„Teisės aktų žinios”, 2025 m. liepos 28 – rugpjūčio 3 d., Nr. 31

Apskaita biudžetinėse įstaigose

Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministras patvirtino Mokėjimo už viešosios įstaigos CPO LT teikiamas paslaugas tvarkos aprašą

 

Šiame dokumente apibrėžiama, kaip perkančiosios organizacijos, perkantys subjektai ir tiekėjai turi atsiskaityti už paslaugas, kurias teikia Viešoji įstaiga CPO LT, įgyvendinant centralizuotus viešuosius pirkimus Lietuvoje.

 

Dokumentu privalo naudotis:

- Perkančiosios organizacijos ir perkantys subjektai, kurie vykdo viešuosius pirkimus per CPO LT sistemas.

- Tiekėjai, įtraukti į CPO LT elektroninį katalogą arba dalyvaujantys EPC pirkimuose.

 

Kokioms įstaigoms šis dokumentas reikalingas?

- Valstybinės ir savivaldybių institucijos (ministerijos, savivaldybės, mokyklos, ligoninės ir pan.).

- Viešosios įstaigos ir valstybės įmonės, kurios atlieka pirkimus per CPO LT.

- Privatūs tiekėjai, kurie nori dalyvauti viešuosiuose pirkimuose per CPO LT platformas.

 

Kam dokumentas nėra taikomas?

- Privatiems subjektams, kurie nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

- Organizacijoms, kurios nevykdo pirkimų per CPO LT sistemas.

Dokumentą skaitykite čia.


Pakeista Finansavimo šaltinių klasifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K-265 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių taikymo“, ir ji papildyta po finansavimo šaltinio „1.4.3.1.6 Valstybės gynybos fondo lėšos“ šiuo finansavimo šaltiniu:

„1.4.3.1.7 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos grąžinamosios subsidijos grįžusios lėšos, skirtos pakartotinai naudoti tam pačiam tikslui arba laikantis programos tikslų“.

 

Pakeitimai įsigalioja 2025 07 30.

Tai reiškia, kad nuo šiol grįžtančios lėšos (subsidijos), kurios anksčiau buvo panaudotos 2014–2020 m. ES projektams, galės būti panaudotos dar kartą – bet tik tiems patiems tikslams arba pagal tos programos tikslus.

Ši nauja eilutė leidžia efektyviau panaudoti grįžusias ES lėšas.

Tokiu būdu neprarandami pinigai, o jie gali būti naudojami toliau finansuoti projektus, kurie prisideda prie tų pačių tikslų.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 08 08 įsakymas Nr. 1K-265 su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2025 07 29, Identifikacinis kodas 2025-13366.


Darbas

Pakeistas Tarnybos užsienyje apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V‑138 „Dėl Tarnybos užsienyje apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 34 punktas:

„34. Už Atstovo šeimos narį mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi Atstovo šeimos narys turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už save pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 ar 11 dalį, nėra įskaičiuojamos į šeimos nario sveikatos draudimo išlaidų ribą.“.

 

Pakeitimas įsigalioja 2025 07 30.

Tarnybos užsienyje apmokėjimo tvarkos aprašo 34 punkto pakeitimo paaiškinimas

Pakeitimo esmė: šiame punkte dabar aiškiai pasakyta, kad už Atstovo (t. y. kariškio ar tarnautojo, dirbančio užsienyje) šeimos narį mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos nėra įskaičiuojamos į tam šeimos nariui nustatytą sveikatos draudimo išlaidų metinę ribą, t.y., jeigu Atstovo sutuoktinis, vaikas ar kitas šeimos narys turi pats mokėti PSD įmokas (pvz., dėl to, kad nedirba ir nėra draudžiamas valstybės lėšomis, būdamas su Atstovu užsienyje), tokios PSD įmokos nebeapriboja jų sveikatos draudimo kompensuojamų išlaidų limito.

