Apskaita biudžetinėse įstaigose
Neteko galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 1K-417 „Dėl Valdžios sektoriaus subjektų apskaitos duomenų teikimo Finansų ministerijai ir skelbimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais
TAR, 2025 10 31, Identifikacinis kodas 2025-18192.
Pakeista Finansavimo šaltinių klasifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K-265 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių taikymo“
Pakeitimai įsigalioja 2025 11 01.
Paaiškinimai, kas keičiasi nuo 2025 11 01
Įsigalioja nauji pakeitimai, kuriais keičiama Finansavimo šaltinių klasifikacija.
Į klasifikaciją įtraukiami nauji finansavimo šaltiniai – iš viso penki nauji kodai:
Pakeitimų esmė: nuo 2025 11 01 į Finansavimo šaltinių klasifikaciją įtraukiamos naujos eilutės, susijusios su Socialinio klimato fondu (tiek bendrojo finansavimo, tiek techninės paramos lėšos) ir Valstybinio kelių fondu.
LR finansų ministro 2011 08 08 įsakymas Nr. 1K-265 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 10 31, Identifikacinis kodas 2025-18193.
Darbas
Pakeistos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“, ir jos išdėstytos nauja redakcija
Pakeitimai įsigalioja 2026 01 01.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių pakeitimų paaiškinimai
1. Atsiranda nauja priežiūros forma – „tyrimai neišvykstant į patikros vietą“
Iki šiol buvo tik planiniai ir neplaniniai patikrinimai išvykstant į įmonę. Nuo 2026 01 01 VDI gali atlikti tyrimus nuotoliniu būdu, neišvykstant į vietą (per IS, dokumentų analizę ir pan.).
Tai reiškia, kad dalis tikrinimų bus galima atlikti „už stalų“, be apsilankymo įmonėje.
2. Neplaniniai patikrinimai – griežtesni sprendimų priėmimo pagrindai
Sprendimą dėl neplaninio patikrinimo galės priimti tik:
- teritorinio skyriaus vedėjas / patarėjas,
- Psichologinio smurto skyriaus vedėjas / patarėjas,
- Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro vadovas.
Anksčiau buvo platesnis subjektų ratas, galintis inicijuoti patikrinimą.
3. Nauja tvarka, kaip informuojami ūkio subjektai
Planiniai patikrinimai ir toliau skelbiami iš anksto (10 d. d.), bet dabar aiškiai įtvirtinama, kokia informacija turi būti nurodyta (forma – 1 priedas).
Psichologinio smurto patikrinimai vis dar neviešinami, bet informavimo būdas suvienodinamas.
4. Aiškesnis „kada tikrinti vietoje, o kada nuotoliu“ logikos įtvirtinimas
Prieš vykstant neplaniniam patikrinimui, vadovas turi įvertinti būtinumą vykti į vietą ir ar užteks „tyrimo neišvykstant“.
Tai reiškia, kad daugiau atvejų bus sprendžiama nuotoliniu būdu.
5. Patikrinimų planavimas – paprastesnis ir labiau centralizuotas
Planinių patikrinimų sąrašai formuojami automatiškai, kaip ir dabar, bet reglamentavimas tampa struktūriškai paprastesnis.
Aiškiau atskirta kas tvirtina ketvirčio, kas mėnesio sąrašus.
6. Kontroliniai klausimynai – privalomi visiems planiniams patikrinimams
Nuo 2026 m. visi planiniai patikrinimai bus atliekami pagal kontrolinius klausimynus. Dėl neplaninių – tik kai tai numatyta atskiru įsakymu.
7. Naujos formos dokumentams
Iki 2025 12 31 turi būti parengtos ir naudojamos naujos formos:
- Pranešimo apie planinį patikrinimą,
- Reikalavimo pašalinti pažeidimus (R1),
- Reikalavimo sustabdyti darbus (R2).
TAR, 2025 10 28, Identifikacinis kodas 2025-17883.
Pakeistas Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2025 10 31.
Paaiškinimai, kas keičiasi nuo 2025 10 31
Nuo 2025 m. spalio 31 d. įsigaliojantys pakeitimai iš esmės susieja Užimtumo tarnybos profesinio ir neformaliojo mokymo priemones su Individualių mokymosi paskyrų (IMP) sistema.
Trumpai, kas keičiasi:
1. Mokymo teikėjų atranka – neformalųjį švietimą gali vykdyti tik tie teikėjai, kurie yra IMP sistemoje ir atitinka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytus kokybės reikalavimus (anksčiau sąrašą tvirtindavo Užimtumo tarnyba).
2. 12 punktas panaikintas – nelieka Užimtumo tarnybos tvarkomo mokymo programų sąrašo; nuo šiol viskas bus IMP sistemoje.
3. Mokymo teikėjai pasirenkami per IMP sistemą, o ne per Užimtumo tarnybos sąrašą.
4. Kuponų (profesinio ir neformaliojo mokymo) išdavimas – dabar siejamas su pasirinkimu IMP sistemoje; pati mokėjimų logika (sumos, sąlygos) iš esmės nekeičiama.
