Apskaita
Valstybės kontrolė įvertino svarbiausias metines šalies finansines ataskaitas ir įvardijo reikšmingiausias klaidas
Valstybės kontrolės informacija, 2024 05 21.
Darbas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rėmėjų kelionės išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašą
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas nustatė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rėmėjų, kurie vyksta asmeniniu transportu iš gyvenamosios vietos į rėmėjo veiklos vietą ir iš jos, vieno kilometro kelionės išlaidų dydis – 0,08 euro.
Valstybinė darbo inspekcija atsako, kada darbuotojas praranda teisę pasinaudoti sukauptomis atostogomis
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2024 05 22.
Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad darbo ginčų komisija nagrinėja iš esmės visus darbo ginčus dėl teisės: tiek individualius, tiek kolektyvinius
Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2024 05 20.
1. Pakeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. A1-487 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašo patvirtinimo“.
2. Pakeistas Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašas.
Pakeitimai įsigalioja 2024 07 01.
TAR, 2024 05 24, Identifikacinis kodas 2024-09393.
Darbuotojų sauga ir sveikata
Pakeistos Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 „Dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“:
Pakeitimai įsigalioja 2024 05 25.
TAR, 2024 05 24, Identifikacinis kodas 2024-09366.
Miškas, miškininkystė, mediena
Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 1229 „Dėl Privalomųjų atskaitymų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija
Tuo pačiu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė:
1. Valstybinei miškų tarnybai per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo priėmimo dienos (nuo 2024 05 22) pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai sąrašą savivaldybių, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, nurodant savivaldybės teritorijos miškingumą (procentais) ir savivaldybės teritorijoje esančios miško žemės plotą (hektarais) 2024 m. sausio 1 d. duomenimis;
2. Aplinkos ministrui iki 2024 m. birželio 30 d. patvirtinti 15 procentų privalomųjų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką paskirstymą į šio nutarimo (LRV 2024 05 22 nutarimas Nr. 371) 2.1 papunktyje nurodytame sąraše nurodytų savivaldybių biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). Šiame sąraše esančioms savivaldybėms skiriamų lėšų dalys apskaičiuojamos pagal formulę (kiekvienas iš formulėje nurodytų dėmenų apvalinamas iki dviejų skaičių po kablelio):
S = (MPS/MPB)*100;
čia:
S – savivaldybei skirtina lėšų dalis vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui) procentais;
MPS – savivaldybės teritorijoje esančios miško žemės plotas hektarais;
MPB – bendras šio nutarimo 2.1 papunktyje nurodytame sąraše nurodytų savivaldybių teritorijose esančios miško žemės plotas hektarais.
Pakeitimai įsigalioja 2024 07 01.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 08 10 nutarimo Nr. 1229 nauja redakcija išdėstyta čia.
TAR, 2024 05 23, Identifikacinis kodas 2024-09280.
Pelno mokesčio įstatymo komentaras
Pakeistas pelno mokesčio įstatymo komentaras
1. Pakeistas pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 21 punkto komentaras:
„31 STRAIPSNIS. Neleidžiami atskaitymai
1. Iš pajamų negali būti atskaitoma:
...
21) solidarumo įnašas, sumokėtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.
...“.
2. Pakeistas pelno mokesčio įstatymo 371 straipsnio komentaras:
„371 STRAIPSNIS. Pajamų (sumų), išmokamų užsienio vienetui ar jo nuolatinei buveinei, neapmokestinimo prie pajamų šaltinio kriterijai ir reikalavimai
1. Lietuvos vieneto arba užsienio vieneto Europos Sąjungos valstybėje narėje nuolatinės buveinės išmokamos Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytos sumos neapmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, kai išmokėtų sumų gavėjas (faktiškasis savininkas) yra užsienio vienetas – tik Europos Sąjungos valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais (toliau – ES valstybės narės vienetas) arba šio ES valstybės narės vieneto nuolatinė buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
2. Pajamų faktiškuoju savininku laikoma:
1) ES valstybės narės vienetas, turintis verslo organizavimo formą, nurodytą 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (toliau – Direktyva 2003/49/EB) priede, ir esantis Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų mokesčių mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, jeigu jis gauna pajamas savo naudai, o ne kaip kito asmens agentas, patikėtinis, pasirašyti įgaliotas asmuo ir pan.;
2) ES valstybės narės vieneto, kuris turi verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos 2003/49/EB priede, ir yra Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų mokesčių mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, nuolatinė buveinė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, jeigu suteikimas naudotis ar teisė naudotis, už kuriuos mokamos Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytos sumos, yra faktiškai susiję su šia nuolatine buveine ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytos sumos pripažįstamos pajamomis, dėl kurių ji tampa Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatyto mokesčio arba „impot des non-residents/belasting der niet-verblijfhouders“ Belgijos Karalystėje, arba „Impuesto sobre la Renta de no Residentes“ Ispanijos Karalystėje, arba kurio nors kito identiško mokesčio, atsiradusio vėliau ar vietoj buvusio, mokėtoja.