Pastaba: Sveikatos draudimo išlaidų riba – tai nustatyta maksimali suma per metus, iki kurios valstybė (Krašto apsaugos ministerija) apmoka Atstovo ir jo šeimos narių sveikatos draudimo išlaidas. Ši riba nustatyta Vyriausybės ir priklauso nuo šalies, kurioje tarnaujama (taikomas gyvenimo lygio koeficientas). Anksčiau į šią sumą būdavo įskaičiuojama viskas, kas išleidžiama sveikatos draudimui, įskaitant ir PSD įmokas, jei tokias tekdavo mokėti.

Kaip tai keičia ankstesnę tvarką?

Šis pakeitimas pakeitė buvusią tvarką taip, kad dabar Atstovo šeimos narių padėtis yra geresnė finansine prasme.

Pateikiame tai iliustruojančią situaciją: Įsivaizduokime, kad šeimos nariui per metus skirta, pvz., 1000 € sveikatos draudimo išlaidų riba. Jei tas šeimos narys turi sumokėti 300 € PSD įmokų per metus, iki pakeitimo tie 300 € būtų „suvalgę“ dalį limito (liktų tik 700 € kitiems sveikatos draudimo tikslams). Po pakeitimo visas 1000 € gali būti panaudotas draudimo polisui ar gydymo išlaidoms, nes PSD įmokos nebebus įtraukiamos į tą ribą – jos apmokamos papildomai.

LR krašto apsaugos ministro 2019 01 29 įsakymas Nr. V‑138 su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2025 07 29, Identifikacinis kodas 2025-13373.


Valstybinė darbo inspekcija pataria, kur kreiptis, jei psichologiškai smurtauja kolegos ar tiesioginis vadovas?

Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2025 07 31.


Valstybinė darbo inspekcija atsako, ar darbuotojui išeinant iš darbo po brangių mokymų, įmanoma atgauti patirtas išlaidas?

 Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2025 07 28.


Miškas, miškininkystė, mediena

Pakeistas Nenukirsto valstybinio miško kainų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-71 „Dėl Nenukirsto valstybinio miško kainų sąrašo patvirtinimo“, ir jis išdėstytas nauja redakcija

 

Pakeitimai įsigalioja 2025 08 01.

Pakeitimo paaiškinimas

Beveik visų medžių rūšių kainos buvo sumažintos – tiek už stambią, vidutinę, smulkią padarinę, tiek malkinę medieną. Tai reiškia, kad valstybė dabar miško medieną parduoda pigiau nei anksčiau. Vienintelė išimtis – eglei stambi padarinė mediena pabrango.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 03 05 įsakymas Nr. D1-71 su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2025 07 31, Identifikacinis kodas 2025-13523.


Mokesčių administravimas

VMI atsako į klausimą, kokie gali būti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai

Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2025 07 25.


VMI atsako į klausimą, ar taikomos PVM įstatymo 96 straipsnio nuostatos (atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas), kai prekių ir (ar) paslaugų pirkėjas yra PVM mokėtojas, taikantis smulkiojo verslo schemą (SVS) Lietuvoje

Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2025 07 31.


Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai
(VSAFAS)

Pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 1K-378 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 2-ojo standarto patvirtinimo“ (2-asis VSAFAS - „Finansinės būklės ataskaita“), ir jis išdėstytas nauja redakcija

Nauja standarto redakcija įsigalioja 2025 07 31.

Nauja dokumento redakcija taikoma finansinių ataskaitų rinkiniams ar pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 9 straipsnio 5 dalį rengiamiems fondų ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius.

 

2-ojo standarto paaiškinimai

Naujoje redakcijoje įrašyta: jei turtas arba įsipareigojimas perklasifikuojami iš ilgalaikio į trumpalaikį ar atvirkščiai, tai turi būti pagrįsta dokumentais ir nurodyta ataskaitoje. Tai padeda užtikrinti skaidrumą ir atsekamumą finansinėje apskaitoje.

Pabrėžta, kad konsoliduotosiose ataskaitose kai kurie turtai (pvz., prestižas) priskiriami prie nematerialiojo turto.

Patikslinta „Ilgalaikių įsipareigojimų" samprata: naujoje redakcijoje išskirta, kada įsipareigojimas, nors ir trumpesnis nei 12 mėnesių, vis tiek laikomas ilgalaikiu – jeigu egzistuoja pagrįstas planas jį restruktūrizuoti ar pratęsti.