5. Finansavimo ribos – supaprastintos:
neformalus mokymas iki 50 val. - 1,2 MMA,
nuo 51 val. - 3 MMA (anksčiau skirtingai reglamentuota pagal programų tipą).
6. Atsiskaitymas ir dokumentų teikimas – nuo šiol visa informacija (apie lankomumą, sąskaitas, aktus) teikiama per IMP sistemą, ne el. paštu.
7. Atnaujinti 1 ir 2 priedai (kuponų formos) – pritaikyti IMP sistemai.
Pakeitimų esmė: nuo 2025 10 31 mokymų organizavimas ir finansavimas Užimtumo tarnyboje persikelia į Individualių mokymosi paskyrų sistemą – visos atrankos, sutartys, atsiskaitymai ir duomenys bus tvarkomi per ją.
TAR, 2025 10 30, Identifikacinis kodas 2025-17999.
Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“
1. Pakeistas nurodytu nutarimu patvirtintas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas (pakeitimai nuo 2025 10 31)
Pakeitimų, susijusių su vidutinio darbo užmokesčio (VDU) skaičiavimo tvarka, paaiškinimai
3.5 punktas (premijos ir išmokos)
Patikslinta formuluotė, bet esmė išlieka ta pati: į VDU įtraukiamos premijos ir kitos išmokos už atliktą darbą, išskyrus tas, kurios mokamos:
- švenčių progomis,
- jubiliejų progomis,
- gavus teisę į pensiją ar kompensaciją,
- savo noru nutraukiant darbo sutartį ar atleidžiant dėl amžiaus, termino pabaigos ir pan.
Ši redakcija tiesiog suderinta terminologiškai (vietoj „mokamos“ vartojama „apskaičiuotos“, išvengta dviprasmybių).
5.9 punktas (metinės ir ketvirtinės premijos)
Dabar aiškiau nurodyta, kad į VDU įtraukiamos:
- metinės premijos (už 12 mėn. laikotarpį) – imant 1/4 jų sumos;
- ketvirtinės premijos – imama paskutinė, jei jų yra kelios.
Terminai „apskaičiuotos“ naudojami vietoje „išmokėtos“, kad būtų aišku, jog svarbus premijos priskyrimo laikotarpis, o ne faktinė išmokėjimo data.
5.11 punktas (VDU dėl profesinės ligos žalos)
Pakeista analogiškai 5.9 punktui – aiškiau reglamentuota, kad skaičiuojant žalos dydį įtraukiamos apskaičiuotos premijos, o ne būtinai jau išmokėtos. Logika ir skaičiavimo principai nesikeičia, tik suvienodinama terminija.
Esmė: nuo 2025 10 31 keičiasi tik formuluotės dėl premijų įtraukimo į VDU – siekiama aiškumo ir teisinio tikslumo, be realaus skaičiavimo tvarkos pakeitimų.
* * *
2. Pakeistas nurodytu nutarimu patvirtintas Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašas ir šių atostogų trukmės aprašas (pakeitimai nuo 2026 01 01)
Pakeitimų, susijusių su pailgintų atostogų trukme, paaiškinimai
Psichologai (6 punktas)
Nustatoma 6 savaičių pailgintos atostogos, nepriklausomai nuo darbo dienų per savaitę:
- jei dirba 5 d. per savaitę – 30 darbo dienų;
- jei 6 d. per savaitę – 36 darbo dienos;
- jei darbo dienų skaičius mažesnis ar kintantis – 6 savaičių trukmė.
Socialinių paslaugų srities darbuotojai (8 punktas)
Tokia pati logika kaip psichologams – pailgintos atostogos – 6 savaitės, pritaikant pagal darbo savaitės trukmę (30 ar 36 darbo dienos).
Esmė: nuo 2026 01 01 šių darbuotojų pailgintos atostogos apibrėžiamos vienodu 6 savaičių principu, kad būtų aišku, kaip jas taikyti esant skirtingam darbo dienų skaičiui per savaitę.
* * *
3. Pakeistas nurodytu nutarimu patvirtintas Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašas (pakeitimai nuo 2025 10 31)
Pakeitimų, susijusių su Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraše, paaiškinimai
Aprašas reguliuoja tam tikrų sričių (pvz. transporto, energetikos ir kt.) darbuotojų darbo bei poilsio laiko ypatumus.
Nauji pakeitimai:
- patikslina apskaitinio laikotarpio trukmę,
- aiškiau apibrėžia darbo laiko ribas,
- įveda naujus reikalavimus dėl keliems darbdaviams dirbančių darbuotojų,
- tikslina naktinio darbo apmokėjimą,
- leidžia kai kuriais atvejais nukrypti nuo nustatytų normų,
- pakoreguoja konkrečias pareigybes, kurioms taikomos išimtys.
