„Teisės aktų žinios”, 2026 m. rugsėjo 28 – spalio 4 d., Nr. 40

Darbas

Nuo 2026 10 01 neteko galios Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. V-298 „Dėl Dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo, prašymų išduoti tokius dokumentus netenkinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais

TAR, 2026 09 29, Identifikacinis kodas 2026-14634.


Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius patvirtino Kreipimosi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją dėl tarpininkų atlygio ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą

 

Aprašas įsigalioja 2026 11 01.

 

Dokumento paaiškinimai

Šiuo VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu patvirtinama nauja kreipimosi į VDI dėl tarpininkų atlygio ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarka. Ji įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.

Kas svarbiausia?

Iš valstybės biudžeto apmokama: atlygis už tarpininkavimą, atlygis už pasirengimą tarpininkauti viename kolektyviniame darbo ginče dėl interesų ir 100 % tinkamų faktinių kelionės viešuoju transportu išlaidų.

Taksi ir pavėžėjimo paslaugos nekompensuojamos. Kompensuojamas visuomeninis transportas vykstant į tarpininkavimo posėdį ir grįžtant į nuolatinę darbo arba gyvenamąją vietą.

Atlygis skaičiuojamas pagal bazinį dydį: 0,0073 bazinio dydžio už vieną tarpininkavimo valandą, o už pasirengimą vienam ginčui – 0,008 bazinio dydžio. Jei bazinis dydis keičiasi, naudojamas tas, kuris galiojo paslaugų teikimo laikotarpiu.

Svarbus terminas – 5 darbo dienos. Tarpininkas per 5 d. d. nuo tarpininkavimo posėdžio protokolo surašymo turi užpildyti nustatytos formos prašymą.

Prie prašymo reikia pridėti posėdžio protokolo kopiją, kurioje nurodytas tarpininkavimo valandų skaičius, ir kelionės išlaidas patvirtinančius bilietus / dokumentus. Elektroninio bilieto atveju tinka vienkartinio e. bilieto pirkimo čekis (kvitas).

Prašymą VDI galima pateikti paštu, el. paštu, asmeniškai arba per E. pristatymo sistemą. El. paštu siunčiama pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija.

Jei dokumentuose yra trūkumų, VDI per 5 darbo dienas nuo registravimo turi kreiptis dėl jų pašalinimo. Tinkamai įformintą prašymą VDI per 15 darbo dienų nuo jo registravimo turi apskaičiuoti ir perduoti Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui apmokėti.

Pinigai pervedami tik į tarpininko nurodytą sąskaitą Lietuvoje registruotoje kredito ar kitoje mokėjimo įstaigoje.

Už klaidingų ar tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą tarpininkas atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Dokumentą skaitykite čia.


Valstybinė darbo inspekcija įspėja: darbdavys negali savavališkai daryti išskaitų iš darbuotojo atlyginimo

Valstybinės darbo inspekcijos informacija, 2026 09 21


Mokesčių administravimas

VMI atveria naują įrankį – metinę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skaičiuoklę

Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2026 09 29.


Nekilnojamojo turto mokestis

Nuo 2027 01 01 įsigalioja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registravimo įstatymas

 

Įstatymo paaiškinimai

1. Vietoje vieno įprasto NT registro – viena informacinė sistema su 5 registrais. Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje bus tvarkomi: Nekilnojamųjų daiktų, Teritorijų, Daiktinių teisių, Juridinių faktų bei Įmonių pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir nuomos sutarčių registrai.

2. Atsakomybė padalijama tarp Teisingumo ir Aplinkos ministerijų. Visos informacinės sistemos valdytoja bus Teisingumo ministerija. Tačiau Nekilnojamųjų daiktų ir Teritorijų registrų duomenų valdytoja bus Aplinkos ministerija, o kitų trijų registrų – Teisingumo ministerija.

3. Aiškiai atskiriama, kas registruojama. Bus registruojami patys NT objektai (žemės sklypai, statiniai, patalpos), teritorijos su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, nuosavybė ir kitos daiktinės teisės, pvz., servitutai, uzufruktas, hipoteka, ilgalaikė nuoma, taip pat juridiniai faktai ir tam tikros įmonių sutartys. Svarbi išimtis – įstatymų pagrindu savaime atsirandančios daiktinės teisės sistemoje neregistruojamos.