Aiškiau išdėstyta finansinio turto klasifikacija pagal pobūdį: nurodyti konkretūs finansinio turto tipai ir pavyzdžiai (pvz., ilgalaikiai indėliai, investicijos į viešąsias įstaigas). Tai padeda viešojo sektoriaus subjektams tiksliau grupuoti savo turtą.

Naujoje redakcijoje pašalinti pertekliniai paaiškinimai ar dubliuojančios sąvokos, siekiant aiškumo.

Naujoji redakcija padidina aiškumą ir konkretumą – mažiau interpretacijų, daugiau aiškių taisyklių, atsirado naujų reikalavimų dėl duomenų pagrindimo ir dokumentavimo, kas svarbu auditams.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 12 19 įsakymo Nr. 1K-378 nauja redakcija išdėstyta čia.

TAR, 2025 07 30, Identifikacinis kodas 2025-13431.


Pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 1K-379 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 3-iojo standarto patvirtinimo“ (3-iasis VSAFAS - „Veiklos rezultatų ataskaita“) ir jis išdėstytas nauja redakcija

Nauja standarto redakcija įsigalioja 2025 07 31.

Nauja redakcija taikoma finansinių ataskaitų rinkiniams ar pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 9 straipsnio 5 dalį rengiamiems fondų ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius.

 

3-iojo standarto paaiškinimai

Senoji redakcija rėmėsi Buhalterinės apskaitos įstatymu, o naujoji redakcija remiasi Finansinės apskaitos įstatymu.

Anksčiau standartas buvo taikomas tik subjektui ar jo konsoliduotai grupei, o dabar tiksliau išskirta, kad jis taikomas ir fondų ataskaitų rinkiniams, rengiamiems pagal kitus naujus VSAFAS (26, 29, 32).

Senojoje redakcijoje buvo 4 ataskaitos formos, naujojoje pridėta 5-oji forma – nacionalinio lygio finansinių ataskaitų rinkiniui.

Naujojoje redakcijoje labai detaliai išskaidytos pajamų rūšys. naujai pateikiama ir aiškinama, kaip šios pajamos detalizuojamos pagal ataskaitų formas.

Daug detalesnė sąnaudų klasifikacija.

Naujoje redakcijoje aiškiai apibrėžti ir privalomai pateikiami šie rodikliai: perviršis ar deficitas iš vykdomos veiklos, apskaitos politikos keitimo ir klaidų taisymo įtaka, valdžios sektoriaus įmonių rezultatas, nuosavybės metodo įtaka, grynasis rezultatas.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 12 19 įsakymo Nr. 1K-379 nauja redakcija išdėstyta čia.

TAR, 2025 07 30, Identifikacinis kodas 2025-13430.


Pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 1K-380 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 4-ojo standarto patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija (4-asis VSAFAS - „Grynojo turto pokyčių ataskaita“)

Nauja standarto redakcija įsigalioja 2025 08 01.

Pakeitimas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams ar pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 9 straipsnio 5 dalį rengiamiems fondų ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius.

 

4-ojo standarto paaiškinimai

Naujoje redakcijoje aiškiai išskirta, kad standartas taikomas pavieniams subjektams, subjektų grupėms, fondams (kai nurodyta kituose standartuose).

Pridėtos naujos sąvokos, kurių anksčiau nebuvo: Medynų rezervas, Perkainojimo rezervas, Tikslinis rezervas. Paaiškinta, kas laikoma valdžios sektoriui priskiriamų įmonių rezervais.

Ataskaitų forma anksčiau buvo viena visiems, o dabar 1 priedas – pavieniams subjektams, 2 priedas – subjektų grupėms.

Įvesta ataskaitos eilutė „Kiti konsolidavimo pokyčiai“ – tiems atvejams, kai keičiasi subjekto statusas, pavaldumas ar įvyksta likvidavimas.

Suformuluoti aiškesni reikalavimai aiškinamajam raštui - dabar reikalaujama, kad prie kiekvieno ataskaitos straipsnio būtų nurodyta detali paaiškinanti informacija.

Naujoje redakcijoje tiksliniai rezervai registruojami mažinant sukauptą perviršį, o taip pat jie atskirti nuo Vyriausybės ar savivaldybės rezervų, kurie laikomi finansavimu, o ne rezervais.