1. Apskaitinio laikotarpio trukmė (4.1 punktas)
Kas buvo iki šiol:
Įmonės (pvz. kelių transporto, energetikos) galėjo nustatyti apskaitinį laikotarpį iki 12 mėnesių, bet formuluotė buvo miglota, ypač transporto srityje.
Kas keičiasi:
Aiškiai įrašoma, kad apskaitinis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip vieni metai kelių ir geležinkelių transporto, energetikos įmonėse.
Konkretus laikotarpis nustatomas kolektyvinėje ar darbo sutartyje.
Taip pat pabrėžiama, kad vairuotojams poilsio pertraukų periodiškumas nustatomas atskiruose skyriuose (II–VII).
Paprastai: Įmonės nebegalės „tempti“ apskaitinio laikotarpio ilgiau nei metus. Tvarka tampa vienodesnė, o vairuotojų darbo ir poilsio režimas – griežčiau reglamentuojamas.
2. Darbo laiko norma ir maksimali trukmė (14.1 punktas)
Kas buvo iki šiol:
Nustatyta 40 val. norma, bet praktikoje trūko aiškumo dėl darbo keliems darbdaviams ir dėl maksimalaus laiko ribojimų.
Kas keičiasi:
- Vidutinis savaitės darbo laikas negali viršyti 48 valandų.
- Jei taikoma suminė apskaita, apskaitinis laikotarpis – iki 4 mėnesių.
- Maksimali savaitės trukmė gali būti iki 60 val., bet vidutiniškai per 4 mėn. negali viršyti 48 val.
- Jei žmogus dirba pas kelis darbdavius, jo darbo laikas yra sumuojamas (nebent aiškiai sutarta kitaip).
- Darbdavys gali paprašyti vairuotojo pateikti raštišką informaciją apie darbą kitur.
Paprastai: Dabar aiškiai apibrėžta - galima dirbti iki 60 val. per savaitę, bet tik trumpą laiką, kad vidutiniškai per 4 mėn. nebūtų viršyta 48 val. riba. Be to, jei dirbi keliuose darbuose, visi darbo laikai sumuojami – kad nebūtų pervargimo.
3. Naktinis darbas (14.5 punktas)
Kas buvo iki šiol: nakties laiko apmokėjimo intervalas kai kuriose srityse buvo apibrėžtas neaiškiai, kartais nuo 22:00 iki 6:00, bet su papildomais niuansais.
Kas keičiasi: aiškiai nustatyta, kad nakties darbas yra nuo 22:00 iki 6:00. Apmokama pagal Darbo kodekso reikalavimus. Galima skirti kompensaciją – papildomą poilsio laiką ar priedą, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, bet tik jei tai nekelia grėsmės eismo saugai.
Paprastai: Naktinis darbas visiems bus laikomas vienodu laikotarpiu (22:00–6:00), o papildomos kompensacijos – tik jei jos nesukels saugumo rizikų.
4. Galimi nukrypimai (15 punktas)
Kas buvo iki šiol: galimybė numatyti išimtis kolektyvinėse sutartyse buvo, bet be aiškių ribų.
Kas keičiasi: Dabar aiškiai pasakyta, kad nukrypti nuo 14.1, 14.4 ir 14.5 punktų galima tik pasitarus su darbdavių ir darbuotojų atstovais, kai tai socialinio dialogo būdu pagrįsta. Tačiau apskaitinis laikotarpis negali viršyti 6 mėnesių, net jei taikoma išlyga.
Paprastai: Darbdaviai galės nustatyti kitokias darbo trukmes ar poilsio taisykles tik suderinę su darbuotojų atstovais, bet negalės „pratęsti“ apskaitinio laikotarpio virš 6 mėn.
5. Pareigybių patikslinimai (77 punktas)
Kas keičiasi?
Patikslintos konkrečios pareigybės, kurioms taikomi darbo ir poilsio laiko ypatumai:
77.1.7 papunktis – dabar aiškiai nurodyta, kad tai veterinarijos gydytojai ir kartu su jais budintys techniniai darbuotojai pasienio kontrolės punktų veterinarijos postuose (anksčiau formuluotė buvo bendresnė.)
77.2.1 papunktis – išplėstas jūrų uosto darbuotojų sąrašas.
Paprastai: Tikslinamos pareigybės, kad nebūtų abejonių, kam taikomi specialūs darbo ir poilsio laiko režimai – ypač transporto ir jūrų uostų darbuotojams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 06 21 nutarimas Nr. 496 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 10 30, Identifikacinis kodas 2025-17991.
Pakeistas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašas, patvirtintas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas):
Pakeitimai įsigalioja 2025 11 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Sutarčių ir kuponų tvarka
Visi profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų procesai dabar aiškiai susiejami su IMP sistema – kuponų II skyriai turi būti suderinti su Užimtumo tarnyba per IMP.
Įvedamas reikalavimas pateikti darbdavio Suderinimo raštą prieš kupono II skyriaus pasirašymą IMP sistemoje.