4. Daugiau automatizavimo ir duomenų apsikeitimo tarp sistemų. Registracija galės vykti ne tik pagal žmogaus prašymą, bet ir pagal pranešimus, iš kitų informacinių sistemų gautus duomenis ar tam tikrais atvejais duomenų tvarkytojo iniciatyva. Kai duomenų pakanka, registracija pagal pranešimus ar kitų sistemų duomenis atliekama be atskiro duomenų tvarkytojo sprendimo.

5. Registravimo terminai gana konkretūs. Įprastas terminas – iki 5 darbo dienų. Pageidaujant galima skubos tvarka – per 1 arba 3 darbo dienas. Hipotekos ar įkeitimo registravimo terminas – iki 1 darbo dienos.

6. Aiškiai išvardyta, kada galima atsisakyti registruoti. Pavyzdžiui, kai prašymą pateikia teisės tam neturintis asmuo, trūksta dokumentų ar duomenų, dokumentai neatitinka reikalavimų, duomenys tarpusavyje prieštarauja, objektas apskritai nėra registruotinas arba jo ribų neįmanoma pažymėti kadastro žemėlapyje.

7. Svarbi praktinė nuostata dėl Registrų centro pobūdžio funkcijos: duomenų tvarkytojas nevertina dokumentų turinio teisėtumo. Jis atsako už tai, kad registre įrašyti duomenys atitiktų pateiktus dokumentus ir duomenis. Kitaip tariant, registracija savaime nėra dokumento ar sandorio teisėtumo „patvirtinimas“.

8. Atsiranda aiški išankstinė ginčų nagrinėjimo procedūra. Duomenų tvarkytojo sprendimas dėl registravimo ar duomenų taisymo pirmiausia skundžiamas specialiai Komisijai. Skundui pateikti – 1 mėnuo, Komisijai jį išnagrinėti – iki 30 darbo dienų. Komisijos sprendimą jau galima skųsti teismui.

 

Ypač svarbu dėl NT duomenų prieinamumo. Įstatymas sako, kad Registrų duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra vieši, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas galės laisvai gauti visą informaciją apie konkretų žmogų ir jo NT.

Duomenų gavėjas paprastai turės turėti teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodyti konkretų teisėtą naudojimo tikslą. Tuo pačiu pagal NT adresą bus galima neatlygintinai sužinoti nustatytus patį objektą identifikuojančius duomenis.

Ypač ribojama informacija apie visą konkrečiam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ją galės gauti tik įstatyme išvardytos grupės – pats savininkas, teismai ir teisėsauga, tam tikros institucijos, nustatytomis sąlygomis advokatai ir žurnalistai, finansų, draudimo, komunalinių paslaugų įmonės ir kt.

 

Kaina. Bendra taisyklė – Registrų duomenų teikimas bus mokamas. Tačiau numatyta nemažai išimčių: savo asmens duomenų gavimas pagal BDAR, duomenų perdavimas kitoms informacinėms sistemoms, teismams, teisėsaugai, valstybės ir savivaldybių institucijoms, nustatytomis sąlygomis žurnalistams ir kt.

Taip pat svarbu, kad registravimo prašymas paprastai pradedamas nagrinėti tik gavus nustatytą atlyginimą; kol nesumokėta, prašymas nenagrinėjamas, išskyrus įstatyme numatytus neatlygintinus ar kitokios mokėjimo tvarkos atvejus.

 

Dokumentą skaitykite čia.


SoDra

Pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“

 

Pakeitimai įsigalioja 2027 01 01.

 

Pakeitimų paaiškinimai

1. Profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimo sustabdymas – 42.3 papunktis.

Iki 2026 12 31: profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai gaunamas Užimtumo tarnybos pranešimas, kad profesinės reabilitacijos programa sustabdoma ar nutraukiama. Išmoka nutraukiama nuo dalyvavimo programoje sustabdymo ar nutraukimo dienos.

Nuo 2027 01 01 atsiranda du esminiai pakeitimai. Pirma, nebereikės atskiro Užimtumo tarnybos „pranešimo“ – duomenys bus gaunami tiesiogiai iš Užimtumo tarnybos informacinės sistemos. Antra, nustatoma svarbi išimtis: jeigu profesinės reabilitacijos programa sustabdoma dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas dėl tokio sustabdymo nebus nutraukiamas.