Naujoje redakcijoje susieta, su kokiais kitais VSAFAS turi būti derinama: 12 VSAFAS – ilgalaikis turtas, 14 VSAFAS – nuosavybės metodas, 16 VSAFAS – biologinis turtas, 21 VSAFAS – sandoriai užsienio valiuta, 26, 29, 30, 32 – fondų apskaita.

Naujasis standartas detalesnis, aiškiau išskiria kam taikomas, kokie rezervai formuojami ir kaip jie pateikiami. Pridėta naujų sąvokų ir formų, labiau atsižvelgiama į konsoliduotą apskaitą bei fondų atskaitomybę. Daugiau reikalavimų aiškinamajam raštui ir tikslinių rezervų apskaitai.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 12 19 įsakymo Nr. 1K-380 nauja redakcija išdėstyta čia.

TAR, 2025 07 31, Identifikacinis kodas 2025-13488.


Pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 1K-011 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 5-ojo standarto patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija (5-asis VSAFAS - „Pinigų srautų ataskaita“)

Nauja standarto redakcija įsigalioja 2025 08 01.

Nauja redakcija taikoma finansinių ataskaitų rinkiniams ar pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 9 straipsnio 5 dalį rengiamiems fondų ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius.

 

5-ojo standarto paaiškinimai

Skirtingos ataskaitos formos pagal lygmenį: Naujajame standarte pinigų srautų ataskaitos forma priklauso nuo ataskaitų rinkinio lygio. Dabar pateiktos net penkios atskiros formos: 1) atskirai įstaigai (viešojo sektoriaus subjektui), 2) žemesniojo lygio subjektų grupei, 3) valstybės (centrinės valdžios) metinei atskaitomybei, 4) savivaldybės metinei atskaitomybei ir 5) visos šalies (nacionalinei) konsoliduotai atskaitomybei. Ankstesnėje standarto versijoje formų buvo mažiau (buvo naudojami 1–3 priedų formatai) ir jos nebuvo taip detaliai diferencijuotos atsižvelgiant į valstybės ar nacionalinį lygmenį. Dabar nauja redakcija aiškiau nurodo, kokią ataskaitos formą naudoti skirtingoms viešojo sektoriaus ataskaitoms, kad kiekvienas lygmuo (įstaiga, savivaldybė, valstybė ir t.t.) turėtų tinkamą formatą.

Pinigų srautų klasifikavimas paskolų atvejais: Pinigų srautų priskyrimas finansinei ar investicinei veiklai pasikeitė kalbant apie paskolas (skolinimąsi ir skolinimą kitam). Senojoje versijoje visos su paskolomis susijusios pinigų įplaukos ar išmokos buvo laikomos finansinės veiklos srautais. Naujojoje versijoje padarytas logiškas atskyrimas: gautos paskolos (skolintos lėšos) ir jų grąžinimas lieka finansinės veiklos pinigų srautais, o įstaigos suteiktos paskolos (kai viešojo sektoriaus subjektas pats skolina lėšas kitam) dabar priskiriamos investicinei veiklai. Paprastai tariant, paskolos, kurias institucija pati suteikia, traktuojamos kaip investicija (nes pinigai laikinai „įdarbinami“ kitur), tuo tarpu paskolos, kurias institucija pasiima, yra finansavimosi (skolinimosi) veikla. Šis pakeitimas padeda tiksliau atspindėti pinigų judėjimo pobūdį – parodo, kuo užsiimama: ar pritraukiamos lėšos veiklai finansuoti, ar investuojama išleidžiant lėšas kitur.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 01 09 įsakymo Nr. 1K-011 nauja redakcija išdėstyta čia.

TAR, 2025 07 31, Identifikacinis kodas 2025-13491.


Pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 1K-059 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 11-ojo standarto patvirtinimo“ (11-asis VSAFAS – „Sąnaudos“) ir jis išdėstytas nauja redakcija

Nauja standarto redakcija įsigalioja 2025 08 01.

Nauja redakcija taikoma finansinių ataskaitų rinkiniams ar pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 9 straipsnio 5 dalį rengiamiems fondų ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius.