3. Šio straipsnio nuostatos taikomos, kai sumų išmokėjimo ES valstybės narės vienetui ar jo nuolatinei buveinei momentu ir ne mažiau kaip 2 metus iki šio išmokėjimo be pertraukų ES valstybių narių vienetai atitinka vieną iš šių kriterijų:
1) šias sumas išmokantis Lietuvos vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos Respublikoje išmoka šias sumas, tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) šias pajamas gaunančio ES valstybės narės vieneto arba ES valstybės narės vieneto, kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, arba
2) šias pajamas gaunantis ES valstybės narės vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) šias sumas išmokančiame Lietuvos vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos Respublikoje išmoka šias sumas, arba
3) kitas ES valstybės narės vienetas tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) šias pajamas gaunančiame ES valstybės narės vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, ir šias sumas išmokančiame Lietuvos vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos Respublikoje išmoka šias sumas.
4. Jei nuolatinė buveinė laikoma Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytų sumų mokėtoja ar faktiškąja savininke, tai jokia kita šio užsienio vieneto dalis nelaikoma šių sumų mokėtoja ar faktiškąja savininke.
5. Šio straipsnio nuostatos taikomos nuolatinei buveinei, išmokančiai Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytas sumas, jei šias sumas yra leidžiama atskaityti iš nuolatinės buveinės pajamų pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.
6. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytas sumas išmokantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė turi turėti dokumentus, įrodančius, kad tenkinami šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti kriterijai. Reikalavimus šiems dokumentams nustato centrinis mokesčių administratorius.
7. Šio straipsnio nuostatos taikomos taip pat valstybėms ir Europos Sąjungos valstybėms narėms priklausomoms teritorijoms, jeigu toks taikymas numatytas Europos Sąjungos teisės aktuose.“.
3. Pakeistas pelno mokesčio įstatymo 53 straipsnio 2 dalies komentaras:
„53 STRAIPSNIS. Pelno mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas
...
2. Pelno mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną. Jei Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė išskaitė ir sumokėjo pelno mokestį, apskaičiuotą nuo užsienio vienetui ar jo nuolatinei buveinei išmokėtų sumų (pajamų), kurioms galėjo būti taikomos šio Įstatymo 37(1) straipsnio nuostatos, tai užsienio vienetui mokestis grąžinamas (įskaitomas) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Užsienio vienetas raštišką prašymą grąžinti (įskaityti) mokestį ir dokumentus, įrodančius, kad tenkinami šio Įstatymo 37(1) straipsnio 1–3 dalyse nustatyti kriterijai, turi pateikti per dvejus metus nuo minėtų sumų (pajamų) išmokėjimo jam dienos. Sumokėtas pelno mokestis turi būti grąžinamas (įskaitomas) ne vėliau kaip per vienerius metus nuo raštiško prašymo grąžinti (įskaityti) mokestį ir dokumentų, įrodančių, kad tenkinami šio Įstatymo 37(1) straipsnio 1–3 dalyse nustatyti kriterijai, gavimo dienos.
...“.
4. Pakeistas pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio162 ir 163 dalių komentaras:
„58 STRAIPSNIS. Perėjimo nuo vieneto pelno arba pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą bei Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo IV skyrių tvarka
...
162. Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnis kaip 200 ir kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnę kaip 30 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 163 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį). Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumos, o kai investuojama Vilniuje, – nebesiekia 30 milijonų eurų sumos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – mažesnis kaip 200, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, – 30 milijonų eurų sumą ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnis kaip 200. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.
(Pirminė šio punkto redakcija nuo 2021 01 01 (2020 06 30 įstatymas Nr. XIII-3213), papildymas - nuo 2023 01 01 (2021 12 07 įstatymas Nr. XIV-726). Šios punkto nuostatos su pakeitimais galioja deklaruojant apmokestinamąjį pelną už 2021-2024 metų mokestinį laikotarpį.)
