„Teisės aktų žinios”, 2026 m. gegužės 18 – 24 d., Nr. 21

Darbas

Pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas

Pakeitimai įsigalioja 2026 05 22.

 

Pakeitimų paaiškinimai

Didelių darbo užmokesčio sistemos pakeitimų nėra. Pareiginių algų koeficientai iš esmės lieka tokie patys. Pagrindinis pakeitimas – Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininkas ir jo pavaduotojai išbraukiami iš šio įstatymo taikymo srities.

Kas keičiasi nuo 2026 05 22?

1. VATESI vadovams šis įstatymas nebebus taikomas. Iki 2026 05 21 įstatyme buvo numatyta, kad bendroji kategorija „kiti Seimo, Prezidento ar Vyriausybės paskirti institucijų vadovai ir jų pavaduotojai“ apima beveik visas valstybės institucijas, išskyrus kelias aiškiai išvardytas išimtis.

Nuo 2026 05 22 prie išimčių papildomai įrašoma: Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojai.

Tai reiškia, kad VATESI viršininko ir pavaduotojų atlyginimai nebebus nustatomi pagal šį Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymą. Jų darbo užmokestis bus reguliuojamas kitu specialiu teisiniu reguliavimu.

2. Pakeista pareigybių numeracija priede. Kadangi VATESI vadovas išimamas iš bendrosios kategorijos, priedo numeracija pasikeičia.

3. Pareiginės algos koeficientai nekeičiami. Visų įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų koeficientai išlieka tokie patys. Todėl: atlyginimų skaičiavimo formulė nesikeičia; koeficientai nesikeičia; viešumo nuostatos nesikeičia; įstatymo taikomų pareigybių sąrašas beveik nesikeičia.

4. Redakcinis pakeitimas dėl bazinio dydžio įstatymo pavadinimo. 3 straipsnio 1 dalyje vietoje nuorodos į „Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymą“ atsiranda nuoroda į „Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo įstatymą“. Tai techninio pobūdžio teisės akto nuorodos atnaujinimas, o ne atlyginimų apskaičiavimo pakeitimas.

Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2026 05 21, Identifikacinis kodas 2026-08538.


Švietimas ir švietimo įstaigos. Bendrasis ugdymas

Pakeisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2, 24, 28 ir 30 straipsniai:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos;

24 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė ir pareiga mokytis;

28 straipsnis. Švietimo teikėjų tinklas;

30 straipsnis. Teisė mokytis valstybine ir gimtąja kalba.

Pakeitimai įsigalioja 2026 05 22.

 

Pakeitimų paaiškinimai

Pakeitimų tikslas – išplėsti švietimo garantijas dar vienai užsieniečių grupei: asmenims, kurie turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iki šiol dauguma nuostatų buvo taikomos: Lietuvos piliečiams; užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvoje; užsieniečiams, turintiems teisę laikinai gyventi Lietuvoje.

Nuo 2026 05 22 jos papildomai bus taikomos ir užsieniečiams, turintiems teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kas konkrečiai keičiasi?

1. Privalomasis švietimas. Iki 2026 05 21 privalomas ugdymas iki 16 metų buvo garantuojamas: Lietuvos piliečiams; užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi; užsieniečiams, turintiems teisę laikinai gyventi Lietuvoje.

Nuo 2026 05 22 prie šių asmenų pridedami užsieniečiai, turintys teisę likti Lietuvos teritorijoje.

Praktinė reikšmė: tokie nepilnamečiai turės tokias pačias privalomo ugdymo garantijas kaip ir kiti vaikai Lietuvoje.

2. Visuotinis švietimas. Iki šiol valstybės laiduojamas švietimas buvo užtikrinamas: piliečiams; nuolat ir laikinai gyvenantiems užsieniečiams.

Nuo 2026 05 22 įtraukiami ir užsieniečiai, turintys teisę likti Lietuvoje.

Praktinė reikšmė: šiems asmenims valstybė taip pat garantuos galimybę naudotis švietimo sistema.

