Apskaita biudžetinėse įstaigose
Pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir jis iėstytas nauja redakcija
Nauja redakcija įsigalioja 2026 06 01.
Įstatymo naujos redakcijos paaiškinimai
Savivaldybė tampa formalia turto savininko funkcijas vykdančiu subjektu, o realiai turtą valdo patikėjimo teisės subjektai. Tai reiškia aiškų atskyrimą - kas savininkas (taryba), kas valdytojas (įstaigos, kiti subjektai). Seniau tai buvo mažiau struktūruota.
Patikėjimo teisės - centrinis mechanizmas. Savivaldybėms tai yra pagrindinis pokytis. Nauja tai, kad savivaldybės turtas perduodamas patikėjimo teise. Galima perduoti savivaldybės biudžetinėms įstaigoms, subjektams, kuriems tai leidžia įstatymai, kitiems juridiniams asmenims (tik su sutartimi).
Atsiranda aiški taisyklė, kad turtas gali būti perduotas tik jei subjektas vykdo savivaldybės funkcijas.
Daug griežtesnė patikėjimo sutarčių kontrolė. Nauji atvejai, kada sutartis baigiasi: subjektas nebevykdo funkcijų, turtas nebereikalingas, bankrotas/likvidavimas. Savivaldybės turės aktyviai peržiūrėti sutartis, atsiranda reali prievolė jas nutraukti.
Aiškesnė sprendimų priėmimo tvarka - sprendimus dėl turto gali priimti savivaldybės taryba arba jos įgalioti turto valdytojai.
Atsiranda naujas praktinis akcentas - „Nereikalingas turtas“. Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad patikėjimo teise galima perduoti ir nereikalingą, netinkamą naudoti turtą.
Įtvirtinta nauja griežta taisyklė: perduotas turtas gali būti naudojamas tik funkcijoms vykdyti.
Savivaldybėms perduotas valstybės turtas valdomas vadovaujantis nauja logika. Aiškiai nustatyta, kada savivaldybė valdo valstybės turtą: kai dar neperimtas nuosavybėn, kai perduotas funkcijoms, kai perduotas kitais įstatymų pagrindais.
Jei turtas nebereikalingas ar nenaudojamas, jis gali būti perduotas kitiems subjektams arba centralizuotam turto valdytojui. Tai sustiprina kontrolę iš valstybės pusės.
Atsiranda aiški priežiūros pareiga - subjektas, sudaręs sutartį, privalo prižiūrėti jos vykdymą. Tai nėra formalumas, tai reali atsakomybė savivaldybei.
Turto klasifikacija vykdoma per apskaitą, t.y. turtas apibrėžiamas per apskaitos standartus. Tokiu būdu finansininkų / apskaitos vaidmuo didėja.
Didžiausia praktinė rizika savivaldybėms - po pakeitimų labiausiai „kliūvantys“ dalykai: seni patikėjimo santykiai gali neatitikti naujų taisyklių; jei subjektas nevykdo funkcijos (funkcijų nepagrįstumas) - turtas turi būti atsiimtas; naudojimas ne pagal paskirtį – pažeidimas.
Svarbu žinoti savivaldybėms, kad nuo 2026 06 01 pereinama prie modelio „turtas = funkcijų vykdymo įrankis“, o ne „turtas = tiesiog perduodamas naudoti“.
Savivaldybėms reikės padaryti šiuos darbus: peržiūrėti visas patikėjimo sutartis, patikrinti, ar subjektai vykdo funkcijas, įsivertinti nereikalingą turtą, įsivesti kontrolės mechanizmus, nusistatyti delegavimo tvarkas.
TAR, 2025 11 25, Identifikacinis kodas 2025-19759.
Darbas
Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1177 „Dėl Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 05 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Esmė – keičiasi profesijų sąrašas (papildomas). Kas naujo: į trūkstamų profesijų sąrašą įtraukiamos 2 naujos profesijos: šeimos gydytojas (kodas 221101) ir gydytojas odontologas (kodas 226101).