Pastaba. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 metų mokestinio laikotarpio įsigalioja šio punkto pakeitimas, tai vienetams, kurie vykdo stambų projektą ir yra pasirašę Stambaus projekto sutartį iki šio punkto pakeitimo, pasikeitus punkto nuostatoms laikoma, kad vienetas atitinka Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 punktą.
162. Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarytą stambaus projekto investicijų sutartį ir kuris mokestiniais metais pradeda tenkinti reikalavimus, nustatytus Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 163dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį šis juridinis asmuo pradėjo tenkinti Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte nustatytus reikalavimus. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7-10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį). Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumos, o kai investuojama Vilniuje, – nebesiekia 30 milijonų eurų sumos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) tais mokestiniais metais juridinis asmuo nebetenkina nors vieno kito reikalavimo, nurodyto Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte, lengvata tą mokestinį laikotarpį netaikoma ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, - 30 milijonų eurų sumą ir (arba) pradedami tenkinti visi kiti Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punktų reikalavimai. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.
(KEISTA: 2023 12 21 įstatymu Nr. XIV-2443, šios punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį)
163. Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikoje, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 200, o privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 100 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 162 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį). Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą suma sumažėja ir nebesiekia 100 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 200, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 100 milijonų eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 200. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka ir Europos Komisijos išduoto leidimo teikti valstybės pagalbą sąlygomis.
(Pirminė šio punkto redakcija nuo 2021 01 01 (2020 06 30 įstatymas Nr. XIII-3213), papildymas - nuo 2023 01 01 (2021 12 07 įstatymas Nr. XIV-726). Šios punkto nuostatos galioja deklaruojant apmokestinamąjį pelną už 2021-2024 metų mokestinį laikotarpį.)
Pastaba. Iki 2024-01-01 nesudaryta nei viena stambaus projekto investicijų sutartis gavus Europos Komisijos pritarimą. Atsižvelgiant į tai, kad naujų aukštos pridėtinės vertės Lietuvos ir užsienio kapitalo projektų įgyvendinimas reikalauja laiko resursų, minėto punkto nuostatose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant ir dėl darbuotojų skaičiaus, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną už 2021-2024 metų mokestinį laikotarpį, nėra aktualūs.
163. Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarytą stambaus projekto investicijų sutartį ir kuris mokestiniais metais pradeda tenkinti reikalavimus, nustatytus Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte, o privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 100 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 162dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta ir šis juridinis asmuo pradėjo tenkinti visus kitus Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte nustatytus reikalavimus. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7-10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį). Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą suma sumažėja ir nebesiekia 100 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) tais mokestiniais metais juridinis asmuo nebetenkina nors vieno kito reikalavimo, nurodyto Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punkte, lengvata tą mokestinį laikotarpį netaikoma, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 100 milijonų eurų ir (arba) pradedami tenkinti visi kiti Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 arba 2 punktų reikalavimai. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka ir Europos Komisijos išduoto leidimo teikti valstybės pagalbą sąlygomis.
(KEISTA: 2023 12 21 įstatymu Nr. XIV-2443, šios punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį)
...“.
Pelno mokesčio įstatymo komentaras su visais pakeitimais išdėstytas čia.
VMI prie FM 2024 05 21 raštas Nr. (18.32-31-1 E) R-1857.
VMI prie FM 2024 05 21 raštas Nr. (18.32-31-1 E) R-1856.
VMI prie FM 2024 05 23 raštas Nr. (18.32-31-1 E) R-1872.
VMI teikia seminaro „Investicinio projekto lengvata“ dalijamąją medžiagą
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2024 05 21.
VMI teikia seminaro „Paslaugų įsigijimo iš trečiųjų šalių ir ES apmokestinimas PVM“ dalijamąją medžiagą
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2024 05 22.
SoDra
Pakeista Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnio 4 dalis:
„58 straipsnis. Šiame įstatyme nenumatytų pensijų, paskirtų pagal anksčiau galiojusius teisės aktus, mokėjimas
1. Šio įstatymo nustatyta tvarka, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas arba kol vietoj jų asmenims bus paskirtos senatvės pensijos, senatvės pensijos asmeniui su negalia ar negalios pensijos pagal šį įstatymą, toliau mokamos ir indeksuojamos šio įstatymo nustatyta tvarka:
1) maitintojo netekimo pensijos, paskirtos už mirusius iki 1994 m. gruodžio 31 d. asmenis buvusia iki 1994 m. gruodžio 31 d. tvarka (toliau – maitintojo netekimo pensijos);
2) ištarnauto laiko pensijos, paskirtos iki 1994 m. gruodžio 31 d.;
3) invalidumo pensijos, paskirtos iki 2005 m. liepos 1 d.