3. Teisė mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Keičiamas 24 straipsnis. Nuo 2026 05 22 teisę mokytis, įgyti išsilavinimą, įgyti kvalifikaciją turės ir užsieniečiai, turintys teisę likti Lietuvos teritorijoje.

Praktinė reikšmė: tokie asmenys turės aiškiai įtvirtintą teisę dalyvauti Lietuvos švietimo sistemoje.

4. Švietimo įstaigų tinklo paskirtis. Keičiamas 28 straipsnis. Nuo 2026 05 22 valstybė ir savivaldybės privalės užtikrinti švietimo prieinamumą ir šiai papildomai asmenų grupei – užsieniečiams, turintiems teisę likti Lietuvoje.

Praktinė reikšmė: mokyklų tinklas planuojamas taip, kad šie asmenys taip pat galėtų realiai gauti švietimo paslaugas.

5. Mokymas valstybine kalba. Keičiamas 30 straipsnis. Nuo 2026 05 22 užsieniečiams, turintiems teisę likti Lietuvoje, garantuojama: mokytis valstybine kalba; mokytis lietuvių kalbos.

Praktinė reikšmė: šie asmenys turės tokias pačias lietuvių kalbos mokymosi garantijas kaip ir kiti Lietuvoje teisėtai esantys užsieniečiai.

6. Jų vaikų teisės. Taip pat keičiama 30 straipsnio 5 dalis. Nuo 2026 05 22 asmenų, turinčių teisę likti Lietuvos teritorijoje, vaikams bus sudaromos sąlygos: mokytis lietuvių kalbos; mokytis lietuvių kalba; esant galimybei mokytis savo gimtosios kalbos.

Praktinė reikšmė: vaikų teisės švietimo srityje suvienodinamos su kitų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių vaikų teisėmis.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2026 05 20, Identifikacinis kodas 2026-08454.


Nacionalinės švietimo agentūros direktorius patvirtino Valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo tvarkos aprašą

Dokumento paaiškinimai

Šis dokumentas yra konfidencialumo pasižadėjimas valstybinių brandos egzaminų (VBE) vertintojams. Juo pasirašantis asmuo įsipareigoja saugoti visą informaciją, susijusią su egzaminų vertinimu.

Svarbiausi punktai

1. Kas laikoma konfidencialia informacija? Dokumente labai plačiai apibrėžiama konfidenciali informacija: mokinių darbai ir jų fragmentai, vertinimo instrukcijos, balai ir rezultatai, vertinimo sistemos duomenys, kandidatų asmens duomenys, prisijungimai, slaptažodžiai ir kita prieigos informacija.

2. Ką vertintojas įsipareigoja daryti? Vertintojas privalo: niekam neatskleisti informacijos, neviešinti ir nekomentuoti egzaminų darbų ar vertinimo proceso, nedaryti kopijų, nuotraukų ar ekrano vaizdų, nelaikyti duomenų asmeniniuose įrenginiuose ar DI įrankiuose, neperduoti prisijungimų, saugoti rezultatų slaptumą iki oficialaus paskelbimo, laikytis BDAR ir kitų duomenų apsaugos reikalavimų, nedelsiant pranešti apie bet kokį saugumo pažeidimą.

3. Ypač svarbus punktas dėl DI įrankių. Aiškiai parašyta, kad konfidencialios informacijos negalima saugoti ar perduoti: asmeninėse debesyse, susirašinėjimo programėlėse, dirbtinio intelekto įrankiuose, kitose NŠA nepatvirtintose sistemose.

Tai reiškia, kad egzaminų darbų ar vertinimo medžiagos negalima kelti į ChatGPT ar panašias sistemas, jei tam nėra oficialaus leidimo.

4. Atsakomybė. Dokumente pabrėžiama, kad įsipareigojimai galioja net ir pasibaigus vertintojo darbui, pažeidimai gali užtraukti teisinę atsakomybę ir pareigą atlyginti žalą.

Dokumentą skaitykite čia.


Nacionalinės švietimo agentūros direktorius patvirtino Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino antrosios dalies užduoties bendruosius vertinimo kriterijus

Įsigalioja 2026 05 19.