Tai reiškia, kad valstybė oficialiai pripažįsta šias profesijas kaip trūkstamas viešajame sektoriuje.
Keičiasi, kam taikomas „ribojimas kariams“. Iki pakeitimo buvo nustatyta, kad kai kurios profesijos iš sąrašo taikomos tik profesinės karo tarnybos kariams. Buvo 5, 6, 10, 46, 47 punktai. Nuo 2026 05 01: 5, 6, 10, 111, 121, 46, 47 punktai.
Ką tai reiškia? Nauji punktai 111 (šeimos gydytojas) ir 121 (odontologas) tam tikrais atvejais taikomi tik kariams (kai kalbama apie specialų šio sąrašo taikymą).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 11 28 nutarimas Nr. 1177 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 04 30, Identifikacinis kodas 2026-07133.
Valstybinė darbo inspekcija atsako: ar galima nutraukti darbo sutartį su nėščia darbuotoja, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 61 straipsnio 1 dalyje pateikiamas konkretus pagrindų, kuriais gali būti nutraukiama darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai, sąrašas. Atsižvelgiant į tai, jeigu sueina terminuotos darbo sutarties terminas, darbo sutartį su darbuotoja galima nutraukti iš karto suėjus terminui, nelaukiant, kol jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai.
DK 61 straipsnio 2 dalis numato draudimą nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai nutraukti darbo sutartį, taip pat priimti sprendimą dėl nutraukimo ar įspėti, tačiau ribojimai taikomi, kai darbo sutartis nutraukiama kitais negu DK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Todėl visi DK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojimai netaikomi darbo sutarties nutraukimo pagrindams, nurodytiems DK 61 straipsnio 1 dalyje, įskaitant darbo sutarties nutraukimą suėjus terminui.
Valstybinės darbo inspekcijos informacija.
Mokesčių administravimas
VMI primena, kad pateikti turto deklaracijas reikia iki gegužės 4 d.
Pareiga deklaruoti turtą nustatyta politikams, valstybės tarnautojams, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybių, valstybės įmonių vadovams ir jų pavaduotojams, teisėjams, notarams bei kitiems Gyventojų turto deklaravimo įstatyme išvardintiems asmenims, taip pat jų šeimos nariams.
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2026 04 27.
VMI atsako, kada įmonei nereikia pateikti papildomų dokumentų, teikiant prašymą dėl mokesčių (pridėtinės vertės, pelno ar kt.) mokėjimo išdėstymo dalimis
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2026 04 30.
2026 05 14 VMI kviečia į interneto seminarą „Metinės pelno mokesčio deklaracijos formos PLN204 pildymas"
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija.
2026 05 21 VMI kviečia į interneto seminarą „Naudotų automobilių pardavimo apmokestinimas PVM"
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija.
Gyventojų pajamų mokestis
Pakeistas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis (pakeistas 17 straipsnio 1 dalies 60 punktas ir 17 straipsnio 1 dalis papildyta 61 punktu):
„17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios:
...
60) atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant visas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas atlygintinas sumas, susijusias su šio turto paėmimu visuomenės poreikiams;
61) atlyginimas už valstybei parduodamą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas visas atlygintinas sumas, susijusias su šio turto pardavimu valstybės nuosavybėn, kai toks turto pardavimas vykdomas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus.
...“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 05 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Valstybės mokamos kompensacijos už paimamą ar gynybos tikslams perkamą turtą nuo 2026 05 01 yra dar aiškiau ir plačiau neapmokestinamos.
Kas keičiasi nuo 2026 05 01?
1. Patikslinta jau buvusi lengvata (60 punktas). Buvo neapmokestinamas atlyginimas už paimamą turtą visuomenės poreikiams (pvz., keliams, infrastruktūrai).
Dabar aiškiai pasakyta, kad neapmokestinamos visos su tuo susijusios išmokos, ne tik pagrindinė kompensacija, t. y. įtraukiamos ir visos papildomos kompensacijos, numatytos įstatymuose. Pvz., jei valstybė paima tavo žemę ar turtą – visa kompensacija (įskaitant priedus) neapmokestinama GPM.