Sutarčių tipai suvienodinti
Kiekvienai priemonei numatyta galimybė sudaryti tiek trišales, tiek dvišales sutartis (profesinio mokymo, neformaliojo švietimo, APV kvalifikacijų įgijimo ir kt.).
Mokymo sutartys
Nustatyta, kad praktinis mokymas gali vykti tik darbo vietoje, atitinkančioje programos reikalavimus, ir tada papildomai sudaroma Mokymo sutartis (7 priedas).
Kompetencijų pripažinimas
Ši priemonė dabar aiškiai įforminama dvišale sutartimi ir išduodamas specialus kuponas (14 priedas).
Kompensacijų ir kelionės išlaidų punktai (50.3 ir 53) patikslinti — aiškiau reglamentuojama, kada kompensuojama kelionė į praktinio mokymo vietą (jei ji kitoje vietovėje nei gyvenamoji).
Paprasčiau: Nuo 2025 11 01 IMP sistema tampa privaloma visiems kuponų derinimams; visos mokymo priemonės turi vienodą sutartinę struktūrą (trišalė / dvišalė + mokymo sutartis); aiškiau nustatytos praktinio mokymo ir kompensacijų sąlygos.
Užimtumo tarnybos direktoriaus 2022 07 04 įsakymas Nr. V-197 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 10 31, Identifikacinis kodas 2025-18166.
Darbuotojų sauga ir sveikata
Pakeistas Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-356 „Dėl Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai“, priedas „Klausimynas“
Pakeitimai įsigalioja 2025 11 01.
Šie pakeitimai nekeičia visos deklaravimo tvarkos, o pakeičia tik klausimyno („DSS ir darbo teisės būklė“) turinį, t. y. konkrečius klausimus, į kuriuos darbdaviai turi atsakyti pildydami deklaraciją.
Kas keičiasi nuo 2025 11 01
1. Atnaujinti klausimai apie asmenines apsaugos priemones (AAP)
Buvo pakeisti klausimai 2.10.1–2.10.5 poskyryje „Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis“. Dabar jie labiau akcentuoja rizikos vertinimą, atitiktį ir darbuotojų mokymą.
Nauja redakcija (klausimo esmė):
2.10.1. Ar AAP išduodamos tik įvertinus darbuotoją veikiančius rizikos veiksnius?
2.10.2. Ar AAP iš tikrųjų apsaugo nuo galimos rizikos?
2.10.3. Ar AAP turi CE ženklą (atitikties Europos saugos reikalavimams)?
2.10.4. Ar darbdavys užtikrina tinkamą AAP priežiūrą, laikymą, valymą, taisymą ir tikrinimą pagal gamintojo nurodymus?
2.10.5. Ar darbuotojai yra apmokyti tinkamai naudotis AAP?
Ką tai reiškia praktiškai: darbdaviai turės labiau pagrįsti, kad AAP parinktos pagal konkrečius rizikos veiksnius, yra sertifikuotos (CE), tinkamai prižiūrimos ir kad darbuotojai tikrai moka jomis naudotis.
2. Atnaujinti klausimai apie kritimo iš aukščio prevenciją
Klausimas 2.32 dabar skamba taip:
„Ar numatytos prevencinės priemonės darbuotojų kritimui iš aukščio rizikai šalinti (mažinti)?“.
Jame išplėstas teisinis pagrindas – papildytos nuorodos į naujausius darbuotojų saugos teisės aktus, reglamentuojančius darbą aukštyje.
Dabar aiškiau nurodoma, kad darbdavys turi konkrečiai numatyti priemones, mažinančias kritimo riziką (t. y. ne tik naudoti turėklus ar diržus, bet ir organizuoti darbą taip, kad kritimo rizika būtų eliminuota).
3. Atnaujinti klausimai apie apsinuodijimo pavojingomis cheminėmis medžiagomis prevenciją
Klausimas 2.40 dabar formuluojamas taip:
„Ar numatytos prevencinės priemonės apsinuodijimo pavojingomis cheminėmis medžiagomis rizikai šalinti (mažinti)?“.
Taip pat išplėstas teisinis pagrindas, įtraukiant naujus cheminių medžiagų tvarkymo ir AAP naudojimo reikalavimus.
Tai reiškia, kad vertinant įmonės saugos būklę VDI labiau kreips dėmesį, ar darbdaviai:
- identifikuoja pavojingas chemines medžiagas;
- turi prevencijos priemones (ventiliaciją, ženklinimą, mokymus, AAP);
- įgyvendina jas pagal atnaujintus DSS aktus.
Kiti aspektai
Klausimyno pakeitimai bus įkelti į VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS), todėl darbdaviai juos matys pildydami naujas deklaracijas.
Pakeitimų priežastis – nauji Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 10 17 įsakymo Nr. A1-575 reikalavimai dėl darbuotojų aprūpinimo AAP.
TAR, 2025 10 29, Identifikacinis kodas 2025-17922.
Dokumentų valdymas
Pakeistos Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2025 10 31.