 

Dokumento paaiškinimai

Svarbiausia žinia - nuo 2026 m. vertintojai daugiausia dėmesio skirs ne žinių atpasakojimui, o: teksto supratimui; gebėjimui analizuoti ir interpretuoti; argumentavimo kokybei; konteksto naudojimui; nuosekliai minčių struktūrai; taisyklingai kalbai.

Ką tai reiškia mokiniui praktiškai? Norint surinkti aukštą balą, reikia: neperpasakoti teksto, o jį aiškinti, analizuoti konkrečias detales ir jų reikšmę; sieti tekstą su platesniu literatūros, kultūros ar istorijos kontekstu; rašyti aiškiai, logiškai ir nuosekliai; pateikti argumentus, o ne vien nuomonę; pasiekti reikiamą žodžių skaičių; vengti faktinių klaidų apie autorius, kūrinius ir istorinius kontekstus.

Dokumentą skaitykite čia.


Nacionalinės švietimo agentūros direktorius patvirtino:

1. Lietuvių kalbos mokėjimo B1 lygio nustatymo egzamino suaugusiesiems skaitymo ir rašymo bei klausymo dalių nuotoliniu elektroniniu būdu vykdymo instrukciją;

2. Lietuvių kalbos mokėjimo B1 lygio nustatymo egzamino suaugusiesiems kalbėjimo dalies nuotoliniu elektroniniu būdu vykdymo instrukciją.

Įsigalioja 2026 05 19.

 

Dokumento paaiškinimai

Patvirtinta tvarka, kaip nuotoliniu būdu vykdomas B1 lietuvių kalbos egzaminas suaugusiesiems:

- skaitymo ir rašymo bei klausymo dalys;

- kalbėjimo dalis.

Skaitymo, rašymo ir klausymo egzaminas. I srautas: 10:00–12:35; II srautas: 18:00–20:35.  Trukmė: skaitymas ir rašymas – 2 val.; klausymas – 35 min..

Techniniai reikalavimai kandidatui: kompiuteris (telefonu ar planšete laikyti negalima); stabilus internetas; ausinės (rekomenduojamos laidinės); nauja naršyklės versija; išjungtas automatinis vertimas ir rašybos taisymas.

Egzamino kontrolė. Kandidatas turi būti matomas ir girdimas viso egzamino metu. Tikrinama tapatybė. Egzaminas įrašomas. Draudžiama: naudotis internetu, telefonu ar kita pagalba; fotografuoti, filmuoti, daryti ekrano nuotraukas; kopijuoti ir įklijuoti tekstą; atidarinėti kitus langus ar programas.

Pašalinimas iš egzamino. Kandidatas gali būti pašalintas, jei: naudojasi draudžiamomis priemonėmis; gauna pagalbą iš kitų asmenų; išjungia vaizdą be pateisinamos priežasties; nevykdo vykdytojo nurodymų; egzaminą laiko netinkamoje vietoje (pvz., automobilyje, triukšmingoje aplinkoje).

Kalbėjimo egzaminas. I srautas nuo 14:00, II srautas nuo 21:00. Vieno kandidato kalbėjimas trunka 10–13 min. Sudaro 3 dalys: bendras pokalbis (2–3 min.); užduotis (4–5 min.); užduotis (4–5 min.).

Techniniai sutrikimai. Jei ryšys ar kompiuteris sutrinka ir problema pašalinama per 30 min., egzaminas tęsiamas. Jei per 30 min. prisijungti nepavyksta, egzamino vykdymas nutraukiamas ir tai fiksuojama protokole.

Dokumentą skaitykite čia.


SoDra

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis papildyta 28 punktu:

11 straipsnis. Pajamos ir atvejai, kai socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos

1. Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo:

...

28) kompensacijų, mokamų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už ilgalaikę tarnybą.”.

Pakeitimai įsigalioja 2026 05 22. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 28 punktas taikomas apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. sausio 1 d.

 

Pakeitimų paaiškinimai

Ką reiškia 11 straipsnis? 11 straipsnyje išvardijamos pajamos ir išmokos, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos. Todėl naujai įtrauktos kompensacijos patenka į neapmokestinamų VSD įmokomis išmokų sąrašą.