 

11-ojo standarto paaiškinimai

Išplėsta standarto taikymo sritis ir nuorodos į kitus standartus: naujojoje redakcijoje nurodyta, kad šis sąnaudų standartas taikomas ne tik rengiant pavienes ir konsoliduotas ataskaitas, bet ir tam tikrų fondų (pvz., išteklių, pensijų anuitetų, socialinių fondų) ataskaitų rinkiniams. Atsirado nuorodos į 29-ąjį ir 32-ąjį viešojo sektoriaus standartus.

Kompensacijų pripažinimas pajamomis (nauja taisyklė): anksčiau visos kitų subjektų gautos kompensacijos už patirtas sąnaudas tiesiog sumažindavo sąnaudas, o pagal naują redakciją atsirado išimtis. Jei viešojo sektoriaus subjektas gauna kompensacijų pagal nustatytas biudžeto vykdymo taisykles (pavyzdžiui, Vyriausybės nutarime numatytus atvejus), gauta suma nebemažina sąnaudų, o pripažįstama pajamomis ir parodoma kaip kitos pajamos.

Detalesnis sąnaudų grupavimas finansinėse ataskaitose: naujoje redakcijoje smarkiai pakeistas sąnaudų sugrupavimas pateikiant finansines ataskaitas – atsirado naujų atskirų eilučių (straipsnių) ir smulkesnis suskirstymas.

Darbo užmokesčio ir socialinių išmokų pateikimo pokyčiai: naujoje redakcijoje patobulintas su darbuotojais susijusių sąnaudų atvaizdavimas. Dabar darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidos atskirtos nuo kitų išmokų darbuotojams – vietoj vieno bendro straipsnio, darbo užmokestis su Sodros įmokomis išskiriamas atskirai, o kitos su darbuotojais susijusios išmokos (pvz., premijos už pasiekimus, pašalpos darbuotojams) parodomos kitame straipsnyje.

Finansavimo ir finansinių sąnaudų pateikimas naujoje redakcijoje yra detalesnis. Standarte atsirado naujovių, kaip rodyti finansavimo bei finansinės veiklos sąnaudas. Finansavimo sąnaudos (tai viešojo sektoriaus subjekto per ataskaitinį laikotarpį kitiems suteiktos finansinės paramos sumos) dabar detalizuojamos aiškiau.

Numatytas Išsamesnis duomenų atskleidimas aiškinamajame rašte. Nauja redakcija įpareigoja daug detaliau paaiškinti sąnaudų sudėtį finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Viešojo sektoriaus subjektams tai praktiškai reiškia daugiau darbo rengiant aiškinamuosius raštus, nes reikės surinkti ir pateikti detalesnę sąnaudų informaciją.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 02 08 įsakymo Nr. 1K-059 nauja redakcija išdėstyta čia.

TAR, 2025 07 31, Identifikacinis kodas 2025-13490.


Pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1K-205 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 20-ojo standarto patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija (20-asis VSAFAS – „Finansavimo sumos“)

Nauja standarto redakcija įsigalioja 2025 08 01.

Nauja redakcija taikoma finansinių ataskaitų rinkiniams ar pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 9 straipsnio 5 dalį rengiamiems fondų ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius.

 

20-ojo standarto paaiškinimai

Grupavimas ir terminai. Standarto nauja redakcija labiau detalizuoja finansavimo šaltinius (atskiria vidaus viešojo sektoriaus lėšas nuo privačių) ir įveda naujus terminus bei apibrėžimus (pvz., balansinė vertė), kad apskaita būtų tikslesnė.

Patikslinta, kokie gavimai nelaikomi finansavimu – pridėtos išlygos dėl savanoriškų paslaugų ir asociacijų nario mokesčių. Tai apsaugo, kad finansinių ataskaitų eilutė „finansavimo sumos“ neatspindėtų dalykų, kurie iš tikro nėra tikslinės finansinės paramos.

Gavėjui tapo aiškiau, kada jis gali traukti būsimas lėšas į apskaitą – reikia turėti tvirtesnį patvirtinimą iš finansuotojo (ne vien išsiųsti prašymą). Taip pat nurodoma atskirti trumpalaikį ir ilgalaikį gautiną finansavimą.