Paaiškinimai, kas keičiasi Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse
1. Terminija ir sąvokos
Anksčiau vartota sąvoka „dokumentų valdymo sistema“ keičiama į „dokumentų informacinė sistema“
Anksčiau buvo atskirai apibrėžiama „skaitmeninės kilmės dokumento“ sąvoka (3.16) taisyklėse, dabar 3.16 papunktis panaikinamas, nuoroda perkeliama į ISO standartą.
Anksčiau buvusios „analoginio“ ir „skaitmeninės kilmės“ dokumentų sąvokos dabar suprantamos tik pagal tarptautinį standartą LST ISO 5127:2019.
Dokumentų informacinės sistemos apibrėžimas dabar siejamas su ISO 15489-1:2016 (tarptautiniu dokumentų valdymo standartu).
Kitaip tariant, taisyklės suderinamos su ISO standartais, o ne „vietinėmis“ apibrėžtimis.
2. Dokumentų priskyrimas registrams / IS
4.2 punktas papildytas nuoroda į įstatymą – dabar aiškiai nurodyta, kad:
- vadovas nustato, kurie dokumentai registruojami popieriniuose / tradiciniuose registruose, o kurie – informacinėje sistemoje,
- ir tai turi būti daroma pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 11 str. 2 d.
3. Mišrių bylų (Mr) logika išplečiama ir aiškiau sureglamentuojama
28 ir 29 punktai perrašyti iš naujo - dabar aiškiai nurodyta, kad mišri byla (Mr) gali būti sudaroma ir paprastai saugomiems skaitmeniniams/suskaitmenintiems dokumentams.
Mr žymėjimas siejamas su elektronine forma saugomais popieriniais dokumentais: jei popierius saugomas elektronine forma pagal VE-73 aprašą – byla žymima Mr.
Iki sunaikinimo popieriniai originalai dar laikinai laikomi popierinėse bylose (kol neįvykdoma naikinimo procedūra).
4. Patikslinta saugojimo terminų skaičiavimo tvarka
48 punktas papildytas: jeigu terminas apibrėžtas su sąlyga („nuo sutarties nutraukimo“, „nuo paskutinės įmokos“ ir pan.) – skaičiuojama nuo tada, kai ta sąlyga įvyksta, ir nuo tų metų pabaigos.
Tai eliminuoja neaiškumus praktikoje, ypač su sutartimis ir finansiniais dokumentais.
5. Dokumentų registrų tvarkymas IS
Pakeistas 63.2 papunktis:
- registrai, kurie trumpai ar ilgai saugomi, gali būti saugomi tik IS, jei IS užtikrina autentiškumą/patikimumą,
- dokumentacijos plane turi būti aiškiai įrašytas IS pavadinimas.
6. Dokumentų išdėstymas ilgai/nuolat saugomose bylose
Pakoreguotas 64.2 papunktis:
- aiškiai įtvirtinama chronologinė tvarka nuolat ir ilgai saugomose bylose,
- susirašinėjimo bylose atsakymas ir toliau dedamas po iniciatyvinio dokumento.
7. Bylose naudojamos pažymos ir derinimas
Išplėstas 72 punktas. Dabar aiškiai nustatyta, kokia informacija turi būti pažymoje, teikiant bylų apyrašus derinti:
- įstaigos funkcijos, pokyčiai, reorganizacijos,
- dokumentų sudarymo ir tvarkymo principai,
- ar buvo dingusių dokumentų.
Taigi, nuo 2025 10 31 taisyklės labiau suderinamos su tarptautiniais ISO standartais, aiškiau reglamentuojami mišrūs (Mr) dokumentų rinkiniai, patikslinama saugojimo terminų apskaita „su sąlyga“, įtvirtinama chronologinė tvarka ir detalizuojamas pažymų teikimas derinant bylų apyrašus.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 07 04 įsakymas Nr. V-118 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 10 27, Identifikacinis kodas 2025-17811.
Lietuvos vyraiusiojo archyvaro tarnybos informacija, 2025 10 28.
Miškas, miškininkystė, mediena
Pakeistas Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-672 „Dėl Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“:
Pakeitimai įsigalioja 2025 11 01.
Paaiškinimai, kas keičiasi nuo 2025 11 01 Apvaliosios medienos apskaitos tvarkoje:
1. Vidinės apskaitos sąvoka (3.12 p.) – papildyta: dabar leidžiama naudoti fotogrametrinį (nuotraukomis pagrįstą) medienos matavimo būdą kartu su automatizuotomis sistemomis. Anksčiau buvo tik automatizuotų sistemų duomenys.
2. Medienos priėmimas (8 p.) – iš aprašo išimtas fotogrametrinis metodas; liko tik grupinis ir vienetinis matavimo metodai, t. y., fotogrametrija išimta iš priėmimo vietų aprašymo.
3. Priėmimas sandėliuose (10 p.) – taip pat panaikintas fotogrametrinis metodas (buvo kartu su grupiniu ir vienetiniu). Dabar nurodyta tik „vienetinis“ ir „grupinis“.