Praktinė reikšmė: duomenų apsikeitimas automatizuojamas, o programos sustabdymas dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino nebebus pagrindas žmogui netekti profesinės reabilitacijos išmokos.

2. Profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimo atnaujinimas – 43 punktas.

Iki 2026 12 31 nutrauktas išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo dienos, kurią žmogus tęsia programą, gavus Užimtumo tarnybos pranešimą apie programos atnaujinimą.

Nuo 2027 01 01 pats principas nesikeičia – išmoka atnaujinama nuo programos tęsimo dienos. Keičiasi informacijos gavimo būdas: vietoj atskiro Užimtumo tarnybos pranešimo bus naudojami iš Užimtumo tarnybos informacinės sistemos gaunami duomenys.

Tai - pirmiausia administracinės procedūros skaitmenizavimas.

3. Panaikinamas 63 punktas – profesinės reabilitacijos pažymėjimo atsisakymas.

Tai vienas svarbiausių pakeitimų.

Iki 2026 12 31 Nuostatų 63 punkte nustatyta, kad profesinės reabilitacijos išmokos skyrimo pagrindas yra Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimas dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir profesinės reabilitacijos pažymėjimas. Buvo reglamentuotas net atvejis, kai pažymėjimas prarandamas – tuomet išmoka mokama pagal jo dublikatą.

Nuo 2027 01 01 visas 63 punktas pripažįstamas netekusiu galios.

Šis pakeitimas turi būti vertinamas kartu su nauju 73² punktu: informacija apie asmens dalyvavimą profesinės reabilitacijos programoje bus gaunama elektroniniu būdu iš Užimtumo tarnybos IS. Vadinasi, atskiro profesinės reabilitacijos pažymėjimo kaip išmokos skyrimą pagrindžiančio dokumento atsisakoma.

4. Dirbantiems asmenims nebereikės profesinės reabilitacijos pažymėjimo – 69.2 papunktis.

Iki 2026 12 31 profesinės reabilitacijos išmokai gauti teritoriniam skyriui reikia pateikti: prašymą + profesinės reabilitacijos pažymėjimą.

Nuo 2027 01 01 69.2 papunktyje lieka tik prašymas.

Tai tiesiogiai susiję su 63 punkto panaikinimu ir automatiniu duomenų gavimu.

Praktinė reikšmė: pareiškėjui mažėja administracinė našta – „Sodrai“ nebereikės pateikti profesinės reabilitacijos pažymėjimo.

5. Papildomi dokumentai motinystės išmokai vaiko mirties ar negyvo vaiko gimimo atveju – 69.3 papunktis

Čia pakeitimas kitokio pobūdžio.

Iki 2026 12 31 69.3 papunktyje išvardijami dokumentai motinystės išmokai gauti, įskaitant dokumentus įmotei įvaikinus vaiką. Naujoje redakcijoje ši dalis iš esmės išlieka, tačiau papunktis papildomas nauja situacija.

Nuo 2027 01 01 Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 5¹ dalyje nurodytu atveju reikės ir vaiko mirties arba negyvo vaiko gimimo faktą patvirtinančių dokumentų, bet tik tada, jeigu šių duomenų:

- nėra registruose, valstybės ar vidaus administravimo informacinėse sistemose; arba

- jie negaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį.

Taigi dokumento pirmiausia neturėtų būti reikalaujama iš paties žmogaus, jeigu valstybės institucijos reikalingus duomenis gali gauti elektroniniu būdu.

6. Neturintiems darbo ar tarnybos santykių taip pat nebereikės profesinės reabilitacijos pažymėjimo – 70.2 papunktis.

Analogiškai keičiamas 70.2 papunktis, taikomas Nuostatuose nurodytiems asmenims, neturintiems darbo ar tarnybos santykių.

Iki 2026 12 31 jie profesinės reabilitacijos išmokai turi pateikti: prašymą + profesinės reabilitacijos pažymėjimą.

Nuo 2027 01 01 – tik prašymą.

Taigi profesinės reabilitacijos pažymėjimo atsisakymas taikomas abiem Nuostatuose reglamentuojamoms pareiškėjų grupėms.