2. Atsirado nauja lengvata (61 punktas) – visiškai naujas dalykas.
Nuo 2026 05 01 neapmokestinamas atlyginimas, kai tu pats parduodi žemę ar turtą valstybei ir tai daroma krašto apsaugos (gynybos) projektams. Pvz., jei parduodi savo žemę valstybei, pvz., kariniam objektui – gautos pajamos nebus apmokestintos GPM.
Esmė nuo 2026 05 01: plačiau atleidžiamos nuo mokesčio kompensacijos už paimamą turtą, pridedama nauja lengvata – pardavimas valstybei gynybos tikslams irgi neapmokestinamas.
Ką tai reiškia praktiškai? Šie pakeitimai aktualūs tik jei turi žemės ar turto, kurį paima valstybė (pvz., keliui) arba perka valstybė (ypač gynybos projektams).
Tokiais atvejais anksčiau galėjo būti neaiškumų dėl papildomų išmokų apmokestinimo, o dabar aiškiai pasakyta: GPM mokėti nereikia.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 04 30, Identifikacinis kodas 2026-07190.
Nekilnojamojo turto mokestis
Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 04 30 ir 2026 05 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Kas keičiasi nuo 2026 04 30?
Perrašytas pats Vyriausybės nutarimas, atnaujintos nuorodos į įstatymus, patikslinta, kas ir iki kada gali priimti sprendimą dėl masinio vertinimo (dabar įrašyta aiški riba – iki liepos 1 d.).
Nustatyta, kam taikomos naujos taisyklės - nauja redakcija taikoma nuo 2026 metų mokestinio laikotarpio ir toliau.
Labai svarbi praktikoje pereinamoji nuostata. Jei iki 2026 04 30 pateikei prašymą dėl individualaus vertinimo, jis baigiamas nagrinėti pagal senas taisykles.
Naujas procesas dėl vertinimo atnaujinimo - įvedamas reikalavimas per 1 mėn. atlikti paskesnį vertinimą (indeksavimą) ir rezultatus pateikti VMI iki 2027 02 01.
Kas keičiasi nuo 2026 05 01?
Anksčiau buvo tiesiog aprašyta, kaip vertinama. Dabar aiškiai apibrėžta visa sistema: duomenų rinkimas, analizė, modeliai, administravimas, t.y. įvedamas pilnas ciklas, kaip valstybė skaičiuoja NT vertes.
Aiškiai įtvirtinami tarptautiniai standartai - pridėta, kad vertinimas remiasi Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos standartais, t.y. vertinimas labiau suvienodinamas su ES praktika.
Atsiranda nauja sąvoka „turto vertintojas“. Dabar tai - masinio vertinimo įmonė.
Detaliai aprašytas vertinimo modelių kūrimas, įvesta nauja logika: duomenų analizė, modelio sudarymas, modelio tikslinimas.
Atsirado pakeitimai verčių zonose. Skirtumas tarp zonų sumažintas: buvo ≥ 15 %, dabar ≥ 10 %. Tai reiškia: daugiau zonų - tikslesnės vertės.
Naudojama daugiau duomenų šaltinių. Anksčiau buvo naudojami kadastro + registro duomenys. Dabar naudojamos kitos valstybės sistemos, registrai, institucijų duomenys. Vertinimas remiasi platesne informacija.
Leidžiama naudoti iki 5 metų sandorių duomenis: daugiau duomenų - stabilesnės vertės. Anksčiau to nebuvo taip aiškiai nurodyta.
Nebelieka fizinės apžiūros masiniame vertinime. Dabar aiškiai įrašyta - objektai fiziškai neapžiūrimi. Reiškia, kad viskas remiasi duomenimis, ne vizitais.
Nauja tvarka dėl ataskaitų tvirtinimo - atsiranda aiškūs terminai: pateikimas iki lapkričio 15 d., tvirtinimas iki gruodžio 31 d.
Viešumas ir skaidrumas: vertės skelbiamos internete, galima rasti pagal objekto numerį. Galima lengviau pasitikrinti savo NT vertę.