4. Vežimas ir dokumentai (11 p.) – paliktas tik erdmetrių nurodymas su papildomais duomenimis apie ilgius ir kiekius; fotogrametrinio metodo nebeliko.
Pakeitimų esmė: nuo 2025 11 01 fotogrametrinis matavimo metodas išbraukiamas iš priėmimo ir apskaitos procedūrų, bet leidžiama jo duomenis naudoti vidinėje įmonės apskaitoje.
LR aplinkos ministro 2007 12 12 įsakymas Nr. D1-672 su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 10 31, Identifikacinis kodas 2025-18176.
Mokesčių administravimas
Pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. VA-92 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos ir neišieškotos baudos už administracinį nusižengimą ar jos dalies pripažinimo beviltiškomis, jų revizavimo bei apskaitos taisyklių, Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodikos ir Fizinių asmenų anketos FR0283 formos patvirtinimo“ (pakeista preambulė ir Fizinių asmenų anketos FR0283 forma išdėstyta nauja redakcija)
Pakeitimai įsigalioja 2025 10 28.
Paaiškinimas, kas pasikeičia nuo 2025 10 28
1. Atnaujinta fizinių asmenų anketa FR0283
Sena anketa pakeičiama nauja, modernesne ir detalesne versija. Daugiau dėmesio skiriama faktinei gyvenamajai vietai, turtui užsienyje, kriptovaliutoms, nebaigtai registruotiems objektams.
2. Nauji turto ir pajamų pateikimo reikalavimai
Reikia nurodyti:
- nekilnojamąjį turtą, kuris dar neįregistruotas registruose (pvz., nebaigta statyba),
- turtą užsienyje,
- kriptovaliutas ir sąskaitas užsienio bankuose,
- paskolų likučius (ne tik sumą),
- kuriais metais ir už kiek parduotas ar perleistas turtas.
3. Nauji kontaktiniai duomenys
Atsiranda privalomas el. pašto nurodymas.
4. Šeiminė padėtis ir sutartys
Prašoma papildomai pažymėti, ar yra ikivedybinė / vedybinė / povedybinė sutartis.
5. Aiškesnė atsakomybė
Formoje aiškiai įrašyta, kad už duomenų nepateikimą ar klaidingus duomenis gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 187 str.
6. Atnaujinta teisinė nuoroda preambulėje
Įsakymo teisinis pagrindas koreguotas (nuoroda į VMI nuostatų 22.9 papunktį), bet tai grynai techninis pokytis, neturintis įtakos gyventojams.
Kas liko kaip buvo?
Taisyklės dėl nepriemokos pripažinimo beviltiška nesikeičia.
Beviltiškumo kriterijai ir toliau tokie patys (MAĮ 113 straipsnis).
Metodika, kaip skaičiuojamos išieškojimo išlaidos, nesikeičia.
Procedūros ir sprendimų priėmimo tvarka iš esmės ta pati.
Pokytis iš esmės anketoje: nuo 2025 10 28 fiziniai asmenys turi pateikti daug išsamesnę ir tikslesnę informaciją apie turtą (ypač užsienyje, kriptovaliutas ir neįregistruotą turtą).
TAR, 2025 10 27, Identifikacinis kodas 2025-17843.
Pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. VA-203 „Dėl Kompleksinių ir teminių patikrinimų bei Operatyvių patikrinimų rūšių klasifikatorių patvirtinimo“ ir jis išdėstau nauja redakcija (Kompleksinių ir teminių patikrinimų klasifikatoriai nekeičiami)
Pakeitimai įsigalioja 2026 01 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja VA-203 įsakymo redakcija, tačiau pakeitimai yra tik formalaus pobūdžio:
1. Paliekami tie patys klasifikatoriai – kompleksinių ir teminių patikrinimų klasifikatoriai nesikeičia.
2. Panaikinama operatyvių patikrinimų klasifikatoriaus dalis – nuo 2026 m. jis nebetaikomas ir nebeminimas.
3. Atnaujinta teisinė formuluotė (nuorodos į naujus VMI nuostatų punktus, patikslinta kalba).
Pakeitimų esmė: nuo 2026 01 01 galios tik kompleksinių ir teminių patikrinimų klasifikatorius, o operatyvių patikrinimų rūšių klasifikatoriaus bus atsisakyta.
TAR, 2025 10 31, Identifikacinis kodas 2025-18190.
Mokestinių ginčų komisija informuoja, kad galima ginčyti žemės mokestį
Gyventojas ar įmonė turi teisę nesutikti ir ginčyti žemės mokestį, jei mano, kad apskaičiuotas žemės mokestis ar delspinigiai yra per dideli arba, kad mokestis apskaičiuotas nepagrįstai ar apskaičiuotas ne tam asmeniui.
Mokestinių ginčų komisijos informacija, 2025 10 31.
VMI praneša apie naujovę vykdantiems individualią veiklą — speciali banko sąskaita palengvins administravimą
Atsidarius šią sąskaitą banke, VMI registruos individualią veiklą, o visos į šią sąskaitą gautos lėšos — tiek pervedimais, tiek grynaisiais, bus laikomos veiklos pajamomis ir, pasibaigus metams, pateikiamos pajamų deklaracijoje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2025 10 20.
