Apskaita
METŲ PABAIGA – LAIKAS PASITIKRINIMUI IR ATSISKAITYMUI – teigia Valstybės kontrolė
Valstybės kontrolės informacija, 2025 12 04.
Apskaita biudžetinėse įstaigose
Pakeista Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 5 dalis:
„27 straipsnis. Asignavimų naudojimas ir grąžinimas
...
5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nepanaudotiems valstybės biudžeto asignavimams, skirtiems programoms finansuoti, politinėms partijoms paskirstytiems valstybės biudžeto asignavimams, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų nacionalinio plėtros banko įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija. Lėšos, grąžintos iš investicijų įgyvendinant skatinamąsias finansines priemones, įskaitant nepanaudotas garantijoms skirtas lėšas, pelną ir kitas pajamas iš šių investicijų, Vyriausybės sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudotos nacionalinio plėtros banko įstatiniam kapitalui didinti.
...“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 02 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 m. vasario 1 d. patikslinama Biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 5 dalis.
Nuo 2026 02 01 daugiau nepanaudotų ar sugrįžusių biudžeto lėšų (ypač susijusių su finansinėmis priemonėmis) galima lanksčiau panaudoti, įskaitant nacionalinio plėtros banko kapitalo didinimą
Išplečiamas išimčių sąrašas, kurioms netaikomas asignavimų grąžinimo ribojimas.
Prie išimčių priskiriamos:
- nepanaudotos valstybės biudžeto lėšos programoms (28 str. 1 d. atvejai),
- politinėms partijoms skirti asignavimai,
- skatinamosios finansinės priemonės ir fondų fondai, įgyvendinami pagal finansavimo sutartis (įskaitant atvejus, kai fondų fondas nesteigiamas).
Nustatoma, kad iš investicijų grąžintos lėšos (taip pat pelnas, pajamos, nepanaudotos garantijų lėšos) Vyriausybės sprendimu gali būti naudojamos nacionalinio plėtros banko įstatiniam kapitalui didinti.
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 12 11, Identifikacinis kodas 2025-21238.
Nuo 2026 01 01 neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 919 „Dėl reprezentacinių išlaidų“ su visais pakeitimais ir papildymais
Tai reiškia, kad netenka galios visas senasis reguliavimas, ir, kad reprezentacinių išlaidų klausimas nuo 2026 m. bus reguliuojamas kitais teisės aktais, o ne šiuo Vyriausybės nutarimu.
TAR, 2025 12 12, Identifikacinis kodas 2025-21358.
Darbas
Pakeistas Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (keičiamas 14.2 papunktis, 16 punktas ir Aprašo 2 priedas)
Pakeitimai įsigalioja 2025 12 11.
Pakeitimų paaiškinimai
Nebelieka MMA ribų neformaliajam švietimui.
Visi neformaliojo mokymosi finansavimo dydžiai pereina į Individualių mokymosi paskyrų sistemos įkainių ir taisyklių logiką.
Atitinkamai pakoreguotos formos ir pastabos, kad jos atspindėtų naują finansavimo modelį.
Pokyčiai taikomi tik kuponams, pasirašytiems nuo 2025 12 11.
TAR, 2025 12 10, Identifikacinis kodas 2025-21139.
Pakeistas Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymas ir jis išdėstytas nauja redakcija
Nauja redakcija įsigalioja 2025 12 12.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2025 12 12 ne tiek keičiami konkretūs skaičiai, kiek iš pagrindų sutvarkoma sistema – aiškesnės sąvokos, nauja skaičiavimo logika, kiti duomenų šaltiniai ir griežta taisyklė, kad socialiniai rodikliai nebegali mažėti.
Svarbiausi pakeitimai
1. Pasikeičia pavadinimas ir terminija. „Socialinės paramos išmokų“ pereinama prie „socialinės apsaugos išmokų“ – tai apima tą patį lauką, bet vartojama platesnė, sisteminė sąvoka.
2. Atskiriami du dalykai:
- socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai;
- bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (apibrėžtas atskirai, aiškiau nei iki šiol).
3. Keičiasi rodiklių apskaičiavimo logika ir šaltiniai:
- Ateinančių metų minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) ir baziniai dydžiai negali mažėti (neigiamas pokytis neleidžiamas);
- naudojami nauji duomenų teikėjai (Valstybės duomenų agentūra vietoj Statistikos departamento);
- infliacijos prognozės imamos iš Finansų ministerijos (kovo mėn. scenarijus), o ne iš Lietuvos banko.