7. Motinystės išmokos dokumentai darbo ar tarnybos santykių neturintiems asmenims – 70.3 papunktis.

Nuo 2027 01 01 ir 70.3 papunktis papildomas taisykle dėl vaiko mirties arba negyvo vaiko gimimo.

Įstatymo 18 straipsnio 5¹ dalyje nurodytu atveju reikės pateikti šį faktą patvirtinančius dokumentus, jeigu informacijos nėra valstybės registruose / informacinėse sistemose arba jos negalima gauti elektroniniu būdu.

Tačiau čia nustatyta dar viena išimtis: šių dokumentų pateikti nereikia, kai motinystės išmoka mokama neatsižvelgiant į Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas pajamas.

Vadinasi, pakeitimas ne nustato visuotinę pareigą pateikti mirties faktą patvirtinantį dokumentą, o reglamentuoja, kada jo gali prireikti, jei duomenų institucijos negali gauti pačios.

8. Naujas 73² punktas – duomenys apie profesinę reabilitaciją bus gaunami automatiškai.

Nuo 2027 01 01 Nuostatai papildomi visiškai nauju 73² punktu.

Jame nustatoma, kad asmens dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje ir dalyvavimo laikotarpis bus nustatomi pagal duomenis, gaunamus iš Užimtumo tarnybos informacinės sistemos.

Duomenys bus perduodami pagal Užimtumo tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį.

Šis naujas punktas iš esmės paaiškina visą profesinės reabilitacijos pakeitimų paketą: kadangi „Sodra“ informaciją apie dalyvavimą programoje ir jo laikotarpį gaus tiesiogiai iš Užimtumo tarnybos IS, tampa nebereikalingi profesinės reabilitacijos pažymėjimai ir atskiri Užimtumo tarnybos pranešimai.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 01 25 nutarimas Nr. 86 su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2026 09 24, Identifikacinis kodas 2026-14394.


Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“, 9.2 papunktis:

„9. Draudimo valstybės lėšomis laikotarpio ar DVL statuso duomenys (valstybės tarnautojo sutuoktinio ir sportininko atveju – papildomai nurodomi duomenys apie apskaičiuotas VSD įmokas ir sumas, nuo kurių jos apskaičiuotos) įrašomi į Registrą:

...

9.2. pagal 1-SD pranešimą ir 2-SD pranešimą apie karo prievolininko, išskyrus dalyvaujančius jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose asmenis atliekančius privalomąją pradinę karo tarnybą pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą arba pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti (toliau – karo prievolininkas, dalyvaujantis jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose), VSD laikotarpio pradžią bei pabaigą ir pagal SAM pranešimo SAM3SDP priedo apie karo prievolininko, dalyvaujančio jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, VSD laikotarpio pradžią bei pabaigą;

...“.

 

Pakeitimai įsigalioja 2026 10 03.

 

Pakeitimų paaiškinimai

Iki pakeitimo 9.2 papunktyje buvo nustatyta, kad į Registrą karo prievolininkų VSD laikotarpiai įrašomi pagal 1-SD ir 2-SD, išskyrus karo prievolininkus, „dalyvaujančius jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose“; šių asmenų laikotarpiai buvo įrašomi pagal SAM pranešimo SAM3SDP priedą.

Nuo 2026 10 03 9.2 papunktis patikslintas taip, kad ta išimtis apibrėžiama daug plačiau ir konkrečiau. Dabar iš 1-SD / 2-SD režimo išskiriami asmenys, atliekantys privalomąją pradinę karo tarnybą:

- pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą; arba

- pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti.

Šiai grupei įvestas bendras trumpinys – „karo prievolininkas, dalyvaujantis jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose“, o jų VSD laikotarpio pradžia ir pabaiga į Registrą nustatoma pagal SAM pranešimo SAM3SDP priedą.

 

Kas faktiškai pasikeičia?

Svarbiausias pokytis nėra pats 1-SD, 2-SD ar SAM3SDP mechanizmas – toks skirstymas buvo ir anksčiau. Pasikeičia asmenų, kuriems taikomas SAM3SDP režimas, apibrėžimas.

Senoje redakcijoje buvo tik bendro pobūdžio formuluotė: „išskyrus dalyvaujančius jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose“.

Ji tiesiogiai siejo išimtį su jaunesniųjų karininkų vadų mokymais.