VMI Informuoja, kad EDS yra ruošiama ir iki lapkričio 10 d. bus įkelta Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio pažyma (pagal VMI pateiktus VĮ Registrų centras duomenis) ir preliminari deklaracija
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2025 10 29.
VMI Informuoja, kad pakeisti MMA ir MVA dydžiai, be kita ko, yra aktualūs apskaičiuojant pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punktą neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamus komandiruočių į užsienį dienpinigius, kurių dydžiai nustatyti Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“
Dėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio 2026 metais.
Švietimas ir švietimo įstaigos. Bendrasis ugdymas
Pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jis išdėstytas nauja redakcija
Pakeitimai įsigalioja 2025 10 30.
Paaiškinimai kas keitėsi naujoje redakcijoje
Nuo 2025 m. spalio 30 d. įsigaliojo nauja „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo organizavimo tvarkos aprašo“ redakcija.
Nauja redakcija iš esmės atnaujina požiūrį į įtrauktį bei pagalbos teikimą.
1. Pavadinimo ir esmės pokytis
Seniau buvo kalbama tik apie „ugdymo organizavimą“, dabar – „ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo organizavimą“.
Tai reiškia, kad nebeužtenka vien pritaikyti mokymo programas – būtina užtikrinti visos pagalbos sistemą (pedagoginę, psichologinę, socialinę, specialiąją ir kt.).
2. Įtraukties švietime stiprinimas
Įtvirtinamas įtraukusis ugdymas kaip pagrindinis principas.
Atsiranda trys įtraukties modeliai:
- Visiška įtrauktis – mokinys mokosi įprastoje klasėje, su reikalinga pagalba;
- Mobilioji įtrauktis – mokinys dalį laiko mokosi klasėje, dalį – gauna individualią pagalbą.
- Srautinė įtrauktis – kai tam tikroms veikloms sudaromi mažesni grupiniai srautai.
Tai detalizuoja, kaip praktiškai organizuoti ugdymą pagal mokinio galimybes, o ne atskirti jį nuo bendraklasių.
3. Nauji dalyviai – Regioniniai ir nacionaliniai pagalbos centrai
Įvedamas Lietuvos įtraukties švietime centras (LĮŠC) ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai.
Jie:
- Konsultuoja mokyklas, mokytojus, tėvus ir švietimo pagalbos specialistus;
- Padeda, kai mokyklai nepavyksta įgyvendinti PPT rekomendacijų;
- Teikia mobilias, trumpalaikes ar ilgalaikes pagalbos paslaugas vaikui;
Taip sukuriama antrasis pagalbos lygmuo (kai mokyklos galimybės ribotos).
4. Aiškesnis pagalbos organizavimo lygmenų modelis
Pagalba dabar teikiama trimis lygmenimis:
1. Mokyklos lygmuo (pirmasis) – Vaiko gerovės komisija, mokytojų komanda, mokinio padėjėjai.
2. avivaldybės/regiono lygmuo (antrasis) – Regioniniai centrai, PPT, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius.
3. Nacionalinis lygmuo (trečiasis) – Lietuvos įtraukties švietime centras (LĮŠC).
5. Naujos centro konsultavimo paslaugos
Įvedamas visas V skyrius, kuriame nustatyta:
- Kaip centrai konsultuoja ir padeda mokykloms;
- Pagalbos teikimo principai: individualizavimo, bendradarbiavimo, veiksmingumo, profesionalumo, konfidencialumo ir kt.;
- Kad paslaugos teikiamos nuosekliai – nuo mobilios iki ilgalaikės pagalbos;
- Po kiekvienos pagalbos fazės vyksta susitikimai, vertinama pažanga, koreguojami planai (IUP/PP).
6. Aiškiai reglamentuotas mokinių skaičius klasėje
Rekomenduojama, kad klasėje nebūtų daugiau kaip 3 mokiniai, turintys didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius.
Bendrai tokių mokinių skaičius klasėje neturėtų viršyti 20 % visų mokinių.
Tai padeda išlaikyti kokybišką dėmesį kiekvienam mokiniui.
7. Naujas akcentas – tėvų įtraukimas
Daug dėmesio skiriama bendradarbiavimui su tėvais (globėjais): jie dalyvauja vertinime, pagalbos planų sudaryme ir aptarimuose.
Įtvirtinamas bendradarbiavimo principas tarp visų švietimo dalyvių.
8. Didesnė atsakomybė mokykloms
Jei mokykla negali užtikrinti veiksmingos pagalbos ar įgyvendinti rekomendacijų, ji privalo kreiptis į centrus.
Numatyta, kad mokyklos steigėjas (pvz. savivaldybė) dalyvauja sprendžiant sudėtingus atvejus.
9. Naujos procedūros po pagalbos teikimo
Po ilgalaikių paslaugų centre privaloma aptarti mokinio pažangą ir koreguoti individualų ugdymo planą.