Įdiegtas metinis suderinimas pažymomis tarp finansuotojo ir gavėjo – tai nauja tvarka, kurios anksčiau nebuvo. Ji yra esminė apskaitos kontrolės naujovė, užtikrinanti, kad abiejose pusėse finansavimo duomenys sutaptų.

Naujovės orientuotos į tai, kad tiek finansų specialistams, tiek kontroliuojančioms institucijoms būtų mažiau neaiškumų, o finansinių ataskaitų duomenys tiksliau atspindėtų tikrovę.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 02 09 įsakymo Nr. 1K-205 nauja redakcija išdėstyta čia.

TAR, 2025 07 31, Identifikacinis kodas 2025-13489.


Pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 1K-432 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 24-ojo standarto patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija (24-asis VSAFAS - „Su darbo santykiais susijusios išmokos“)

Nauja standarto redakcija įsigalioja 2025 07 30.

Taikoma finansinių ataskaitų rinkiniams ar pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 9 straipsnio 5 dalį rengiamiems fondų ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius.

 

24-ojo standarto paaiškinimai

Naujoje redakcijoje patikslinta, kas laikoma darbo santykiais – dabar aiškiau aprašyta, kad tai apima visų formų darbą: neterminuotą, terminuotą, projektinį ir pan.

Naujoje redakcijoje atsirado išmokų sąvokų papildymai:

- „nekonkuravimo išmokos“ – dabar aiškiai nurodyta kaip priskiriamos darbo užmokesčio sąnaudoms.

- kitos darbuotojo skatinimo priemonės – detalizuotos ir įtrauktos kaip atskiros sąnaudos.

- papildyta, kad išmokos gali būti tiek priklausomos, tiek nepriklausomos nuo darbo rezultatų.

Nedidelis pakeitimas: terminas „išankstiniai apmokėjimai“ pakeistas į aiškesnį – „iš anksto sumokėtos sumos“.

Svarbus pakeitimas: dabar aiškiai nustatyta, kad, jei išeitinė išmoka mokama pasibaigus kadencijai, sąnaudos skaičiuojamos proporcingai išdirbtam laikotarpiui, o ne vienkartinai pabaigoje.

Praplėstas sąnaudų grupavimas - atsirado nauja sąnaudų grupė, kuri aprašyta 22.3 papunktyje. Jame aprašyta išmokos visų darbuotojų ar jų grupės naudai, kurios nėra priskiriamos individualioms išmokoms. Tai leidžia lankstesnę bendrų skatinimo priemonių (pvz., kolektyvinių premijų) apskaitą.

Naujoje redakcijoje padaryti techniniai ir redakciniai atnaujinimai: patikslinti terminai, suvienodinti apibrėžimai, atsižvelgta į naujus teisės aktus ir kai kurios formuluotės dabar remiasi Finansinės apskaitos įstatymu, o ne Buhalterinės apskaitos įstatymu.

 

Nauja redakcija viešojo sektoriaus įstaigoms reiškia:

1) daugiau aiškumo dėl išeitinių ir motyvacinio pobūdžio išmokų.

2) detalesnį skirstymą sąnaudų priede – padidės apskaitos tikslumas.

3) reikės atnaujinti apskaitos politiką ir galbūt atitinkamas mokėjimų tvarkas, kad atitiktų naujus apibrėžimus.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 12 09 įsakymo Nr. 1K-432 nauja redakcija išdėstyta čia.

TAR, 2025 07 29, Identifikacinis kodas 2025-13377.


Pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 1K-357 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 26-ojo standarto patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija (26-asis VSAFAS - „Fondų finansinių ataskaitų rinkinys“)

 

Nauja standarto redakcija įsigalioja 2025 08 01.

Nauja redakcija taikoma finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius.

 

26-ojo standarto paaiškinimai

Taikymo sritis išplėsta ir patikslinta: naujoje redakcijoje nurodyta, kad 26-asis standartas netaikomas valstybės socialinių fondų finansinėms ataskaitoms – jiems parengtas atskiras 32-asis VSAFAS. Kaip ir anksčiau, standartas netaikomas fondams, kurie nelaikomi viešojo sektoriaus subjektais, fondų valdytojų (tvarkytojų) finansinių ataskaitų rinkiniams bei Pensijų anuitetų fondui (pastarajam toliau taikomas 29-asis VSAFAS).