Individualaus vertinimo galiojimas: galioja iki patvirtinamos naujos masinio vertinimo ataskaitos. Individualus vertinimas – laikinas sprendimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 09 29 nutarimas Nr. 1049 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 04 29, Identifikacinis kodas 2026-07070.
Pelno mokestis
Pakeistas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnis (pakeistas 12 straipsnio 19 punktas ir 12 straipsnis papildytas 20 punktu):
„12 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
Mokesčiu neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos:
...
19) atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant visas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas atlygintinas sumas, susijusias su šio turto paėmimu visuomenės poreikiams;
20) atlyginimas už valstybei parduodamą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas visas atlygintinas sumas, susijusias su šio turto pardavimu valstybės nuosavybėn, kai toks turto pardavimas vykdomas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus.”.
Pakeitimai įsigalioja 2026 05 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Kas konkrečiai pasikeitė?
1. Patikslintas 12 str. 19 punktas. Anksčiau buvo kalbama apie kompensacijas už visuomenės poreikiams paimamą turtą (žemę ir pan.), bet formuluotė siauresnė.
Dabar (nuo 2026 05 01) – aiškiai pasakyta, kad neapmokestinama ne tik pagrindinė kompensacija, bet ir visos su tuo susijusios išmokos.
Dabar jei valstybė paima tavo turtą visuomenės poreikiams (pvz., keliui), tai visa gauta kompensacija + papildomos sumos yra neapmokestinamos pelno mokesčiu.
2. Pridėtas visiškai naujas 12 str. 20 punktas. Ši nuostata sako, kad neapmokestinama atlyginimas už turtą (žemę ar kt.), parduodamą valstybei, kai pardavimas vyksta dėl ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos projektų.
Paprastai tariant, jei parduodi žemę ar kitą turtą valstybei ir tai susiję su gynybos projektais (pvz., karine infrastruktūra), gautos pajamos nebus apmokestintos pelno mokesčiu.
3. Taikoma tik pajamoms, gautoms nuo 2026 05 01. Ankstesnėms pajamoms – senos taisyklės.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 04 30, Identifikacinis kodas 2026-07191.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras
Pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 102 dalies komentaras:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
...
102. Grandininis prekių tiekimo sandoris (toliau – grandininis sandoris) – vienas po kito vykdomo tų pačių prekių tiekimo sandoris, kuriame dalyvauja tarpinis veiklos vykdytojas, kai prekės gabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę tiesiogiai iš pirmojo prekių tiekėjo paskutiniam prekių tiekimo grandinėje esančiam tas prekes įsigyjančiam asmeniui.
...“.
Komentaro paaiškinimas
Kas yra „grandininis sandoris“? Tai situacija, kai ta pati prekė kelis kartus perparduodama (A → B → C → D), bet fiziškai ji keliauja tik vieną kartą – tiesiai nuo pirmo iki paskutinio pirkėjo. Pvz.: Lietuva → Latvija, bet per tą laiką prekė „popieriuje“ parduodama kelis kartus.
Yra 4 būtinos sąlygos (jei nors vienos nėra – tai NE grandininis sandoris): tas pats daiktas perparduodamas kelis kartus; dalyvauja bent 3 įmonės, prekės keliauja tarp ES valstybių, fiziškai važiuoja tiesiai nuo pirmo iki paskutinio.
Net jei yra tarpinis sustojimas (pvz., uostas Lietuvoje) – vis tiek laikoma, kad važiuoja „tiesiai“.
Kas yra „tarpinis veiklos vykdytojas“? Tai yra vidurinė grandies įmonė, kuri organizuoja transportą. Paprastai tai nei pirmas tiekėjas, nei paskutinis pirkėjas, bet tas, kuris rūpinasi transportavimu.
Esminė taisyklė: kas organizuoja transportą – tas ir yra „tarpinis vykdytojas“.
Kodėl svarbu, kas gabena prekes? Nes nuo to priklauso, kuriam pardavimui taikomas 0% PVM (tarptautinis tiekimas). Grandinėje tik vienas tiekimas gali būti „judantis“ (su transportu).