4. Keičiasi tvirtinimo terminai:
- MVPD tvirtinamas iki birželio 30 d. (anksčiau – iki metų pabaigos);
- bazinius dydžius tvirtina Vyriausybė, bet jie negali būti mažesni nei pagal formulę apskaičiuoti.
5. MGL galutinai „pervardijamas“:
- socialinėje paramoje MGL = bazinė socialinė išmoka;
- bausmėms ir nuobaudoms MGL = bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.
TAR, 2025 12 11, Identifikacinis kodas 2025-21243.
Valstybinė darbo inspekcija primena: šventiniai renginiai – ne išimtis pagarbaus elgesio taisyklėms
Darbo kodekso 30 straipsnis aiškiai įpareigoja darbdavį užtikrinti saugią, pagarbią darbo aplinką ir imtis priemonių psichologiniam smurtui bei priekabiavimui užkirsti kelią. Šis reikalavimas taikomas ne tik darbo vietoje, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka savo funkcijas, bet ir visose su darbu susijusiose situacijose, kuriose darbuotojai bendrauja dėl darbo santykių.
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2025 12 10.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) išskiria dažniausiai kylančius klausimus darbovietėse metų pabaigoje
Prie tokių klausimų priskiriama: atostogų „nubraukimo“ taisyklė, sukauptų atostogų panaudojimas, darbas per šventes ir apmokėjimas, metinis veiklos vertinimas.
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2025 12 11.
Mokesčių administravimas
Pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. VA-95 „Dėl Informacijos apie platformose vykdomas veiklas teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 01 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 01 01 daugiau lankstumo ir mažiau administracinės naštos platformoms, kai naudojamos ES ar nacionalinės elektroninės atpažinties paslaugos, bei aiškesnės taisyklės dėl rezidavimo, registrų ir duomenų saugojimo.
TAR, 2025 12 12, Identifikacinis kodas 2025-21342.
Pakeistas Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, kodų sąrašas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-57/1B-160 „Dėl Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo“
Pakeitimai įsigalioja 2026 01 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 01 01 reikia nebenaudoti panaikintų kodų, atsižvelgti į naują „saugumo įnašo“ sąvoką ir naudoti atnaujintą pastabų numeraciją mokėjimuose bei apskaitoje.
Panaikinami keli įmokų kodai - pripažįstami netekusiais galios 113, 114 ir 116 punktai (atitinkami mokesčių / įmokų kodai iš sąrašo daugiau nebenaudojami). Tai reiškia, kad nuo 2026 m. šios įmokos nebegali būti mokamos senais kodais.
Atsiranda nauja sąvoka – „saugumo įnašas“. Pastabos papildomos nauju 2.14 papunkčiu, kuriame aiškiai įvardijamas saugumo įnašas kaip atskira kategorija. Praktikoje tai svarbu teisingam įmokų priskyrimui ir kodavimui.
Techninis pastabų pernumeravimas - dėl naujo 2.14 papunkčio buvę 2.14–2.16 papunkčiai pernumeruojami į 2.15–2.17.
TAR, 2025 12 12, Identifikacinis kodas 2025-21301.
VMI informuoja, kad gyventojams, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, EDS yra suformuota preliminari deklaracija (forma KIT715)
NT mokesčio deklaracijas reikia pateikti bei mokestį už 2025 metus sumokėti iki 2025 m. gruodžio 15 d.
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2025 12 12.
VMI atsako į klausimą: kada laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus?
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2025 12 09.
Miškas, miškininkystė, mediena
Pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 ir 11 straipsniai
1. Papildytas 2 straipsnis 36 dalimi (2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos)
„36. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“.
2. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 2 dalies 4 punktą, 11 straipsnio 6 dalį ir 11 straipsnio 13 dalį (11 straipsnis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis):
„11 straipsnis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis
1. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:
1) valstybei svarbiems projektams, stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, arba gynybos ir saugumo pramonės projektams, arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti;
...
4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti ne miestų ir miestelių administracinėse ribose, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;
...
2. Paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama:
...
4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 punktuose nurodytus atvejus, ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju.
...
6. Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba specialiosios paskirties projektuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukti tam tikrus valstybinės reikšmės miškų plotus iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
...
13. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai tai reikalinga valstybei svarbiems projektams, stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, arba gynybos ir saugumo pramonės projektams, arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti ir kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis paversti tam tikrus miško žemės plotus kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukti tam tikrus valstybinės reikšmės miškų plotus iš valstybinės reikšmės miškų plotų.“.
Pakeitimai įsigalioja 2026 01 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Įstatymo pakeitimai apima tik 2 straipsnį (sąvokos) ir 11 straipsnį (miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis). Šie pakeitimai susiję su valstybei svarbiais projektais, gynybos ir saugumo infrastruktūra, iškasenų naudojimu ir planavimo dokumentais.
Nuo 2026 m. plačiau ir aiškiau apibrėžiama, kada miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis – ypač gynybos, saugumo, valstybei svarbiems projektams ir iškasenų eksploatavimui, o kai kuriems projektams supaprastinama ar pagreitinama procedūra.
1) Nauja sąvoka – nuoroda į kitus įstatymus
Miškų įstatyme atsiranda nauja 2 straipsnio 36 dalis. Jei sąvokų Miškų įstatyme nėra – jos suprantamos taip, kaip apibrėžtos kituose susijusiuose įstatymuose (Gynybos ir saugumo pramonės, Investicijų, Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo, Žemės ir kt.)
Praktinė reikšmė: mažiau dviprasmybių, vienodas sąvokų taikymas skirtinguose sektoriuose.
2) Išplečiami atvejai, kada leidžiama iškirsti mišką ar paversti miško žemę kitomis naudmenomis valstybei svarbiems projektams
Plečiamas 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys. Mišką leidžiama paversti kitomis naudmenomis ne tik valstybei svarbiems projektams, bet ir:
- stambiam projektui, kurį Vyriausybė pripažino užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius;
- gynybos ir saugumo pramonės projektams;
- gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams.
Praktinė reikšmė: lengviau statyti karinę, saugumo, gynybos pramonės infrastruktūrą miško žemėje.
3) Patikslinamos išimtys dėl naudingųjų iškasenų teritorijų
Atnaujintas 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas:
- Miško žemę galima naudoti naudingųjų iškasenų (pvz., žvyro, smėlio) teritorijoms, kai nėra galimybės jų eksploatuoti kitur, arba kai reikia baigti jau pradėtą telkinio eksploatavimą.
- Taikoma ne miestų ir miestelių ribose.
4) Išplečiami atvejai, kada miškus galima paversti kitomis naudmenomis tam tikrose jautriose zonose
Atnaujintas 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas:
- Miškų pavertimas kitomis naudmenomis galimas vieno kilometro nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių zonose, rekreaciniuose II grupės miškuose, vandens telkinių apsaugos, laukų apsauginiuose, valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose.
- Leidžiama, jei tokia statyba ar teritorijos formavimas numatytas bendruosiuose planuose, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose.
- Netaikoma, jei dirbama pagal 11 str. 1 d. 1, 2, 3, 7, 8, 9 punktų išimtis.
- Taip pat šio punkto draudimai netaikomi 11 str. 1 d. 5 punkto atvejui.
5) Keičiasi tvarka, kaip valstybinės reikšmės miškuose miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis
Atnaujinta 11 straipsnio 6 dalis.
Miško žemę valstybinės reikšmės miškuose galima paversti kitomis naudmenomis tik jei tai aiškiai suplanuota: vietovės lygmens bendruosiuose planuose, specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose, specialios paskirties projektuose. Ir tik tada, kai Vyriausybė priima sprendimą išbraukti tą miško plotą iš valstybinės reikšmės miškų.
6) Dar labiau supaprastinama procedūra projektams, susijusiems su nacionaliniu saugumu
Atnaujinta 11 straipsnio 13 dalis.
Jei projektas yra numatytas bendruosiuose planuose ar svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis netaikant 11 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimų;
Tai taikoma:
- valstybei svarbiems projektams,
- stambiajam projektui, pripažintam svarbiu valstybės saugumo poreikiams,
- gynybos ir saugumo pramonės projektams,
- gynybos produktų gamybos projektams.
Valstybinės reikšmės miškams reikia dar vieno Vyriausybės sprendimo – išbraukti juos iš valstybinės reikšmės miškų.
Praktinė reikšmė: gynybos objektams miško keitimo į kitą paskirtį procedūra tampa greitesnė.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 12 05, Identifikacinis kodas 2025-20829.