Standartas papildytas nuostatomis dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansinių ataskaitų. Nustatyta, kad PSDF finansinės ataskaitos gali būti rengiamos dviem būdais – atskirai (be administruojančios ligonių kasos duomenų) ir konsoliduotai, įtraukiant ligonių kasos duomenis. Taip pat pažymėta, kad PSDF tarpinių (pvz., ketvirtinių) konsoliduotų ataskaitų rinkinių rengti nereikia.

Standartas išplėtė ilgalaikio finansinio turto kategorijas. Anksčiau fondų ilgalaikis finansinis turtas apėmė daugiausia investicijas (pvz., akcijas, obligacijas), ilgalaikes gautinas sumas ir indėlius. Dabar įvardintos naujos pozicijos, tokios kaip: fondų suteiktos paskolos (įskaitant mokestines paskolas), gautos akcijos už neįvykdytus įsipareigojimus (kai fondas perima įmonių akcijas iš skolininkų), išvestinės finansinės priemonės.

Ankstesnėje redakcijoje buvo atskiras skyrius su specialiomis nuostatomis valstybės ir savivaldybių iždams dėl turto privatizavimo ir pardavimo apskaitos (40–43 punktai). Naujoje redakcijoje šios nuostatos integruotos į pagrindinį tekstą.

Pasikeitė fondų įsipareigojimų pateikimas balanse. Ilgalaikių įsipareigojimų straipsnis dabar suskirstytas į dvi pagrindines dalis: ilgalaikius skolinius įsipareigojimus ir kitus ilgalaikius įsipareigojimus.

Naujai pridėta nuostata dėl rezervų pateikimo. Jei fondo veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato sudaryti rezervą, finansinės būklės ataskaitoje atsiranda straipsnis „Rezervai“, kuriame parodoma sukaupta rezervo suma (pvz., atskiroje banko sąskaitoje) ir per ataskaitinį laikotarpį pervestinas jos padidėjimas. Nurodyta, kad grynojo turto pokyčių ataskaitoje reikia atskirai išskirti suformuoto ir panaudoto rezervo sumas bei investavimo rezultatus.

Pašalintas perteklinis reikalavimas, buvęs ankstesnėje redakcijoje, kad fondo apskaita turi būti tvarkoma visiškai atskirai nuo fondo valdytojo apskaitos pagal atskirą sąskaitų planą. Naujoje redakcijoje to nebeminima, nes tokią atskyrimo praktiką dabar jau tiesiogiai nustato bendrieji teisės aktai (pvz., Finansinės apskaitos įstatymas). Taip pat atnaujintos nuorodos į teisės aktus: vietoje pasenusio Buhalterinės apskaitos įstatymo dabar minimas naujas Finansinės apskaitos įstatymas, atnaujinti kai kurių kitų standartų pavadinimai ir įsigaliojimo datos.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 12 07  įsakymo Nr. 1K-357 nauja redakcija išdėstyta čia.

TAR, 2025 07 31, Identifikacinis kodas 2025-13492.


LR finansų ministras patvirtino 32-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkiniai“

 

32-ojo standarto paaiškinimai

Šis standartas taikomas ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2026 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius.

Tai dokumentas, kuris nustato, kaip turi būti rengiamos finansinės ataskaitos apie valstybės socialinius fondus, tokius kaip Valstybinio socialinio draudimo fondas (SoDra), Garantinis fondas, Ilgalaikio darbo išmokų fondas.

Šis standartas užtikrina:

- kad fondų pinigai būtų skaidriai ir aiškiai apskaitomi;

- kad būtų vienodas ir aiškus būdas teikti informaciją apie pajamas, išlaidas, įsipareigojimus ir turimus resursus;

- kad valstybė ir visuomenė galėtų matyti, kaip naudojamos socialinės įmokos (pvz., pensijoms, nedarbui, motinystei ir kt.);

- kad būtų galima palyginti skirtingų metų rezultatus, matyti, ar fondai sukaupė perteklių ar patyrė nuostolių.