Vadinasi, jeigu vidaus tarnybos sistemos pareigūnui (pvz., policijos, pasienio, ugniagesių gelbėtojų, viešojo saugumo ir kitų vidaus tarnybos pareigūnų) išmokama kompensacija už ilgalaikę tarnybą, tai:

- nuo šios kompensacijos nereikės mokėti „Sodros“ (VSD) įmokų;

- ši suma nebus laikoma draudžiamosiomis pajamomis VSD tikslais;

- dėl šios kompensacijos nedidės socialinio draudimo stažas ar išmokų apskaičiavimo bazė, nes nuo jos nebus skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Nors įstatymas įsigalioja nuo 2026 05 22, jame aiškiai nustatyta, kad ši nuostata taikoma apskaičiuojant ir mokant socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 01 01. Tai reiškia, kad pakeitimas turi atgalinį taikymą nuo 2026 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2026 05 21, Identifikacinis kodas 2026-08551.


Pakeistas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnis ir priedas (pakeistas 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 dalis papildyta 7 punktu, pakeistas 8 punktas ir Įstatymo priedas )

6 straipsnis. Draudžiamieji ir apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu

1. Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami:

...

2) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai (išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus asmenis), kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba kurie dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) kaip bedarbiai, taip pat teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 221 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju įgiję Lietuvos Respublikoje dirbantys užsieniečiai.

...

5. Valstybės biudžeto lėšomis apmokama šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų:

...

7) užsieniečių, kurie įgijo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 221 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytais atvejais, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;

8) šios dalies 3–7 punktuose nurodytų užsieniečių vaikų iki 18 metų būtinoji medicinos pagalba, būtinosios paslaugos, skiepijimas pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai.

...“.

Pakeitimai įsigalioja 2026 05 22.

 

Pakeitimų paaiškinimai

1. Išplečiamas PSD draudžiamų užsieniečių ratas. Iki šiol PSD buvo draudžiami laikiną leidimą gyventi turintys užsieniečiai, kurie dirba Lietuvoje arba po darbo registruoti Užimtumo tarnyboje.

Nuo 2026 05 22 papildomai bus draudžiami ir tie užsieniečiai, kurie įgijo teisę likti Lietuvoje pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 5 punktą, o taip pat tie, kurie dirba Lietuvoje.

Praktinė reikšmė: tam tikriems užsieniečiams, kurių buvimo statusas yra pereinamasis ar specialus, bet kurie realiai dirba Lietuvoje, atsiras teisė į privalomąjį sveikatos draudimą.

2. Nustatoma teisė į būtinąją medicinos pagalbą platesnei užsieniečių grupei. Įstatymas papildomas nauju 6 straipsnio 5 dalies 7 punktu. Nuo 2026 05 22 valstybės lėšomis bus apmokama: būtinoji medicinos pagalba, būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos užsieniečiams, kurie įgijo teisę likti Lietuvoje pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus.

Praktinė reikšmė: net jei tokie asmenys dar nėra pilnai apdrausti PSD, jie gaus valstybės finansuojamą būtinąją medicinos pagalbą.

3. Išplečiama apsauga tokių užsieniečių vaikams. Atitinkamai pakeistas ir punktas dėl vaikų iki 18 metų. Nuo 2026 05 22 šių užsieniečių vaikams bus užtikrinama: būtinoji medicinos pagalba; būtinosios paslaugos; skiepai pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą; profilaktiniai sveikatos tikrinimai.

4. Atnaujinama ES direktyvos nuoroda. Priede atnaujinama nuoroda į naują 2024 m. ES direktyvą dėl vieno leidimo gyventi ir dirbti trečiųjų šalių piliečiams. Tai daugiau techninis/suderinamasis pakeitimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2026 05 20, Identifikacinis kodas 2026-08458.