Naujoje redakcijoje aiškiai pasakyta, kad į šią specialią grupę patenka ne tik asmenys, kurie tarnybą atlieka pagal JKVM programą, bet ir tie, kurie tarnybą atlieka pagal kitas Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti.

Taigi praktinė kryptis tokia: SAM3SDP naudojimo sritis išplečiama / patikslinama taip, kad ji apimtų ir kitas atitinkamas karinio rengimo programas, ne vien klasikinius jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 07 05 įsakymas Nr. V-269 su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2026 10 02, Identifikacinis kodas 2026-15222.


Pakeistas Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, 51.2.5 papunktis:

„51. SAM pranešimo SAM3SD ir SAM3SDP priedai pildomi:

...

51.2. SAM3SDP priedas pildomas, nurodant konkrečius atitinkamo mėnesio laikotarpius ir/ar dienas už kuriuos asmeniui apskaičiuotos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos:

...

51.2.5. asmenims, pašauktiems į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą arba pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti (priežasties kodas – 05);

...“.

 

Pakeitimai įsigalioja 2026 10 03.

 

Pakeitimų paaiškinimai

Nuo 2026 10 03 keičiamas tik Taisyklių 51.2.5 papunktis.

Iki 2026 10 02 jis buvo taikomas asmenims, pašauktiems į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.

Nuo 2026 10 03 jis taikomas plačiau – asmenims, atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą:

- pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą;

- arba pagal kitas Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti.

Priežasties kodas 05 nesikeičia. Taip pat šiuo įsakymu nekeičiamos SAM formos, terminai ar kitos Taisyklių nuostatos. Esmė – išplečiamas asmenų ratas, kuriam SAM3SDP priede taikomas kodas 05.

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 06 04 įsakymas Nr. V-243 su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2026 10 02, Identifikacinis kodas 2026-15223.


Nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai: už kiekvienus pilnus 12 pensijos atidėjimo mėnesių senatvės pensija didinama 8 procentais

„Sodros“ informacija, 2026 09 24.


Paskambinus į „Sodros“ informacijos centrą norint gauti asmeninę informaciją jau galima savo tapatybę patvirtinti ir mobiliuoju parašu („Mobile-ID“)

„Sodros“ informacija, 2026 10 02.


Viešieji pirkimai

Pakeistas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (pakeistas 2 straipsnis ir įstatymas papildytas 192 straipsniu)

 

Pakeitimai įsigalioja 2026 11 01.

 

Pakeitimų paaiškinimai

1. Atsiranda nauja išimtis – bendradarbiavimo sutartys.

Tai svarbiausias praktinis pakeitimas. Įstatymas papildomas nauju 19² straipsniu „Bendradarbiavimo sutartys“. Pagal jį tam tikroms sutartims tarp dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų apskritai nebus taikomi šio įstatymo pirkimų reikalavimai.

Kad būtų galima pasinaudoti šia išimtimi, visos trys sąlygos turi būti tenkinamos kartu:

- Organizacijos bendradarbiauja tam, kad užtikrintų viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą ypatingos svarbos infrastruktūros avarijų, sutrikimų, gedimų ir (ar) ekstremaliųjų įvykių atvejais;

- Bendradarbiavimas grindžiamas vien viešojo intereso motyvais;

- Kiekviena dalyvaujanti perkančioji organizacija rinkoje vykdo mažiau kaip 20 % veiklos, kurią apima toks bendradarbiavimas. Paprastai tai vertinama pagal ankstesnių 3 metų vidutinę apyvartą arba kitą su ta veikla susijusį rodiklį. Jei 3 metų duomenų nėra arba dėl reorganizavimo jie nebeaktualūs, galima remtis veiklos planais.

Praktiškai: nuo lapkričio 1 d., pavyzdžiui, infrastruktūrą ar viešąsias paslaugas užtikrinančios perkančiosios organizacijos galės iš anksto sudaryti tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmą avarijų ar ekstremaliųjų įvykių atvejams ir, jei tenkinamos visos 19² straipsnio sąlygos, tokio bendradarbiavimo nereikės organizuoti kaip pirkimo.

Tai yra nauja savarankiška įstatymo netaikymo išimtis, kurios dabartinėje redakcijoje nėra. Dabartinėje redakcijoje po 19 straipsniu reglamentuojami vidaus sandoriai, kuriems keliamos kitokios, kontrolės santykiu pagrįstos sąlygos.