Jei pagalba neveiksminga, organizuojamas bendras susitikimas (mokykla–centras–PPT–tėvai–steigėjas), kad būtų rastas kitas sprendimas.
10. Atnaujintos sąvokos ir struktūra
Dabar vartojamos naujesnės sąvokos: įtraukusis ugdymas, mobilios paslaugos, regioniniai centrai, mokinio individualus ugdymosi planas (IUP), pagalbos planas (PP).
Dokumentas išdėstytas aiškesne struktūra – su naujais skyriais apie modelius, paslaugas ir bendradarbiavimą.
TAR, 2025 10 29, Identifikacinis kodas 2025-17934.
SoDra
„Sodra“ informuoja. kaip pasitikrinti asmeninėje „Sodros“ paskyroje, jeigu gyventojas nežino, ar kaupia pensijai
„Sodros“ informacija, 2025 10 22.
„Sodra“ praneša, kad Ilgės populiariausio pensijų anuiteto paveldėjimo laikotarpis
„Sodros“ informacija, 2025 10 30.
Viešieji pirkimai
Viešųjų pirkimų tarnyba teikia rekomendacijas Dėl draudimo paslaugų sutartims nuo 2026 01 01 taikomo naujojo 10 proc. saugumo įnašo mokesčio tarifo
Saugumo įnašas, kuriam taikomas 10 proc. tarifas, bus mokamas nuo draudimo įmokų pagal ne gyvybės draudimo sutartis, jeigu Lietuva yra valstybė, kurioje yra draudimo rizika.
Viešųjų pirkimų tarnybos informacija, 2025 10 20.
Kiti
Pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnis:
„464 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimo sąlygų pažeidimas
1. Aparatūrai ir įrenginiams taikomų reikalavimų nesilaikymas, aparatūros ir įrenginių naudojimo sąlygų pažeidimas, aparatūros, įrenginių, radijo bangų siuntimo, radijo stebėsenos įrenginių naudojimas ir (arba) įvežimas į Lietuvos Respubliką be leidimo, kai leidimas reikalingas pagal teisės aktus, radijo ryšio slopinimo įrenginių, radijo ryšio perėmimo įrenginių neteisėtas naudojimas ir (arba) laikymas, radijo ryšio stočių, kurios yra skirtos arba pritaikytos veikti radijo dažniais (kanalais), kuriems naudoti yra reikalingas leidimas, ir kurios yra paruoštos veikti šiais radijo dažniais (kanalais), neteisėtas laikymas
užtraukia baudą asmenims, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, arba juridinių asmenų, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
3. Radijo ryšio slopinimo įrenginių, radijo ryšio perėmimo įrenginių neteisėtas naudojimas ir (arba) laikymas
užtraukia baudą asmenims, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, arba juridinių asmenų, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
5. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas aparatūros, įrenginių, radijo bangų siuntimo, radijo ryšio slopinimo, radijo ryšio perėmimo, radijo stebėsenos įrenginių arba radijo ryšio stočių konfiskavimas.“.
Pakeitimai įsigalioja 2025 11 02.
Pakeitimų paaiškinimai
Kas buvo iki pakeitimo (iki 2025 11 01)
Pagal seną redakciją:
- visos situacijos – nuo paprasto neleistino radijo įrenginio laikymo iki slopintuvų ar ryšio perėmimo įrangos naudojimo – buvo sudėtos į vieną normą (vieną 1 dalį);
- bauda nuo 60 iki 140 eurų visais šiais atvejais.
Jokių atskirų, griežtesnių sankcijų už įrangos laikymą nebuvo.
Kas keičiasi nuo 2025 11 02
Nauja redakcija straipsnį išskaido ir įveda skirtingas baudas pagal pažeidimo pavojingumą.
Esmė paprastai
1. Mažiau pavojingi pažeidimai (paprastos radijo stotelės, siųstuvai be leidimo) – beveik tas pats, tik atsiranda griežtesnė bauda už pakartojimą.
2. Labai pavojingi įrenginiai (slopintuvai/„jameriai“, ryšio perėmimo įrenginiai):
- nuo 2025 11 02 tai bus laikoma daug rimtesniu pažeidimu;
- baudos šokteli nuo simbolinių 60–140 € iki 750–3000 €;
- aiškiai atskirta atskira dalimi.
3. Aiškesnė struktūra
Straipsnis dabar aiškiai išskiria:
- „paprastus“ pažeidimus (1–2 dalys);
- „rimtus“ (3–4 dalys).
Kodėl atsirado šis pakeitimas?
Iš turinio matyti, kad tikslas – smarkiai riboti slopinimo / perėmimo įrangą, nes ji siejama su:
- galimu kišimusi į valstybės, operatorių ar avarinių tarnybų ryšį,
- kriminaline veikla,
- elektroninio sekimo ir slopinimo įranga (kriminalinis naudojimas).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 10 23, Identifikacinis kodas 2025-17641.