Viešieji pirkimai

Pakeistas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 1S-109 „Dėl Pirkimų specialisto žinių patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeista preambulė ir Pirkimų specialisto žinių patikrinimo atlikimo tvarkos aprašas išdėstytas nauja redakcija)

Pakeitimai įsigalioja 2026 05 19.

 

Pakeitimų paaiškinimai

1. Aiškiau atskirtos sąvokos: „atestuojamas asmuo“ ir „pirkimų specialistas“. Iki šiol „pirkimų specialistas“ buvo ir tas, kuris tik laiko testą, ir tas, kuris jau turi pažymėjimą. Nuo 2026 05 19 atsiranda nauja sąvoka „atestuojamas asmuo“ – tai žmogus, laikantis testą; „pirkimų specialistas“ – jau pažymėjimą turintis asmuo.

2. Nebelieka „balų“ sistemos – lieka procentas teisingų atsakymų. Iki 2026 05 18 buvo vertinama pagal „balų skaičių“. Nuo 2026 05 19 sakoma, kad reikia teisingai atsakyti į ne mažiau kaip 80 % klausimų.

Vertinimas tampa paprastesnis ir skaidresnis: 50 klausimų, reikia bent 40 teisingų atsakymų.

3. Griežčiau ir detaliau reglamentuotas tapatybės tikrinimas. Anksčiau buvo kalbama apie nepatvirtintą tapatybę. Dabar konkrečiai įvardinta: dokumentas gali būti neįskaitomas; gali būti pateiktas netinkamas dokumentas (tokiais atveju organizuojamas papildomas nuotolinis susitikimas).

Taip pat terminas sutrumpintas nuo 20 darbo dienų iki 15 darbo dienų.

4. Įvedamas vaizdo įrašų saugojimo terminas. Anksčiau nebuvo aišku, kiek saugomi vaizdo įrašai. Nuo 2026 05 19 vaizdo įrašai ir asmens dokumento duomenys saugomi 6 mėnesius; jei vyksta ginčas teisme ar administracinių ginčų komisijoje – saugoma iki galutinio sprendimo.

5. Sušvelninta pakartotinio laikymo tvarka po techninių problemų. Iki šiol, jei sistema „nulūždavo“, reikėdavo registruotis kitai datai. Nuo 2026 05 19 leidžiama laikyti „bet kuriuo kitu laiku“.

6. Griežtesnė stebėsena dėl sukčiavimo. Iki šiol papildoma peržiūra vykdavo nuo 5 karto. Dabar nuo 6 karto. Tačiau kartu daug detaliau aprašyti draudžiami veiksmai: veido uždengimas rankomis; matoma tik dalis veido; žiūrėjimas ne į monitorių; netinkamas apšvietimas.

7. Keičiasi informacija, rodoma po testo. Iki šiol neteisingi atsakymai buvo rodomi tik gavus neigiamą rezultatą. Nuo 2026 05 19 visi atestuojami asmenys galės matyti teisingus atsakymus, savo neteisingus atsakymus (30 minučių po testo).

8. Pasikeitė skundų tvarka. Iki 2026 05 18 buvo atskiri terminai. Galima skųsti Atestavimo rezultatų nagrinėjimo komisijai, administracinių ginčų komisijai, teismui.

Nuo 2026 05 19 sistema supaprastinta: pirmiausia aiškiai įtvirtinamas VAS komisijos sprendimas; skundžiama Atestavimo rezultatų nagrinėjimo komisijai, arba tiesiai administracinių ginčų komisijai, arba Regionų administraciniam teismui.

Taip pat atsiranda galimybė skundą pateikti per E. pristatymo sistemą, paštu, fiziškai.

9. Pasikeitė teismo pavadinimas. Anksčiau buvo Vilniaus apygardos administracinis teismas, dabar - Regionų administracinis teismas.

10. Nebelieka kai kurių perteklinių procedūrų. Pašalinti arba supaprastinti VAS komisijos sprendimų registravimas MS Teams lentelėse, kai kurios perteklinės formuluotės, dalis dubliuojančių procedūrų.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 06 06 įsakymas Nr. 1S-109 su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2026 05 18, Identifikacinis kodas 2026-08335.