2. Keičiama 2 straipsnio 28 dalis – sąvokų šaltinių sąrašas.

Dabar 2 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad kitų šiame įstatyme vartojamų sąvokų reikšmės imamos iš išvardytų kitų įstatymų.

Nuo 2026 11 01 šis sąrašas išdėstomas naujai ir į jį papildomai įtraukiamas Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas.

Tai tiesiogiai susiję su naujuoju 19² straipsniu: jame vartojamos sąvokos ir situacijos, susijusios su avarijomis, sutrikimais ir ekstremaliaisiais įvykiais, todėl įstatymo sąvokų sistema susiejama ir su krizių valdymo bei civilinės saugos reguliavimu.

 

Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2026 10 01, Identifikacinis kodas 2026-15044.


Pakeistas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (pakeisti 2 ir 101 straipsniai)

 

Pakeitimai įsigalioja 2026 11 01.

 

Pakeitimų paaiškinimai

1. Svarbiausias pakeitimas – nauja išimtis bendradarbiavimo sutartims.

Iki 2026 10 31 galiojantis 101 straipsnis nustato, kad dvi ar daugiau perkančiųjų organizacijų gali sudaryti bendradarbiavimo sutartį, kuriai Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi, tik kai kartu įvykdomos trys sąlygos:

- bendradarbiaujama teikiant viešąsias paslaugas ir siekiama Vyriausybės patvirtintų bendrų tikslų;

- bendradarbiavimas grindžiamas vien viešojo intereso motyvais;

- kiekviena dalyvaujanti organizacija rinkoje vykdo mažiau kaip 20 proc. veiklos, kurią apima bendradarbiavimas.

Nuo 2026 11 01 šios trys bendrosios sąlygos iš esmės nesikeičia, tačiau 101 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi. Ji nustato specialią išimtį:

kai bendradarbiavimas skirtas ypatingos svarbos infrastruktūros viešosios paslaugos nepertraukiamumui užtikrinti avarijų, sutrikimų, gedimų ir (ar) ekstremaliųjų įvykių atveju, nebereikės, kad bendri bendradarbiaujančių perkančiųjų organizacijų tikslai būtų patvirtinti Vyriausybės.

Svarbu: panaikinama tik viena sąlyga – Vyriausybės patvirtintų bendrų tikslų reikalavimas. Kitos sąlygos išlieka. Vadinasi, toks bendradarbiavimas ir toliau turės būti grindžiamas vien viešuoju interesu ir turės būti laikomasi mažiau kaip 20 proc. veiklos rinkoje kriterijaus.

Praktiškai: pavyzdžiui, ypatingos svarbos infrastruktūrą valdančioms perkančiosioms organizacijoms prireikus bendradarbiauti tam, kad avarijos, gedimo, sutrikimo ar ekstremaliojo įvykio metu būtų išlaikytas viešosios paslaugos teikimas, nebereikės prieš tai turėti Vyriausybės patvirtintų bendrų jų tikslų. Tai sudaro galimybę tokias bendradarbiavimo sutartis sudaryti lanksčiau.

2. Keičiasi 2 straipsnio 49 dalis – įtraukiamas dar vienas įstatymas.

Dabar 2 straipsnio 49 dalyje išvardyti teisės aktai, pagal kuriuos suprantamos Viešųjų pirkimų įstatyme vartojamos, bet jame atskirai neapibrėžtos sąvokos. Dabartiniame sąraše Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nėra.

Nuo 2026 11 01 į šį sąrašą įtraukiamas Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas.

Tai tiesiogiai susiję su naująja 101 straipsnio išimtimi, kurioje atsiranda avarijų, sutrikimų, gedimų ir ekstremaliųjų įvykių kontekstas. Taigi atitinkamos sąvokos, kurių pats Viešųjų pirkimų įstatymas neapibrėžia, turės būti suprantamos atsižvelgiant ir į Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą.

 

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2026 10 01, Identifikacinis kodas 2026-15045.


Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - VŠPT) informuoja, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2026 m. rugsėjo 23 d. įdiegta dvigubo autentifikavimo funkcija, prisijungiant prie CVP IS

VŠPT skelbia dažniausiai CVP IS naudotojų daromas klaidas, naudojant dvigubo autentifikavimo funkciją.