Švietimas ir švietimo įstaigos. Bendrasis ugdymas
Pakeistas Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-1187 „Dėl Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20.1.1 papunktis:
„20. Valstybinio brandos egzamino antrąją dalį leidžiama laikyti mokyklos vadovo įsakymu pateikusiam prašymą:
20.1. mokiniui, iki ugdymo proceso paskutinės dienos turinčiam patenkinamus atitinkamų dalykų (išskyrus užsienio (anglų) kalbos, užsienio (prancūzų) kalbos, užsienio (vokiečių) kalbos) metinius įvertinimus ir atitinkančiam vieną iš toliau išvardintų sąlygų:
20.1.1. laikė atitinkamo dalyko valstybinio brandos egzamino pirmąją dalį arba pateikė prašymą laikyti atitinkamo dalyko valstybinio brandos egzamino pirmąją dalį;
...“.
Pakeitimai įsigalioja 2025 12 09.
Pakeitimų paaiškinimai
Iki šiol 20.1.1 papunktis leido laikyti valstybinio brandos egzamino antrąją dalį tik tiems mokiniams, kurie jau buvo laikę pirmąją dalį.
Nuo 2025-12-09 įsigalioja nauja nuostata:
Antrąją dalį gali laikyti mokinys, kuris:
- arba jau laikė to dalyko valstybinio brandos egzamino pirmąją dalį,
- arba yra pateikęs prašymą ją laikyti (net jei dar nespėjo laikyti pirmosios dalies).
Ką tai reiškia praktiškai?
Mokinys gali būti registruotas į antrosios dalies egzaminą anksčiau, nelaukdamas, kol realiai įvyks pirmoji dalis.
Tai sudaro lankstesnį grafiką ir sumažina riziką, kad dėl nespėtos laikyti pirmosios dalies mokinys negalėtų laikyti antrosios.
TAR, 2025 12 08, Identifikacinis kodas 2025-20870.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė patvirtino Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatus
Šis įsakymas įsigalioja 2026 01 01.
Dokumento paaiškinimai
ŠVIS nuostatai reikalingi tam, kad valstybė turėtų vieną centralizuotą, saugią ir standartizuotą sistemą visiems švietimo duomenims. Juos naudos ministerija, NŠA, švietimo įstaigos, registrų valdytojai, analizės ir politikos formuotojai, o netiesiogiai – tyrėjai, verslas ir visuomenė.
Tai yra Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) veikimo taisyklės. Dokumentas nustato:
- kokie duomenys apie mokinius, studentus, pedagogus, švietimo įstaigas ir darbo rinką bus renkami;
- kokios institucijos tuos duomenis teikia, tvarko ir naudoja;
- kaip turi būti užtikrinamas duomenų saugumas;
- kaip sistema integruojama su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis.
Tai yra teisinis pamatas centralizuotai švietimo analitinei sistemai, kuri sujungia duomenis iš daugybės registrų ir leidžia valstybei priimti sprendimus remiantis realiais, nuosekliais duomenimis.
Kas naudosis ŠVIS?
1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (pagrindinis valdytojas)
Naudos visos sistemos duomenis švietimo politikos formavimui, finansavimo planavimui, žmogiškųjų išteklių prognozavimui, švietimo būklės stebėsenai.
2. Nacionalinė švietimo agentūra (tvarkytojas) atsakinga už sistemos veikimą, duomenų surinkimą, integravimą ir teikimą.
3. Švietimo įstaigos ir universitetai
Joms sistema reikalinga duomenims teikti (mokinių, studentų, pedagogų), analitikai ir veiklos planavimui, rodiklių stebėjimui.
4. Kitos institucijos – VMI, Registrų centras, Užimtumo tarnyba, „Sodra“, Socialinės paramos sistemos ir kt. Jos teikia savo duomenis į ŠVIS, iš kurių kuriami rodikliai ir analitinės ataskaitos.
5. Verslas, tyrėjai, visuomenė (netiesiogiai)
Per ŠVIS sukurtus rodiklius gaus informaciją apie darbo rinkos paklausą, specialistų pasiūlą, absolventų karjerą, švietimo sistemos tendencijas.
TAR, 2025 12 08, Identifikacinis kodas 2025-20869.