2. Našlių pensijos, paskirtos iki 2007 m. sausio 1 d., toliau mokamos 2017 m. gruodžio mėnesio dydžio, jo neindeksuojant ir jokiu kitu būdu nedidinant tol, kol našlių pensijos bazinis dydis (šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalis) ima viršyti mokamos našlių pensijos dydį. Kai našlių pensijos bazinis dydis ima viršyti mokamos našlių pensijos dydį, našlių pensija toliau mokama našlių pensijos bazinio dydžio.
3. Ištarnauto laiko pensijos toliau mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Jei ištarnauto laiko pensijos gavėjas po šio įstatymo įsigaliojimo pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu arba sukanka senatvės pensijos amžių, vietoj ištarnauto laiko pensijos jam gali būti skiriama netekto darbingumo arba senatvės pensija arba ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į senatvės arba netekto darbingumo pensiją pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Pensijų įstatymą.
4. Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mokėjimas tęsiamas, iki šios pensijos gavėjui nustatomas dalyvumo lygis gavėjas pagal šį įstatymą įgyja teisę į didesnio dydžio, negu jam mokama netekto darbingumo (invalidumo) pensija, senatvės pensiją arba senatvės pensiją asmeniui su negalia, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 34 straipsnį. Šios nuostatos taikomos senatvės pensijos amžių sukakusiems netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems dalyvumo lygis nustatytas po 2024 m. sausio 1 d. Jeigu asmeniui, kuriam yra paskirta senatvės pensija, nustatomas 70 procentų ar didesnis netekto dalyvumo lygis, jam be jo prašymo pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu šiam asmeniui nustatomas 65 procentų ar mažesnis netekto dalyvumo lygis, be jo prašymo pradedama mokėti paskirtoji senatvės pensija. Jeigu socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjai, kuriems socialinio draudimo senatvės pensija paskirta iki 2017 m. gruodžio 31 d., teisę į didesnio dydžio, negu jiems mokama socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensija, senatvės pensiją įgijo iki 2024 m. gegužės 31 d., socialinio draudimo senatvės pensija jiems pradedama mokėti nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmeniui nustatytas mažesnis kaip 70 procentų netekto dalyvumo lygis.“
1. Pakeitimai įsigalioja 2024 06 01.
2. Nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigos senatvės pensijos amžių sukakusiems socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems dalyvumo lygis buvo nustatytas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mokėjimą atnaujina be asmenų prašymo, jeigu ši pensija yra didesnė už mokamą socialinio draudimo senatvės pensiją arba senatvės pensiją asmeniui su negalia, ir ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 31 d. apskaičiuoja ir išmoka šios pensijos nepriemoką (jeigu tokia susidarė) už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.
TAR, 2024 05 21, Identifikacinis kodas 2024-09143.
Viešieji pirkimai
2024 m. birželio 6 d. Viešųjų pirkimų tarnyba kviečia į mokymus tiekėjams: „Kaip tiekėjams dalyvauti socialiai atsakinguose pirkimuose?“
Viešųjų pirkimų tarnybos informacija, 2024 05 22.
Kiti
Pakeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Ketvirtosios knygos DAIKTINĖ TEISĖ 4.103 straipsnio 1 dalis:
„4.103 straipsnis. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės
1. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (jį parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.
2. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.
3. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeitimai įsigalioja 2024 05 16.
TAR, 2024 05 15, Identifikacinis kodas 2024-08913.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba paskelbė patvirtintas UAB „Ignitis“ 2024 metų II pusmečio visuomenines elektros energijos kainas ir jų taikymo tvarką, kurios įsigalioja nuo 2024 m. liepos 1 d.
Užimtumo tarnyba kviečia į renginį, kuriame susitiks darbo ieškantys asmenys su negalia ir darbdaviai
Viešojo valdymo agentūros informacija, 2024 05 22.
Viešojo valdymo agentūra, įvertinusi patikrinimų metu surinktą informaciją dėl įstaigų darbo apmokėjimo sistemų, teikia rekomendacijas
Viešojo valdymo agentūros informacija, 2024 05 21.
Aplinkos ministerija atsako, ką būtina žinoti perleidžiant ir įgyjant privačią žemę?
Aplinkos ministerijos Informacija, 2024 05 21.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nuo 2024 m. liepos 1 d. atsiranda pokyčiai
Valstybinės duomenų inspekcijos informacija, 2024 05 24.
Atverti maudyklų vandens kokybės duomenys
Valstybės duomenų agentūros Informacija, 2024 05 23.