojančių normų taikymas;
6.2287 straipsnis. Vartotojų teisė į informaciją, kai sudaromos nuotolinės sutartys ir ne prekybos patalpose sudaromos sutartys;
6.22810 straipsnis. Vartotojų teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties;
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI.
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 19.
Pakeitimų paaiškinimai
Pakeitimai susiję tik su nuotolinėmis finansinių paslaugų sutartimis, sudaromomis internetu (pvz., vartojimo kreditai, paskolos, investavimo, draudimo, mokėjimo paslaugų sutartys, kai jos sudaromos nuotoliniu būdu).
Pagrindinis tikslas – suteikti vartotojui galimybę lengvai atsisakyti sutarties internetu, panašiai kaip lengva ją sudaryti.
1. Plečiama vartotojų apsauga nuotolinėms finansinių paslaugų sutartims. Iki šiol Civilinio kodekso vartotojų teisių nuostatos daugeliu atvejų nebuvo taikomos finansinių paslaugų sutartims.
Nuo 2026 06 19 aiškiai nustatoma, kad kai finansinė paslauga sudaroma nuotoliniu būdu, jai bus taikomos tam tikros vartotojų apsaugos taisyklės, įskaitant naujas sutarties atsisakymo nuostatas.
Praktinis pavyzdys. Jeigu žmogus internetu sudaro: vartojimo kredito sutartį, investavimo paslaugų sutartį, draudimo sutartį, kitą finansinės paslaugos sutartį, jam taikomos specialios teisės atsisakyti sutarties.
2. Verslininkas privalės aiškiai informuoti apie atsisakymo teisę. Keičiamas CK 6.2287 straipsnis. Nuo 2026 06 19 prieš sudarant nuotolinę sutartį vartotojui turės būti pateikta informacija: apie teisę atsisakyti sutarties; atsisakymo terminą; atsisakymo tvarką; pavyzdinę atsisakymo formą; jei taikoma – kur rasti elektroninę atsisakymo funkciją; arba aiškiai nurodyta, kad atsisakymo teisė netaikoma.
Ką tai reiškia? Finansų įstaigos nebegalės paslėpti informacijos smulkiame šrifte ar sudėtingose taisyklėse.
3. Atsiranda pareiga turėti „atsisakyti sutarties“ mygtuką. Tai svarbiausias pakeitimas. Jeigu sutartis sudaryta per elektroninę sistemą (internetinę svetainę, savitarną, programėlę), vartotojas turės teisę jos atsisakyti naudodamasis specialia funkcija.
Reikalavimai. Sistema turės turėti aiškų mygtuką ar nuorodą, pavadintą, pavyzdžiui, „Atsisakyti sutarties čia“ ar kita panašia nedviprasmiška formuluote. Ši funkcija turi būti: aiškiai matoma; lengvai randama; lengvai naudojama; prieinama visą laiką, kol vartotojas gali atsisakyti sutarties.
4. Nustatoma, kokius duomenis vartotojas turi galėti pateikti. Elektroninėje atsisakymo formoje vartotojas turi galėti nurodyti: vardą ir pavardę; sutarties duomenis; kontaktinius duomenis, kuriais gaus patvirtinimą.
5. Privalomas papildomas patvirtinimo mygtukas. Po atsisakymo formos užpildymo verslininkas turi suteikti galimybę paspausti papildomą mygtuką: „Patvirtinti sutarties atsisakymą“ ar kitą analogišką formuluotę. Tai reiškia, kad vartotojas aiškiai patvirtina savo valią atsisakyti sutarties.
6. Verslininkas privalės nedelsdamas patvirtinti gavimą. Kai vartotojas pateikia atsisakymą, verslininkas privalo nedelsdamas išsiųsti patvirtinimą patvariojoje laikmenoje (pvz., el. paštu). Patvirtinime turi būti: atsisakymo turinys; pateikimo data; pateikimo laikas.
Praktinis rezultatas. Nebebus ginčų: ar vartotojas išsiuntė atsisakymą; kada išsiuntė; ar įstaiga jį gavo.
7. Aiškiai nustatoma, kada laikoma, kad vartotojas atsisakė sutarties. Pakaks iki termino pabaigos pateikti elektroninį atsisakymo pareiškimą. Tai sustiprina vartotojo poziciją ginčo atveju.
8. ES teisės viršenybės taisyklė. Jeigu konkrečiai finansų sričiai (pvz., draudimui, investavimo paslaugoms, mokėjimo paslaugoms) ES teisė arba ją įgyvendinantys Lietuvos įstatymai nustatys kitokias taisykles, bus taikomos specialiosios taisyklės.
Tai aktualiausia finansų įstaigoms. Reikės peržiūrėti: interneto svetaines; savitarnos sistemas; mobiliąsias programėles; klientų informavimo procesus.
Vartotojams bus paprasčiau: atsisakyti internetu sudarytos finansinės paslaugos sutarties; gauti patvirtinimą apie atsisakymą; įrodyti, kad atsisakymas buvo pateiktas laiku.
TAR, 2025 06 19, Identifikacinis kodas 2025-11117.
Įsigalioja nauji Miškų valstybės kadastro paslaugų įkainiai
Atpinga kadastro tekstinių duomenų išrašas ar kadastro žemėlapio ištrauka pagal duomenų gavėjo pateiktą prašymą, taip pat mažiau kainuos pagal kadastro duomenis parengta pažyma apie medynų vidutinę rinkos vertę. Nuo šiol bus taikomas mokestis už Miškų valstybės kadastro duomenų įregistravimą, išregistravimą ir keitimą (buvo teikiama neatlygintinai).
Registrų centro informacija, 2026 06 01.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja dėl nepatikimų produktų
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informacija, 2026 06 05.
Vartotojai raginami atidžiai vertinti prekiautojų siūlomų ankstyvųjų bulvių „lietuvišką“ kilmę
Lietuvos daržovių augintojų asociacija informavo atsakingas institucijas, kad šiuo metu tik pavieniai Lietuvos ūkiai jau yra pradėję ankstyvųjų bulvių kasimą, todėl šalies ūkiuose užaugintos produkcijos kiekiai rinkoje yra labai riboti.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija, 2026 06 02.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja: žalias pienas gali būti erkinio encefalito viruso šaltinis
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija, 2026 06 05.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato trumpą garantijų atmintinę, užtikrinančią darbuotojų teisę į skaidrų ir teisingą darbo užmokestį
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, 2026 06 05.
Mažiau popierizmo, daugiau laiko ūkiui – būtent tokiu principu nuo 2027 metų keisis ūkinių gyvūnų ženklinimo, registravimo ir apskaitos tvarka
Žemės ūkio ministerijos informacija, 2026 06 05.
Š. m. birželio 15 d. 10.00 val. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija organizuoja nuotolinį nemokamą seminarą „Vaizdo stebėjimas: nuo teorijos iki praktikos“
Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos informacija, 2026 06 01.