Viešųjų pirkimų tarnybos informacija, 2026 10 01.


Kiti

Nuo 2027 01 01 įsigalioja Lietuvos Respublikos vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas

 

Įstatymo paaiškinimai

Lietuvos Respublikos vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas sukuria bendrą teisinį pagrindą valstybės ir savivaldybių politikai vyresnio amžiaus žmonių atžvilgiu.

Kas svarbiausia?

1. „Vyresnio amžiaus žmogus“ – nuo 60 metų. Įstatyme aiškiai nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmogumi laikomas 60 metų sulaukęs ar vyresnis asmuo. Taip pat apibrėžiama „vyresnio amžiaus žmonių organizacija“ – tai asociacija, kurios bent 80 % narių yra 60+ asmenys ir kurios pagrindinis tikslas – atstovauti jų interesams.

2. Įstatymas pats savaime nenustato naujos pensijos ar konkrečios išmokos. Jo esmė – ne nustatyti konkrečias pinigines išmokas, o sukurti sistemą, kaip valstybė ir savivaldybės turi rūpintis 60+ žmonių socialine įtrauktimi, sveikata, užimtumu, švietimu, paslaugų prieinamumu ir kt. Pagrindinis tikslas – orus, aktyvus ir sveikas senėjimas.

3. Apimama labai daug gyvenimo sričių. Įstatymas numato 12 pagrindinių krypčių: švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, socialinę įtrauktį, užimtumą, būsto ir aplinkos pritaikymą, kultūrą, transportą, viešąjį saugumą, skaitmeninę plėtrą, ekonomiką ir inovacijas bei visuomenės informavimą.

Ypač įdomi nuostata dėl skaitmenizacijos: valstybė turi ne tik padėti vyresniems žmonėms naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, bet ir sudaryti galimybę viešąsias paslaugas gauti alternatyviais, ne vien skaitmeniniais būdais.

4. Didelė praktinė atsakomybė perkeliama savivaldybėms. Savivaldybės turės savo strateginiuose planuose nustatyti vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties prioritetus, numatyti programas ir priemones, remti trečiojo amžiaus universitetus bei organizacijas. Savivaldybės administracijoje turės būti paskirtas atsakingas padalinys arba konkretus darbuotojas, koordinuojantis šią politiką. Tam numatomas finansavimas ir iš savivaldybės biudžeto, ir valstybės biudžeto dotacijų.

5. Atsiras specialios vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos. Numatyta nacionalinė Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba prie Vyriausybės. Ji analizuos problemas, teiks pasiūlymus Vyriausybei, ministerijoms ir savivaldybėms bei stebės politikos įgyvendinimą.

Analogiškos tarybos bus kuriamos savivaldybėse, jose dalyvaus ir pačių vyresnio amžiaus žmonių bei su jais dirbančių organizacijų atstovai. Šios tarybos galės teikti pasiūlymus net dėl finansavimo prioritetų savivaldybėje.

6. Atsiranda gana konkretūs reikalavimai darbui su vyresnio amžiaus žmonėmis. Veikla turi būti grindžiama savanoriškumu, individualiais poreikiais, prieinamumu, lygiateisiškumu, partneryste, saugia aplinka ir mokslo pažanga. Kitaip tariant, įstatymas bando nustatyti ne tik ką valstybė turi daryti, bet ir kaip turi būti dirbama su 60+ žmonėmis.

Dar svarbiau – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vyresnio amžiaus žmonių organizacijoms jų veiklai turi būti skiriamos pritaikytos patalpos, kuriose galėtų būti teikiamos kultūros, švietimo, sporto, psichologinės pagalbos ar socialinės paslaugos.

 

TAR, 2026 07 03, Identifikacinis kodas 2026-11534.


Konkurencijos taryba pristatė, kaip parengti tinkamas internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo sąlygas, kad jos atitiktų reglamento reikalavimus

Konkurencijos tarybos informacija, 2026 09 23.


Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, į ką verta atkreipti dėmesį, renkantis aplinkai palankesnius produktus

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos  informacija, 2026 09 23.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena: atsiimtos pensijų fondų lėšos įskaitomos į pajamas bei turtą ir gali turėti įtakos socialinei paramai gauti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, 2026 09 30.