Nacionalinės švietimo agentūros direktorius pakeitė Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2024 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. VK-1018 „Dėl Kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų užduočių aprašo, Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduoties aprašo patvirtinimo“:
1. pakeitė nurodytu įsakymu patvirtintą Kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų aprašą ir jį išdėstė nauja redakcija;
2. pakeitė nurodytu įsakymu patvirtintą Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduoties aprašą ir jį išdėstė nauja redakcija.
Pakeitimai įsigalioja 2025 12 11.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2025 12 11 įsigalioja naujos, iš esmės perrašytos Kalbų PUPP ir Matematikos PUPP aprašų redakcijos – atnaujinamos formuluotės, tikslinamos užduočių struktūros, nurodymai dėl užduočių atlikimo ir pateikimo, terminija ir nuorodos į Bendrąsias programas.
TAR, 2025 12 10, Identifikacinis kodas 2025-21113.
Nacionalinės švietimo agentūros direktorius patvirtino:
1. Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo 8 klasėje nuotolinio elektroninio vykdymo instrukciją;
2. Matematikos nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo 8 klasėje nuotolinio elektroninio vykdymo instrukciją;
3. Baltarusių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros (skaitymo), lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros (skaitymo), rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros (skaitymo), vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros (skaitymo) nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo 8 klasėje nuotolinio elektroninio vykdymo instrukciją.
Įsigalioja 2025 12 11.
Dokumento paaiškinimai
Tai yra oficialios taisyklės, kaip egzaminai nuotoliniu būdu turi būti organizuojami.
NMPP 8 klasės patikrinimai gali būti vykdomi nuotoliniu būdu su griežtais techniniais ir organizaciniais reikalavimais.
Mokiniams būtina laiku prisijungti, būti matomiems kameroje ir dirbti savarankiškai.
Vykdytojai stebi procesą, fiksuoja pažeidimus ir techninius incidentus.
Svarbiausi dalykai: tinkama įranga, stabilus internetas, teisingas prisijungimas, savarankiškas darbas ir užduoties pateikimo patvirtinimas.
Nacionalinės švietimo agentūros direktorius patvirtino:
1. Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo 4 klasėje nuotolinio elektroninio vykdymo instrukciją;
2. Matematikos nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo 4 klasėje nuotolinio elektroninio vykdymo instrukciją;
3. Baltarusių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros (skaitymo), lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros (skaitymo), rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros (skaitymo), vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros (skaitymo) nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo 4 klasėje nuotolinio elektroninio vykdymo instrukciją.
Dokumento paaiškinimai
Patvirtinamos instrukcijos, kaip nuotoliniu elektroniniu būdu vykdyti 4 klasės nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus (NMPP).
Instrukcijos taikomos lietuvių kalbos (skaitymo), matematikos ir tautinių mažumų gimtųjų kalbų (skaitymo) NMPP.
Nustatoma tvarka, laikas, eiga, mokinių ir vykdytojų pareigos, techniniai reikalavimai, leistinos priemonės ir veiksmai techninių nesklandumų atveju.
Numatyta, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams taikomos visos jiems įprastai rekomenduotos pagalbos priemonės.
Patikrinimai vyksta per elektroninę testavimo sistemą, stebint per vaizdo ryšį, laikantis nustatytos procedūros.
Viešieji pirkimai
Pakeistas Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 „Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jis papildytas 93 punktu:
„93. Vertindama tiekėjų patikimumą, perkančioji organizacija gali naudoti tiekėjų patikimumo rodiklius (verslo patikimumo indeksus, rizikos ir (ar) kreditingumo reitingus ar panašius rodiklius), skaičiuojamus nepriklausomų informacijos apie juridinių asmenų finansinį stabilumą, bankroto riziką, kreditingumą, teikėjų. Perkančioji organizacija, įvertinusi, kad tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros yra proporcingas tiekėjo veiklos rizikai, pirkimo dokumentuose gali nurodyti, kurių rodiklių ir kokios reikšmės rodo nepriimtiną tiekėjo patikimumą. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi aiškiai nurodyti, kokiais tiekėjo patikimumo rodikliais bus remiamasi, iš kokio šaltinio (nepriklausomo informacijos teikėjo) bus gaunami duomenys, kokios ribinės reikšmės bus taikomos (pavyzdžiui, indekso reikšmė žemesnė nei „X“). Tiekėjai, neatitinkantys perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytų rodiklių reikšmių, šalinami iš pirkimo procedūros.“.