Paprastai: vienas sandoris - su transportu (0% PVM), kiti sandoriai - vietiniai (su PVM). Ir tas „judantis“ sandoris priskiriamas tam, kas organizuoja transportą.
Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras su visais pakeitimais išdėstytas čia.
VMI prie FM 2026 04 29 raštas Nr. (18.2-31-2)-RM-15316.
SoDra
Pakeistas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnis (neteko galios 32 straipsnio 2 dalies 12 punktas):
„32 straipsnis. Fondo valdybos funkcijos ir teisės
...
2. Fondo valdyba turi teisę:
...
12) perleisti įmonės, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolos reikalavimo teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui abipusio susitarimo pagrindu;
...“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 06 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Panaikinamas 32 straipsnio 2 dalies 12 punktas. Ką tas punktas reiškė iki šiol? Pagal galiojančią redakciją, 32 straipsnio 2 dalies 12 punktas suteikė Fondo valdybai teisę perleisti (t. y. parduoti ar perduoti) skolos reikalavimo teisę, kai įmonė bankrutuoja ar restruktūrizuojama (dėl socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.
Nuo 2026 06 01 šios teisės nebelieka. Tai reiškia, kad Fondo valdyba nebegalės perduoti skolų išieškojimo kitam valstybės turto valdytojui tokiu būdu. Skolų administravimas turės būti sprendžiamas kitais mechanizmais (pvz., išieškojimas, administravimas pačios institucijos ar pagal kitus teisės aktus).
Paprastai tariant, iki šiol „Sodra“ galėjo „perduoti“ problemines skolas kitai valstybės institucijai, nuo 2026 06 01 tokios galimybės nebelieka.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 11 25, Identifikacinis kodas 2025-19765.
„Sodra“ praneša deklaruojantiems investicines sąskaitas, kad pajamų deklaracijas VMI galima pateikti iki birželio 1 d., atitinkamai iki birželio 1 d. šiems gyventojams nukeliamas ir „Sodros“ įmokų sumokėjimo terminas
„Sodros“ informacija, 2026 04 29.
„Sodra“ informuoja Savarankiškai dirbančius, kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo
„Sodros“ informacija, 2026 04 27.
Švietimas ir švietimo įstaigos. Bendrasis ugdymas
Pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
Pakeitimai įsigalioja 2026 05 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 05 01 sistema tampa labiau orientuota į mokinio gerovę (ypač sveikatą), individualią pagalbą ir lankstesnį mokymosi pripažinimą.
Įvedama nauja sąvoka – „sveikatinimo programa“ (mokinių fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti). Tai reiškia, kad sveikatos stiprinimas mokyklose tampa aiškiau reglamentuotas.
Daugiau sveikatos ir pagalbos mokiniams. Mokyklose gali būti vykdomos tik oficialiai patvirtintos sveikatinimo programos. Po smurto atvejų privaloma psichologinė pagalba per 5 d. (ir nukentėjusiems, ir smurtavusiems).
Ugdymo procese – daugiau pagalbos. Į pagrindinį ugdymą aiškiai įrašyta, kad mokiniams ir tėvams teikiama švietimo, socialinė ir sveikatos pagalba. Jei mokinys nepasiekia reikiamo lygio, sudaromas individualus mokymosi gerinimo planas. Daugiau individualizavimo ir pagalbos silpniau besimokantiems.
Lankstesnis mokymasis. Aiškiau leidžiama neformalų ugdymą įskaityti kaip formalų (pvz., dalį programos). Pripažinti savišvietos būdu įgytas žinias. Dabar lengviau „įskaityti“ mokymąsi už mokyklos ribų.
Karjeros ir informavimo stiprinimas. Išplečiama karjeros specialistų funkcija - daugiau darbo su studentais, ryšiai su darbdaviais, karjeros stebėsena. Daugiau dėmesio perėjimui iš mokyklos į darbo rinką.
Praktiniai pakeitimai. Patikslinta mokinių vežimo tvarka (ypač kaimo vietovėse),mokymosi namuose / ligoninėje organizavimas.