Šiuo standartu vadovaujasi fondo administracijos, viešojo sektoriaus buhalteriai ir finansininkai; auditoriai, tikrinantys šių fondų veiklą.

Standartas skirtas užtikrinti, kad valstybės socialiniai fondai teiktų tikslią, aiškią ir palyginamą informaciją apie savo finansinę būklę ir veiklą.

Dokumentą skaitykite čia.


Kiti

Lietuvos Respublikos finansų ministras nustatė:

1. palūkanų, mokamų už Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą mokestinę paskolą, dydį – 0,007 procento už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną;

Palūkanų už mokestinę paskolą dydžių lentelė (procentais).

 

2. delspinigių, mokamų Mokesčių administravimo įstatyme nustatytais atvejais, dydį – 0,026 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.

Delspinigių už ne laiku sumokėtus ar pervestus mokesčius ir baudas dydžių lentelė (procentais).

 

Nustatyti dydžiai įsigalioja 2025 08 01.

TAR, 2025 07 28, Identifikacinis kodas 2025-13365.


Švietimo, mokslo ir sporto ministrė ir Sveikatos apsaugos ministrė patvirtino Mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje rekomendacijas, kurios įsigalioja nuo 2025 09 01

Pagrindinės rekomendacijos:

- Rekomenduojama riboti mokinių asmeninių telefonų ir kitų informacinių technologijų (IT) įrenginių naudojimą pamokose ir ugdomosiose veiklose už mokyklos ribų, išskyrus atvejus, kai to reikia ugdymo tikslams vyresnėse klasėse (mokytojui nusprendus), kai mokiniui dėl sveikatos būtina naudotis įrenginiu, arba kai būtina nedelsiant susisiekti su tėvais ar pagalbos tarnybomis.

- Rekomenduojama apriboti mokinių asmeninių telefonų ir kitų IT įrenginių naudojimą per pertraukas mokyklos teritorijoje ir pailgintos dienos grupėje, išskyrus atvejus, kai mokiniui dėl sveikatos būtina pasinaudoti įrenginiu arba kai reikia nedelsiant susisiekti su tėvais ar pagalbos tarnybomis.

- Mokykla, remdamasi šiomis rekomendacijomis, turėtų parengti ir patvirtinti vidaus taisykles dėl asmeninių IT įrenginių naudojimo. Taisyklės suderinamos su mokyklos taryba ir viešai paskelbiamos mokyklos interneto svetainėje.

- Rekomenduojama mokyklos taisyklėse aiškiai apibrėžti, kokiu būdu bus ribojamas mokinių asmeninių įrenginių naudojimas (atsižvelgiant į mokinių amžių ir situaciją).

Taip pat rekomenduojama mokyklos taisyklėse nustatyti kontrolės priemones ir pasekmes, taisyklių viešinimą, įrenginių paėmimą pažeidus taisykles, alternatyvas pertraukų metu.

TAR, 2025 07 31, Identifikacinis kodas 2025-13525.


Valstybės kontrolės išvados kelia rimtų klausimų dėl per pastarąjį dešimtmetį į viešojo sektoriaus IT paslaugų centralizavimą investuotų 100 milijonų eurų

Valstybės kontrolės informacija, 2025 07 30.


Startuoja nemokami kibernetinio saugumo vadovų ir analitikų nuotoliniai mokymai

Krašto apsaugos ministerijos informacija, 2025 07 29.


Besidomintieji būsto nuoma, turėtų įvertinti svarbiausius teisinius nuomos aspektus

Teisingumo ministerijos informacija, 2025 07 28.


Valstybės duomenų agentūra bendradarbiaudama su Lietuvių kalbos institutu (LKI) atvėrė reikšmingus duomenų rinkinius

Nuo šiol duomenų portale (duomenys.stat.gov.lt) pasiekiami LKI parengti rinkiniai, kurie atveria duris į kalbos tyrimų, edukacijos ir skaitmeninių sprendimų pasaulį. Vienas iš jų - administracinės kalbos aktualijų duomenų bazė.

Valstybės duomenų agentūros informacija, 2025 07 28.