Pakeitimai įsigalioja 2025 12 10.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2025 12 10 perkančiosios organizacijos gali formaliai ir teisėtai remtis tiekėjų patikimumo indeksais ir pagal juos priimti sprendimus dėl tiekėjų pašalinimo iš pirkimų.
Nauja - tiekėjų patikimumo rodiklių naudojimas
Perkančiosios organizacijos nuo dabar gali:
1. Naudoti išorinius tiekėjų patikimumo vertinimo rodiklius, pvz.:
- verslo patikimumo indeksus,
- rizikos balus,
- kreditingumo reitingus,
- kitus nepriklausomų tiekėjų pateikiamus finansinio stabilumo vertinimus.
2. Pirkimo dokumentuose nustatyti ribines reikšmes, pvz.:
- „indeksas negali būti žemesnis nei X“,
- „kreditingumo reitingas turi būti ne mažesnis nei Y“.
3. Šalinti tiekėją iš pirkimo, jei jo rodikliai rodo nepriimtiną riziką, ir šis sprendimas yra proporcingas.
4. Aiškiai nurodyti, kokius:
- rodiklius naudos,
- iš kokių nepriklausomų šaltinių jie bus gaunami,
- kokios ribinės reikšmės bus laikomos nepriimtinomis.
Ką tai reiškia praktiškai?
Perkančiosioms organizacijoms:
Atsiranda paprastesnis ir objektyvesnis būdas įvertinti tiekėjų finansinį patikimumą.
Galima iš anksto apsisaugoti nuo rizikų, susijusių su tiekėjų bankrotais, neįvykdytomis sutartimis ir pan.
Tiekėjams:
Reikia atkreipti dėmesį į savo kreditingumo ir rizikos vertinimus.
Jei jų verslo rodikliai prasti – jie gali būti pašalinti iš pirkimo, net jei kiti reikalavimai atitinka.
Viešųjų pirkimų tarnybos informacija, 2025 12 10.
TAR, 2025 12 09, Identifikacinis kodas 2025-20972.
Kiti
Pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 77 straipsnis:
„77 straipsnis. Tabako gaminių, susijusių gaminių, prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems gaminiams vartoti, nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiams“.
Pakeitimai įsigalioja 2025 12 05.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2025 12 05 Administracinių nusižengimų kodekso 77 straipsnis iš esmės perrašomas: detalizuojami draudžiami veiksmai, nustatomi trys atskiri baudos lygiai pagal gaminių rūšis, sugriežtinama atsakomybė už elektronines cigaretes ir įvedamas privalomas visų gaminių konfiskavimas.
Esminiai pokyčiai:
1. Atskirtos skirtingos produktų grupės ir nustatytos skirtingos baudos
Nauja struktūra aiškiai išskiria tris produktų grupes:
A. Tabako gaminiai ir susiję gaminiai (išskyrus elektronines cigaretes ir jų pildykles)
Nusižengimas: pardavimas, pirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiui.
Baudos: 220–320 €,
Pakartotinai: 320–580 €.
B. Elektroninės cigaretės ir (ar) jų pildyklės
Baudos: 320–580 €,
Pakartotinai: 580–820 €.
(Tai aukštesnės sankcijos nei už įprastus tabako gaminius.)
C. Prekės ir įrenginiai, skirti rūkyti ar vartoti tabako/susijusius gaminius (pvz., pypkės, kaitinimo įrenginiai, kt.)
Baudos: 200–300 €,
Pakartotinai: 300–500 €.
2. Įvedama privaloma konfiskavimo taisyklė
Nauja 77 straipsnio 7 dalis numato:
Už bet kurį šio straipsnio nusižengimą privaloma konfiskuoti:
- tabako gaminius,
- susijusius gaminius,
- prekes, skirtas rūkyti / pasiruošti rūkyti,
- įrenginius, skirtus tabako ar susijusių gaminių vartojimui.
Tai yra privaloma priemonė, todėl ženkliai griežtinama atsakomybė.
3. Sankcijos tampa aiškesnės, nuoseklesnės ir diferencijuotos
Naujoje straipsnio redakcijoje:
- aiškiai atskiriami paprasti ir pakartotiniai nusižengimai,
- suvienodintas baudų dydžių intervalų logiškumas (auštesnės sankcijos e-cigaretėms),
- atsisakoma ankstesnės 77 straipsnio struktūros (kurioje intervalai ir turinys buvo kitokie – pagal iki 2025 12 04 galiojusią redakciją).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2025 12 04, Identifikacinis kodas 2025-20663.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius įsakymu patvirtino naują Vartotojo prašymo formą
Šis įsakymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 8 d.