Kiti patikslinimai. Atnaujinti reikalavimai dėl neformaliojo švietimo, profesinio orientavimo, mokinių vertinimo ir programų pasirinkimo, kalbos mokėjimo užtikrinimo.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2026 04 28, Identifikacinis kodas 2026-06951.
Nacionalinės švietimo agentūros direktorius patvirtino Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino elektroniniu būdu vykdymo instrukciją
Dokumento paaiškinimai
Tai yra taisyklių rinkinys, kaip saugiai, sąžiningai ir techniškai tvarkingai vykdyti Konstitucijos egzaminą kompiuteriu. Įsakymas nustato tikslią tvarką, kaip vykdomas egzaminas kompiuteriu ir yra skirtas egzamino organizatoriams ir vykdytojams (ne patiems kandidatams, bet jiems taip pat svarbus).
Pagrindinė informacija apie egzaminą: pradžia 14:00, trukmė 45 minutės, vyksta elektroniniu būdu (kompiuteriu).
Ko reikia egzaminui? Kandidatui - prisijungimo duomenų (duodami vietoje). Technika: kompiuteris su internetu, nauja naršyklė (Chrome, Firefox ar Edge), klaviatūra su lietuviškom raidėm, pelė. Labai svarbu, kad būtų stabilus internetas (rekomenduojamas atsarginis). Planšetės negalimos.
Egzamino metu draudžiama naudotis telefonu ar internetu, kopijuoti / įklijuoti tekstą, išeiti iš „fullscreen“ režimo, fotografuoti ar filmuoti. Sistema tai fiksuoja automatiškai. Jei pažeidi taisykles, gali būti pašalintas iš egzamino.
Kaip vyksta egzaminas? Prieš egzaminą (~13:40–14:00) patikrina tavo tapatybę, pasodina prie kompiuterio, duoda prisijungimus, paaiškina taisykles, 14:00 startuoja egzaminas, 14:00–14:45 sprendi užduotis. Pabaiga tokia: spaudi „Pateikti“ + „Baigti darbą“.
Jei pavėluoji, gali vėluoti iki 20 min., bet laikas nepratęsiamas.
Jei kyla problemų, instrukcija numato, ką daryti. Kompiuteris stringa - gali persijungti į kitą, laikas gali būti kompensuojamas; dingsta internetas: jei atsiranda per 30 min tęsi darbą, jei ne - egzaminas nutraukiamas.
Svarbu žinoti, kad viskas fiksuojama protokole (vėlavimai, pažeidimai), jei pašalina iš egzamino - gali pasiaiškinti tik tą pačią dieną, egzaminas vyksta griežtai kontroliuojamai.
Viešieji pirkimai
Viešųjų pirkimų tarnyba primena, jog perkančiosios organizacijos turi išlikti budrios, kilus įtarimų dėl pirkimuose gaunamų dokumentų, tikrinti jų autentiškumą
Viešųjų pirkimų tarnybos informacija, 2026 04 30.
Kita
Tarptautinis auditas rodo, kad DI plėtrą viešajame sektoriuje labiausiai riboja trys veiksniai: žmogiškieji ištekliai, duomenų branda ir kibernetinis saugumas
Valstybės kontrolės informacija, 2026 04 28.
Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kas būtų - jei neliktų interneto
Ryšių reguliavimo tarnybos informacija, 2026 04 28.
Konkurencijos taryba pataria maisto prekių ir gėrimų tiekėjams, kaip atpažinti nesąžiningą prekybos praktiką
Konkurencijos tarybos informacija, 2026 04 28.
Siūloma nustatyti, kad kuro kainos degalinėse galėtų būti didinamos ne daugiau kaip vieną kartą per parą
Tai reiškia, kad nuo 10:00 val. iki kitos dienos 10:00 val. kaina galėtų tik mažėti arba likti nepakitusi, bet ne didėti. Už reikalavimų nesilaikymą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turės teisę skirti sankcijas.
Energetikos ministerijos informacija, 2026 04 29.