Tuo pačiu įsakymu pripažintas netekusiu galios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2022 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 1-27 „Dėl Vartotojo prašymo formos patvirtinimo“.
Pokyčių paaiškinimai tarp naujos (2025 12 08) ir senos (2022 01 21) vartotojo prašymo formų:
1. Asmens duomenų sutikimas (nauja privaloma varnelė)
Atsirado atskira grafa „Sutinku, kad mano prašymo nagrinėjimo tikslu būtų tvarkomi mano pateikti duomenys (nepažymėjus, prašymas nebus nagrinėjamas)“. Senos formos tokio sutikimo lauko nebuvo.
2. Supaprastinta sutarties informacija
Naujoje formoje nebeliko laukų apie sutarties sudarymo būdą („pardavėjo vietoje / nuotoliniu būdu / ne prekybai skirtose patalpose / kita“) ir prekės buvimo vietą. Palikta tik sutarties sudarymo data ir kita esminė informacija.
3. Patikslinti klausimai dėl ankstesnio nagrinėjimo ir teismų
Vietoj klausimų apie tai, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal VTAPĮ 26 str. ir ar nėra priimtų sprendimų, dabar aiškiai klausiama:
– ar ginčas buvo nagrinėtas ir nutrauktas;
– ar jau yra įsiteisėjęs teismo ar institucijos sprendimas;
– ar patvirtinate, kad šiuo metu nėra vykstančio nagrinėjimo teisme ar institucijoje.
4. III dalis – turinio pavadinimas ir akcentas
„Nusiskundimo esmė ir kitos būtinos aplinkybės“ pakeista į „Prašymo turinys“ ir aiškiai pasakoma, kad čia reikia nurodyti tiek ginčo aplinkybes, tiek reikalavimus.
5. IV dalis – reikalavimų sąrašo sutrumpinimas
Išbraukti atskiri reikalavimai dėl:
– paslaugos teikimo būdo / kitų sutarties sąlygų keitimo;
– prarasto ar sugadinto daikto pakeitimo / vertės atlyginimo.
Palikti „klasikiniai“ reikalavimai (pakeisti, pataisyti, sumažinti kainą, nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus, atsisakyti nuotolinės / ne patalpose sudarytos sutarties, kita).
6. Papildoma informacija apie vėlesnį ginčo nagrinėjimą teisme
Naujoje formoje pridėtas paaiškinimas, kad verslininkas, nesutikdamas su Tarnybos nutarimu, gali kreiptis į teismą, ginčas nagrinėjamas iš naujo, o vartotojas dalyvauja kaip atsakovas. Senoje formoje tokios informacijos nebuvo.
TAR, 2025 12 08, Identifikacinis kodas 2025-20913.
Pakeistas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 662 punktas
Pakeitimai įsigalioja 2026 01 01.
Pakeitimų paaiškinimai
Nuo 2026 m. šalmas elektrinių paspirtukų vairuotojams tampa privalomas visada, o paspirtukų nuomotojai privalės jį suteikti.
Pagrindinis ir vienintelis pakeitimas - nuo 2026 m. sausio 1 d. pasikeičia KET 662 punktas, kuris reglamentuoja elektrinių mikrojudumo priemonių (elektrinių paspirtukų ir pan.) vairuotojų reikalavimus.
Kas konkrečiai pasikeičia?
1. Šalmas tampa privalomas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.
Iki 2025 12 31 šalmą privalo dėvėti tik jaunesni nei 18 metų, o vyresniems – tik rekomenduojama arba privaloma tik važiuojant važiuojamąja dalimi.
Nuo 2026 01 01 šalmą privalo dėvėti visi, be išimties.
2. Nuomojant elektrinę mikrojudumo priemonę, šalmas privalo būti suteiktas nuomotojo.
Tai naujas reikalavimas, kurio anksčiau nebuvo. Nuomos paslaugos teikėjas privalės pasirūpinti, kad naudotojas turėtų šalmą.
Kiti 662 punkto reikalavimai lieka nepakeisti:
- privalomas stabdis, garso signalas;
- privalomi priekinis baltas ir galinis raudonas žibintai;
- oranžiniai atšvaitai iš šonų;
- važiuojant važiuojamąja dalimi – liemenė arba degantis žibintas;
- tamsiuoju paros metu – šviesos ir liemenė.
(Šie punktai iš esmės perrašyti, bet jų turinys nepasikeitė.)
Visi kiti taisyklių punktai išlieka tokie patys.
TAR, 2025 12 09, Identifikacinis kodas 2025-21025.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Kelių rinkliavos dydžių nustatymo metodiką ir įgaliojo Lietuvos transporto saugos administraciją pirmą kartą apskaičiuoti kelių rinkliavos dydžius, vadovaujantis Kelių rinkliavos dydžių nustatymo metodika, ir juos patvirtinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Dokumentas įsigalios 2026 m. sausio 1 d.
Dokumento paaiškinimai
Šis dokumentas nustato, kaip apskaičiuojami mokamų kelių rinkliavos dydžiai Lietuvoje.
Dokumentas:
1. Patvirtina metodiką, pagal kurią apskaičiuojama rinkliava už naudojimąsi valstybinės reikšmės mokamais keliais. Nustato, iš ko susideda kelių rinkliava:
- kelių infrastruktūros kaštai (statyba, priežiūra, eksploatavimas),
- išoriniai kaštai – CO₂ emisijų kaštai.
2. Apibrėžia formules ir koeficientus, kuriais remiantis skaičiuojama rinkliava už 1 km pagal transporto priemonės tipą, kategoriją, taršos klasę.
3. Numato nuolaidas / mažesnius tarifus tam tikroms transporto priemonėms, pvz.:
- žemės ūkio veikloje naudojamoms – 50 %,
- biometanu varomoms – 60 %,
- elektra ar vandeniliu varomoms – taip pat 50 %.
4. Nustato, kaip įvertinamas transporto priemonių daromas poveikis kelių dangai ir kaip pagal tai paskirstomi kaštai.
5. Apibrėžia CO₂ taršos klases ir kaip jos lemia rinkliavos dydį.
6. Reglamentuoja institucijų funkcijas ir terminus:
- kelių valdytojas pateikia reikalingus duomenis,
- Lietuvos transporto saugos administracija kartą per metus apskaičiuoja ir tvirtina rinkliavos dydžius.
Tai – teisinė metodika, pagal kurią nuo 2026 m. bus skaičiuojama ir taikoma kelių rinkliava visoms transporto priemonėms, kurioms įstatymu nustatyta pareiga ją mokėti.
TAR, 2025 12 09, Identifikacinis kodas 2025-21026.
LR aplinkos ministras patvirtino mažareikšmės žalos aplinkai išieškojimo išlaidų dydį 2026 metams – 120 eurų.
Dokumento paaiškinimai
Šis įsakyme nustatytas 120 eurų dydis yra fiksuotos išieškojimo išlaidos, kurios taikomos tada, kai iš pažeidėjo išieškoma mažareikšmė žala aplinkai 2026 metais.
Dydis naudojamas, kai pagal tvarkos aprašą žala aplinkai pripažįstama mažareikšme, aplinkosaugininkai, apskaičiuodami iš pažeidėjo išieškotiną sumą, prie pačios žalos (apskaičiuotos pagal metodiką) prideda šias 120 eurų išieškojimo išlaidas.
Tai yra administracinės sąnaudos – už tai, kad institucija rengia skaičiavimus, raštus, priima sprendimus ir organizuoja žalos išieškojimą.
Dydis taikomas tik 2026 metų mažareikšmės žalos atvejams; vėlesniems metams bus tvirtinamas naujas dydis atskiru įsakymu.
TAR, 2025 12 10, Identifikacinis kodas 2025-21119.
LR socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino užsieniečių, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuriems leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodami pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kvotą 2026 metams – 24706.
Dokumentas įsigalioja 2026 01 01.
Dokumento paaiškinimai
Tai yra maksimalus užsieniečių skaičius, kurie 2026 m. galės atvykti dirbti į Lietuvą ir gauti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (t. y. kaip atvykstantys dirbti).
Kai ši 24706 riba bus pasiekta, daugiau leidimų pagal šį pagrindą 2026 metais išduoti nebegalima (nebent taikomos įstatyme numatytos išimtys).
TAR, 2025 12 10, Identifikacinis kodas 2025-21137.